Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Vėl veriasi mokyklų finansinės skylės

 
2016 11 30 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Metams baigiantis kai kurioms šalies ugdymo įstaigoms ėmė trūkti lėšų pedagogų atlyginimams, nes joms numatyti mokinio krepšelio pinigai jau išleisti.

Savivaldybių atstovai teigia, jog pinigų mokykloms pristigo todėl, kad mokinių mažėja sparčiau negu pedagogų. Tikinama, esą mokytojai dėl to nenukentės – mokyklos bus paremtos savivaldybių biudžeto pinigais. Į Seimą išrinkti nauji politikai pabrėžia, jog tai laikina problema, nes mokinio krepšelio principo jau ketinama atsisakyti.

Skylių lopymas

Mažeikių rajono mokyklose sumažėjus vaikų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pareikalavo rajono savivaldybės administracijos grąžinti 104,5 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Dėl susidariusios situacijos kai kuriose mokyklose kilo pavojus, kad gali nelikti pinigų pedagogų atlyginimams. Merijos Švietimo skyrių jau pasiekė dešimties mokyklų ir lopšelių-darželių prašymai skirti jų iš biudžeto. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos atlyginimams išmokėti gali pristigti maždaug 150 tūkst. eurų. Dalį trūkstamų lėšų rajono vadovams pavyko šiaip ne taip sukrapštyti ir praėjusios savaitės pabaigoje 144,5 tūkst. eurų padengti atsiradusią finansinę skylę.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad rajono kaimuose yra net aštuonios pagrindinės mokyklos, kurios turi nedaug mokinių, bet jos rajono gyventojams labai reikalingos. O kai mažiau moksleivių – mažiau ir mokinio krepšelių. Todėl problema sprendžiama skiriant pinigų iš savivaldybės biudžeto. Tačiau vis dar neaišku, ar mokyklos tikrai neliks skolingos mokytojams. Gali būti, kad joms nepavyks už 2016-uosius visiškai atsiskaityti su pedagogais, t. y. iki metų pabaigos išmokėti atlyginimus už gruodį. „Tikimės, jog padės savivaldybė „, – vylėsi Švietimo skyriaus vedėjas.

A. Stonkus įsitikinęs, kad mokinio krepšelio finansavimo modelis nepasitvirtino nedidelėse kaimų mokyklose. Juk jos, nors ir turi mažai mokinių, yra vieninteliai kultūros bei švietimo židiniai ne tik visoje gyvenvietėje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Todėl jau ne vienus metus iš paskutiniųjų bandoma išlaikyti kaimo mokyklas. Tačiau problema kasmet darosi didesnė, nes į jas ateina vis mažiau vaikų. Štai 2014 metų rugsėjį Mažeikių rajone mokyklas lankė 7289 vaikai, 2015-aisiais – 6894, o 2016 metais – 6674.

„Mokinių gerokai sumažėjo, o mokytojų liko beveik tiek pat“, – pabrėžė A. Stonkus. Jis sakė, kad iki šių mokslo metų rajone veikė ir itin daug papildomo finansavimo reikalavusi rusakalbių mokykla, kurioje 23 vaikus mokė 16 pedagogų. Nuo rugsėjo jos nebėra. „Ne vienus metus prašome ministerijos, kad neatimtų lėšų sumažėjus moksleivių, tačiau ji į tai neatsižvelgia“, – piktinosi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas.

Ir provincijoje, ir miestuose

Mokykloms tenkančius mokinio krepšelius lemia ugdymo įstaigą lankančių vaikų skaičius. Savivaldybės 93 proc. šių lėšų išdalija mokykloms, o 7 proc. palieka kaip rezervą. Tie pinigai skiriami neformaliojo ugdymo įstaigoms, taip pat mokytojams, dalyvaujantiems brandos egzaminuose. Likusi suma metų pabaigoje paskirstoma mokykloms, kurios stokoja lėšų.

