Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Verslas ir mokslas žvelgia viena kryptimi

 
agileforall.com nuotrauka

Mokslininkų teigimu, vis dažniau verslas atsigręžia į Lietuvos mokslo pasiekimus, mažiau kreipiamasi į kitų šalių išradėjus. Tokio bendradarbiavimo dėka ne tik daugėja darbo vietų ar gražėja skaičiai įmonių ataskaitose, bet atsiranda naujų inovacijų ir technologijų. 

Tokiomis mokslo ir verslo bendradarbiavimo tendencijomis bei sėkmės istorijomis dalijosi Lietuvos aukštosios mokyklos ir institutai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengtoje viešoje diskusijoje „Mokslo ir verslo partnerystė: ko tikimės 2017 metais?“.

„Patys skatiname verslą ateiti pas mus ir žiūrėti, ką mes galime padaryti,.2017 metais skatinsime tai dar labiau, nes jau kuris laikas vyrauja tendencija, kad lietuviškas verslas pagaliau pradeda dairytis į lietuvių mokslininkus“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius Edmundas Šalna.

2016 metais KTU pasirašė apie 400 sutarčių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Anot E. Šalnos, vienas reikšmingiausių projektų buvo įgyvendintas kartu su Lietuvos akcine bendrove „Lifosa“. Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu sukurta silikagelio apdorojimo technologija.

„Šiuo metu silikagelis nėra plačiai naudojamas arba perdirbamas, o kaupiamas sąvartyne, todėl šių atliekų utilizavimo klausimas yra aktualus. Pašalinus ar neutralizavus kenksmingas priemaišas iš silikagelio, šią medžiagą būtų galima naudoti statybinių medžiagų ir kitose pramonės šakose“, – teigė E. Šalna.

Jis taip pridūrė, kad į verslo ir mokslo bendradarbiavimą reikia žvelgti kaip į bendrą ekosistemą. „Jeigu mes kuriame stiprų mokslą ir galime studentams, ypač magistrantams, doktorantams pasiūlyti naują, kokybišką įrangą, į tą mokslą ateis ir stiprūs studentai. Tada universitetai išleis į verslo pasaulį profesionalius mokslininkus. Verslas turi investuoti į technologijas universitete. Visi – ir mokslas, ir studentai, ir verslas – turi iš to bendradarbiavimo turėti naudos“, – sakė E. Šalna.

Nebijoti eksperimentuoti

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Nanoinžinerijos skyriaus vadovo dr. Ramūno Valiokio teigimu, labai svarbūs yra tarpdisciplininiai tyrimai, kurie atsiranda būtent verslo ir mokslo bendradarbiavimo dėka.

„Svarbu nebijoti eksperimentuoti, eiti į naujas mokslo ir technologijų sritis. Džiaugiuosi tokiu mūsų institucijos požiūriu. Didžiąją dalį savo tyrimų ir užsakomųjų darbų orientuojame būtent į mediciną ir gauname tam visišką palaikymą. Skyrius šiemet pradėjo dirbti su farmacijos įmonėmis“, – sakė R. Valiokas.

FTMC į farmacijos tyrimų sferą atvedė kartu su Lietuvos UAB „Ferentis“ ir Suomijos įmone „Experimentica Ltd“ vykdomas projektas, sukurti sintetinius žmogaus ragenos pakaitalus.

„Žinoma, kad finansavimas yra pagrindas sėkmingam verslo ir mokslo bendradarbiavimui, tačiau labai svarbus yra bendros politikos kreipimas į skirtingų mokslo ir verslo sektorių paiešką ir tų skirtingų sektorių sujungimą, naujų sąlyčio taškų sukūrimą. Reikia skatinti mokslo institucijas nebijoti rizikuoti ir ieškoti naujų galimybių tuose verslo sektoriuose, kurie dažnai tradicinėms mokslo šakoms kaip antai fizika, chemija, gali atrodyti egzotiški. Bet išties šiandien bandant pritaikyti būtent fizinius, inžinerinius išradimus medicinoje, biologijoje atsiranda daug galimybių gerinti žmonių gyvenimo kokybę“, – sakė R. Valiokas.

Jis taip pat tvirtina, kad nereikia pabrėžti ekonominių apimčių ir tik ekonominę verslo bei mokslo bendradarbiavimo naudą, absoliutinę vertę. „Mūsų FTMC misija – būti tarp verslo ir mokslo, ir galbūt mums turėtų būti daugiau taikytina, kad bendradarbiavimo sėkmę įrodo uždirbti pinigai. Tačiau universitetų misija nėra uždirbti pinigų, tai net ne mūsų instituto misija. Mokslo institucijų misija yra apie naujausias technologijas efektyviai pranešti verslui, kurti naujas žinias ir jas perduoti taip, kad susikurtų nauji verslai“, – kalbėjo R. Valiokas.

