TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Veidrodinis mechanizmas suprasti ir užjausti

2015 05 27 6:00
Veidrodinių neuronų atradėjas prof. Giacomo Rizzolatti praėjusią savaitę skaitė paskaitas Vilniuje. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Veidrodinių neuronų atradėjas, kandidatas į Nobelio premiją prof. Giacomo Rizzolatti, skaitydamas paskaitą vienoje Italijos pradinėje mokykloje, kurioje mokosi jo vaikaitė, sulaukė klausimo, ar tie pasaulinės reikšmės tyrimai buvo atlikti Amerikoje. Italų mokslininkui labai svarbu, kad nebūtų manoma, jog didysis mokslas galimas tik kur nors užsienyje.

Praėjusią savaitę Italų kultūros institutas Vilniuje surengė dvi pasaulinio garso neurofiziologo prof. G. Rizzolatti paskaitas. Viena buvo skirta plačiajai visuomenei, kita - studentams specialistams. Prof. G. Rizzolatti vadovauja tyrėjų grupei, kuri 1992 metais nustatė egzistuojant veidrodinius neuronus. Tai motoriką valdančios smegenų ląstelės, kurios aktyvuojasi ne tik atliekant į konkretų tikslą nukreiptą veiksmą, bet ir stebint kitų individų atliekamus judesius.

Prof. G. Rizzolatti gimė Ukrainoje 1937 metais. Parmos universitete dėsto žmogaus fiziologiją. Vadovauja Italijos technologijos instituto Parmos smegenų socialinio ir motorinio pažinimo centrui. Yra įvairių mokslo akademijų Europoje ir Amerikoje narys. Buvęs Italijos neuromokslų draugijos prezidentas, dabar - jos garbės narys. Mokslininko laimėjimai įvertinti prestižiniais Italijos ir daugybe tarptautinių apdovanojimų. Vienas svarbiausių - 2014 metais įteiktas BRAIN prizas, Kopenhagoje veikiančio fondo Grete Lundbeck European Brain Research Foundation įvertinimas „už naujausius pasiekimus tiriant smegenų mechanizmus, valdančius tokias sudėtingas žmogaus funkcijas kaip mąstymas, pažinimas ir elgsena, taip pat už siekį perprasti kongnityvinių ir elgsenos sutrikimų mechanizmus“.

Neuronų staigmenos

Vilniuje prof. G. Rizzolatti savo paskaitą pradėjo nuo Adamo Smitho, žymaus Apšvietos amžiaus veikalo "Tautų turtas" autoriaus, citatos. Liberaliosios ekonomikos pradininkas rašė, kad tautos gali būti egoistiškos, tačiau yra tam tikrų kultūrinių principų, kurie skatina domėtis kitų likimu. Tokių principų esama, pasak prof. G. Rizzolatti, ir žmogaus prigimtyje. Nervų sistemoje slypi mechanizmai, pavadinti veidrodiniais neuronais, kurie skatina mus domėtis kitų žmonių jausena, likimu.

"Nervų sistema sudaryta iš neuronų, turinčių savo kalbą. Laimei, ta kalba visai paprasta - dažnio moduliavimas. Neuronai generuoja tam tikrus potencialus ir tie potencialai gali būti didesnio arba mažesnio dažnio", - aiškino tyrėjas.

Specialia įranga įrašius neuronų "kalbą", galima matyti, kaip iškrovos dažnis keičiasi. Prof. G. Rizzolatti grupė panaudojo šią techniką motorinėms funkcijoms tirti. Aiškintasi, kas atsitinka, kai, pavyzdžiui, beždžionė paima maisto gabaliuką ir įsideda į burną. Tai nėra vien paprastas judesys. Siekta atskleisti, kaip viskas funkcionuoja organizme.

"Studijuojant motorinę sistemą prasidėjo staigmenos, - pasakojo tyrėjas. - Priešingai, nei tvirtinta fiziologijos, už motoriką atsakinga smegenų žievės sritis kodavo ne tam tikrą judesį, bet veiksmą, t. y. daug judesių, kurie kartu susideda siekiant tam tikro tikslo. Į veiksmą įtrauktas ir siekiamas tikslas."

Nepasitikėdami gautais rezultatais, italų mokslininkai atliko tolesnius tyrimus. Tada vėl staigmena, kokios, pasak prof. G. Rizzolatti, nebuvo įmanoma tikėtis, - neuronai aktyvavosi ne tik tada, kai beždžionė pati atlikdavo veiksmą, tarkim, čiupdavo sėkliukę, bet ir tada, kai stebėdavo tai darant kitus. Nesvarbu, kas ima objektą, kiekvieną kartą gautas toks pat efektas.

Mumyse kito veiksmas

"Ar buvome laimingi, kai atradome veidrodinį mechanizmą?! Iš tiesų labai išsigandome, - kalbėjo tyrėjas. - Buvome įėję į motorinę sistemą, kuri atsakydavo į labai sudėtingus vizualinius stimulus. Padirbėję dar kelerius metus, įsitikinome, kad tai tiesa: yra mechanizmas, dėl kurio mūsų viduje aktyvuojasi motorinė sistema, kai matome kitą atliekant tam tikrą veiksmą."