Kai kurių Lietuvos rajonų vadovai įsitikinę, kad pinigų trūkumą labiausiai jaučia kaimiškųjų savivaldybių ugdymo įstaigos. Tačiau ir didmiesčiuose yra mokyklų, kurios be vietos valdžios pagalbos vargiai sudurtų galą su galu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės žodžiais, šiame mieste neoptimaliomis laikomos Zoknių, Rėkyvos ir V. Kudirkos progimnazijos. Tačiau jos yra vienintelės tuose mikrorajonuose, todėl būtinos vaikams, ypač mažesniems, kad nereikėtų toli eiti į mokyklą. Tokios mokymo įstaigos remiamos iš savivaldybės administracijos žinioje likusios mokinio krepšelio dalies – metams baigiantis joms skiriama papildomų lėšų. Iki šiol tų pinigų pakakdavo, nereikėdavo kišti rankos į miesto biudžetą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad tik laiko klausimas, kada ir vėl metams baigiantis pasipils skundai, nes tai kartojasi kasmet. „Jei būtų nustatytas finansavimas pagal klasės krepšelį arba etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, tokių problemų nekiltų. Dėl to ne kartą kalbėta su ŠMM atstovais, bet kol kas tuščiai“, – aiškino J. Mickus.

Pratęstas eksperimentas

Nuo šių mokslo metų penkiose savivaldybėse – Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonuose – atliekamas eksperimentas: ugdymo įstaigos finansuojamos taikant ne mokinio, o klasės krepšelį. Vėliau bus vertinami jo rezultatai ir sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Pagal klasės krepšelio metodiką ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui. Atsižvelgiant į santykinės klasės dydį kiekvienam srautui nustatyti trijų dydžių krepšeliai pirmose-dešimtose klasėse: mažiausias (esant 9–11 mokinių), vidutinis (12–20 mokinių) ir didžiausias (21 ir daugiau mokinių). Numatytas ir minimalus moksleivių skaičius: pirmose-dešimtose klasėse – 9, vienuoliktose-dvyliktose klasėse – 15.

ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė „Lietuvos žinioms“ yra minėjusi, kad klasės krepšelis, kaip tikimasi, leis išsaugoti mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui, joms neliks finansinių paskatų turėti perpildytas klases, lėšų paskirstymas mokymo įstaigoms bus tolygesnis ir racionalesnis. Tačiau eksperimente dalyvaujančių mokyklų ir savivaldybių atstovai tikina, kad nauja metodika labiausiai tinka vidutinio dydžio mokykloms, o itin mažose arba labai didelėse mokyklose ji nepasitvirtina.

Eugenijus Jovaiša /Alinos Ožič nuotrauka
Eugenijus Jovaiša /Alinos Ožič nuotrauka

Rengiasi pertvarkai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pagal minėto eksperimento rezultatus bus sprendžiama, kokių pertvarkų reikės imtis. „Rinkimų programoje numatėme, kad keisime švietimo sistemos finansavimo modelį – mokinio krepšelio principo bus atsisakyta ne tik bendrojo ugdymo, bet ir aukštojo mokslo įstaigose“, – tvirtino E. Jovaiša.

Anot parlamentaro, liks tik klasės krepšelis, nes jis, kaip manoma, bene labiausiai pasitvirtino. Taip pat gali būti įvestas etatinis pedagogų darbo apmokėjimas. Tiesa, skubinti šio proceso neketinama, mat jam reikia tinkamai pasirengti – kelių mėnesių tam tikrai neužteks. „Norėčiau tikėti, kad nuo 2018 metų jau bus galima pereiti prie naujo visuotinio finansavimo modelio“, – kalbėjo jis.

Parlamentaro žodžiais, daug sprendimų bus priimama atsižvelgiant į analizės, kokia iš tikrųjų yra švietimo srities ir jos finansavimo padėtis, rezultatus. Preliminari medžiaga jau parengta, bet ją reikia tinkamai įvertinti. „Kadangi švietimas – svarbiausia sritis, atitinkamai reikia „vairuoti“ ir biudžetą“, – pabrėžė ŠMK pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"