FTMC 2016 metais įvykdė 47 projektus Lietuvoje ir 13 tarptautinių projektų, bei suteikė per 50 paslaugų verslui.

Kartais išgelbėti gali tik mokslas

Vilniaus universitetas (VU) 2016 metais pasirašė 150 sutarčių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei suteikė 300 paslaugų verslui. Pasak VU Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinio skyriaus vedėjos Monikos Kavaliauskės, vienas ryškesnių šių metų universiteto laimėjimų yra Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Lino Mažučio bendradarbiavimas su užsienio mokslo institucijomis ir verslo įmonėmis.

„Jis yra dviejų kartu su Harvardo universitetu patentuotų išradimų bendraautorius, kurių pagrindu įsteigtos įmonės JAV ir Lietuvoje. Dr. L. Mažiučio kompetencija pritraukia į universitetą užsienio kompanijų užsakymų. Pradėti vykdyti tyrimai Danijos įmonei „Symphogen“, kuri kuria antikūniais paremtus vaistus nuo vėžio“, – sakė M. Kavaliauskė.

Ji pridūrė, kad L. Mažiučio išrasta mikroskysčių technologija leidžia daryti tyrimus ne visoje laboratorijoje, o mažame skysčio lašelyje. Tai reiškia, kad ši technologija gali būti labai plačiai pritaikoma.

VGTU 2016 metais pasirašė 200 sutarčių dėl mokslo ir bendradarbiavimo ir suteikė apie 50 paslaugų. VGTU Civilinės mokslo centras Pasienyje su Rusija netoli Panemunės šiuo metu įrengia naują pasienio kontrolės punktą.

„Projektą vykdanti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA kreipėsi į mūsų mokslininkus tikėdamasi konsultacijų, kaip tinkamai parengti pamatus šiam objektui. Tai reiškia, kad aplinkui nebuvo daugiau jokių įmonių, kurios galėtų padėti modernizuoti pasienio punktą. Jie kreipėsi į mus nes žinojo, kad galime greitai sureaguoti, turime reikiamą kiekį kvalifikuotų specialistų. Tai įrodo, kad kai kuriuos projektus galima įgyvendinti tik su mokslo institucijų pagalba“, – sakė VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Šarūnas Skuodis.

LEI direktoriaus pavaduotojas dr. Rimantas Levinskis teigė, kad LEI nuo pat savo gyvavimo pradžios intensyviai bendradarbiaujame su verslu.

„Mes patys einame pas verslą, važiuojame, nuolat stažuojamės, siūlome savo paslaugas. Vienas iš didžiausių mūsų pranašumų yra mūsų stipri hidrologijos labaratorija, kuri nuo 2012 metų kartu su UAB „Sweco“ atlieka beveik visas mokslinių tyrimų paslaugas valstybiniam Klaipėdos jūrų uostui. Tai yra sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė R. Levinskis.

LEI įgyvendina projektą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendimų sąlygų ir nešmenų balanso pokyčių įvertinimas“. Įvertinimą LEI atliko kartu su UAB „Sweco“. LEI 2016 metais sudarė 64 sutartis tarp verslo ir mokslo subjektų bei suteikė daugiau nei 80 paslaugų verslui.

Ne visi nori

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus pabrėžė, kad tik pusė visų mokslo įstaigų deda pastangas užmegzti ilgalaikę partnerystę su verslu, turėti sutarčių ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio įmonėmis.

„Stebime verslo užsakymus iš mokslo ir studijų institucijų. Tačiau ne tik stebime, vertiname, bet skiriame ir paramą, kad tas užsimezgęs verslo ir mokslo bendradarbiavimas vyktų ir toliau. 2016 metais tam skyrėme 1 milijoną eurų. Deja, iš 26 mokslo institucijų, tik 14 pasinaudojo mūsų priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų“, – teigė K. Šetkus.

Kaip ir pernai, MITA daugiausiai lėšų skyrė technologijų, fiziniams ir biomedicinos mokslams, tačiau labai stipriai verslo ir mokslo bendradarbiavimo atžvilgiu atsilieka socialiniai ir humanitariniai mokslai. „Šios dvi sritys tikrai stokoja verslo užsakymų, nors pasaulinė praktika rodo, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai ypač vertinami. Tad Lietuvos mokslo institucijas raginčiau ieškoti partnerysčių“, – sakė K. Šimkus.

2017 metais sausį startuos MITA investicijų priemonė, – inovaciniai čekiai. „Kiekvienam verslo subjektui bus skiriamas 5000 eurų inovacinis čekis įsigyti paslaugas iš mokslo ir studijų institucijų. Tai viena svarbiausių Lietuvoje ES investicijų priemonė, kuri skatina verslą ir mokslą užmegzti tiek pirminius kontaktus, tiek tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti bendras veiklas. 2017–2020 metais numatyta, kad pagal šią priemonę bus skiriama daugiau nei 10 mln. eurų“ , – kalbėjo MITA direktorius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"