Kam tai reikalinga? Mokslininkų manymu, padeda suvokti, ką daro kitas žmogus. Prof. G. Rizzolatti grupė atliko įvairių eksperimentų šiuo požiūriu. Gauti rezultatai patvirtino, jog iš tikrųjų veidrodiniai neuronai reikalingi, kad būtų garantuotas supratimas. Vyksta sensorinės informacijos transformacija į motorinę sistemą, kurią naudojame judėdami. Kai žiūrime į kito atliekamą veiksmą, aktyvuojasi ta pati sistema.

Informacija pasklinda ir į kitas sritis. Pavyzdžiui, kaip parodė neseniai atlikti stuburo smegenų sistemos tyrinėtojų eksperimentai, net stuburo smegenyse yra veidrodinių neuronų. Jau suprasta, kad smegenyse generuojami tie patys veiksmą stebinčiojo, kaip ir atliekančiojo, procesai. Jie lemia ir atitinkamas reakcijas.

"Tai iš esmės pakeitė požiūrį į motorinę sistemą kaip grynai vykdomąją, - pabrėžė prof. G. Rizzolatti. - Stebėtojas suvokia kito atliekamą veiksmą akimirksniu, nes mūsų smegenyse yra ir kito atliekamo veiksmo reprezentacija. Mes suprantame, ką daro kitas, nes mumyse slypi toks pat veiksmas."

Kuo esame panašesni, tuo labiau suprantame kitus. Taip yra ir tarp žmogiškų būtybių, ir tarp kitų rūšių. Pavyzdžiui, ar žmogus matytų kandant šunį, beždžionę ar kitą žmogų, aktyvuojasi identiška smegenų sritis. Visos trys rūšys moka atlikti tą veiksmą. Kai žmogus mato kitą skaitant, be garso judinant lūpas, ar čepsint beždžionę - taip pat aktyvuojasi tam tikros zonos. Lojančio šuns nesuprantame. Aktyvuojasi vizualinė zona, bet nežinome, ką šuo lodamas išreiškia.

Išgyvenant kaip savo

Kas vyksta patiriant emocijas? Kartu su prancūzų mokslininkais atliktas eksperimentas su kvapais. Sakysime, žmogui, matančiam kitą, rodantį pasišlykštėjimą, aktyvuojasi tie patys neuronai. Ne suprantamas, bet išgyvenamas kito pasišlykštėjimas kaip savo. Britų mokslininkų tyrimai parodė, kad taip yra ir skausmo atveju. Kai vienas žmogus patiria skausmą, jį išgyvena ir kitas.

"Tai labai svarbu, nes yra du būdai suvokti tikrovę - empatinis ir racionalus. Galima ir logiškai suprasti skausmą. Pavyzdžiui, pamačius kito liūdną veidą ar išgirdus, kad kitas labai kentėjo. Bet tuo metu nesiaktyvuos galvos smegenų sritis sala (lot. insula)", - kalbėjo prof. G. Rizzolatti.

Labai svarbu ne tik veiksmo subjektai, bet ir kaip tas veiksmas atliekamas, ypač socialiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, iš paprasčiausių judesių galime suprasti, ar šalia esantis žmogus myli ar nemyli mus. Neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas atskleidė ryšį tarp smegenų žievės motorinės srities ir salos. Smegenų sritis sala turi ypatingą zoną, kuri atsakinga, kad mūsų motorinė veikla būtų moduliuojama pagal mūsų nuotaiką, būseną. Sala gauna informaciją iš organizmo ir pagal ją susidaro atitinkama būsena. Ji savo ruožtu daro įtaką mūsų judesiams.

Naujausi prof. G. Rizzolatti tyrimai skirti autizmui. Šiam sutrikimui būdingas komunikavimo deficitas, asmens nusišalinimas, atskirumas, stereotipinių judesių atlikimas. Mokslininko vertinimu, autizmas yra genetinio pobūdžio ir pasireiškia labai anksti, jau pirmaisiais kūdikio mėnesiais. Jis grįstas blogai išsivysčiusia motorine sistema, nes nėra pamatinio mechanizmo. Galimas paaiškinimas, kad vaikai dėl genetinių problemų nuo pat gimimo turi sunkumų suvokti motinos gestus. Nesusiklostęs supratimas stabdo tolesnę raidą.

***

Prof. G. Rizzolatti klausta, kokį poveikį jo atradimai gali turėti aiškinant lingvistinius ženklus. Pasak tyrėjo, galvota ir apie kalbos evoliuciją. Kalbai reikalingas sutarimas tarp pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Pamatas yra veiksmas, jis suprantamas visų. Komunikavimas tarp siuntėjo ir gavėjo įvyksta akimirksniu. Kalbos pradžia yra komunikacija gestais, vėliau ant šio pagrindo formavosi pirmykštis primityvus kalbos pavidalas ir galiausiai pati kalba.

"Labai sudėtingas dalykas, kaip materija gali galvoti, - kalbėjo prof. G. Rizzolatti, paklaustas, kaip išsprendė kūno ir proto problemą. - Tos problemos niekas neišsprendė. Vienas britų mokslininkas juokavo, kad daug žmonių rašė apie sąmonę, bet niekas nesugebėjo jos paaiškinti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"