TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vasaros branda jau pranašauja rudenį

2011 08 06 0:00
Saulėtą rytą nudžiugina volungės švilpavimas.
Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka

Nuolatiniai lietūs, tvankuma ir nenuspėjami orai: toks buvo vidurvasaris. O rugpjūtį jau prasideda gamtos virsmas rudeniop.

Liepa neabejotinai buvo vandeningiausias šių metų mėnuo. Kritulių kiekis, pasiekęs net 172 milimetrus, daugiau nei du kartus viršijo daugiametį vidurkį. Tad visai nekeista, kad dabar net Viešvilės valstybinio rezervato papelkio pievose po kojomis žliugsi vanduo. Kai nemažai augalų brandina sėklas ar baigia savo šio sezono antžeminį gyvenimą, tiek drėgmės ten nė nereikia.

Artosios pelkė ar šlapias miškas - kas kita: čia vanduo - net būtina gamtovaizdžio dalis. Tiesa, ir Artojoje dabar netrūksta būdingų šiam metų laikui permainų. Pelkiniame pušyne tarp gailių tamsiai mėlynų uogų kekes kelia vaivorai. Ir tekšės virš tamsiai žalių lapų ant stiebų dar laiko vieną kitą užsilikusią skaisčiai geltoną sultingą uogą.

Sėjikai jau išskrido

Aukštapelkė, kuri kitais metais vidurvasarį neretai alpėdavo nuo sausros, dabar pritvinkusi gyvybe alsuojančios drėgmės. Tarp kupstų stiebiasi gelsvai žali baltųjų saidrų sąžalynai, užstodami jau bepradedančių žydėti aukščiau įsikūrusių šilinių viržių kerus. Šie augalai daug kur ištisai nukloję pelkę. Pažadinti prasidedančio vasaros virsmo rudeniop, jie nuspalvina ją alyvine išsiskleidusių žiedų spalva.

Čia pat vos pastebimus baltus žiedelius ant liaunų stiebelių iškėlė saulašarės. O kupstiniai švyliai prarado pirmykštį baltą grožį - jų stiebų viršūnėse nebesipuikuoja purios pūkinės puokštės. Šie ankstyvieji pavasario aukštapelkėse pranašai jau daug kur stypso visai pliki, kitur balti pūkai dar tebekaro, bet jau nušiurę, vėjo ir lietaus nuplakti.

Kur ne kur rausvai žydi pavienės siauralapės balžuvos. Ant kupstų juoduoja sunokusios varnauogių uogos.

Vandens gausu ir vadinamosiose tarpinėse pelkėse, juo mėgaujasi smulkiai karpytus lapus pamerkę geltonai žydintys paprastieji skendeniai. Greta tarp viksvų tebežydi pelkinės glindės, tamsiai raudonų žiedų taureles skleidžia pelkiniai sūdrai.

Kai kurie paukščiai jau išplasnojo į šiltesnius kraštus. Pavyzdžiui, Artosios aukštapelkę jau paliko iki kito pavasario dirviniai sėjikai. Tačiau gera prisiminti, jog šiemet čia jauniklius augino ne dvi, kaip anksčiau, o trys šių retųjų pelkės sparnuočių poros.

Ant žemaūgių pušaičių gailiai cypsi miškiniai kalviukai. Matyt, kažkur pelkės paviršiuje slepiasi jų antrųjų vadų jaunikliai ir tėvai priversti dėl jų nerimauti.

Nustebino viksvų ir nendrių priaugusioje Artosios pelkės Didžiojoje plynėje kreksintys du griežlių patinai. Iki šiol griežlės Viešvilės rezervate įsikurdavo tik daug sausesnėse pievose, negu lietingą liepą vandeninga tarpinė pelkė. Netoliese nuolat prižiūrimi akylai stebinčių tėvų skraido paprastųjų medšarkių jaunikliai.

Šurmulio jau nebėra

Nebėra ankstesnio šurmulio ir Viešvilės upės aukštupio nendrynuose. Baigiantis liepai čia vingrią giesmę traukė tik viena ežerinė nendrinukė. Girdėti ir silpni nendrinių startų balsai.

Vis daugiau tylos ir pelkes apglėbusiuose miškuose. Dar gieda vienas kitas karvelis keršulis, žalioji ar pilkoji pečialindos, juodosios zylės. Kartkartėmis, lyg pavasarį, vėl pasigirsta juodosios meletos tuoktuvių būgnijimas ar švelnus kiauksėjimas. Saulėtą rytą kai kada nudžiugina vėlyvas volungės švilpiniavimas. Aukštai iškėlusių violetines žiedų puokštes kanapinių kemerų, geltonais žiedais pasipuošusių sprigių ir dilgėlių privešėjusiame juodalksnyne retkarčiais suskamba skardi karetaitės giesmė.

Liepos pabaigoje liovėsi kurkimo bei ciksėjimo palydimi slankų tuoktuvių skrydžiai. Šie paukščiai kasmet nesiliauja stebinti net kelis mėnesius trunkančiais ritualais, kurie atliekami prietemoje.

O gervės vakarais nuolat skardžiai klykauja pelkėse, lyg dabar būtų pavasaris, o ne brandą pasiekusi vasara. Lapijoje cicena didžiųjų zylių antrųjų vadų jaunikliai. Negausių vadų jerubiukai sparčiai auga ir skrydžio veržlumu menkai tenusileidžia suaugėliams.

Silpnesni yra suopiukai - nors jie skraido daugiau nei mėnuo, tačiau netapo savarankiški ir vis dar šūkčioja lizdo apylinkėse, reikalaudami iš tėvų maisto.

Kur kas tylesni yra čiurliukai. Jie tyliai tupi inkiluose ar drevėse sukrautuose lizduose. Jei ne vikriai atšvilpę ir pro landas vidun įsmunkantys jų tėvai, nė neįtartum, kad ten esama jauniklių. Tik tuomet viduje kyla šioks toks sujudimas ir jaunoji karta išsiduoda negarsiu cypimu. Nors ir ilgai tėvų auginami, bet lizdus palikę iškart taps savarankiški ir jų bei tėvų keliai išsiskirs visam laikui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"