TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Verslas Lietuvoje pagal brolių planą

2012 12 22 13:46
Asmeninio albumo nuotrauka/Kristijonas (kairėje) ir Augustinas Miuncheno technikos universiteto Walter Schottky instituto švaros kambariuose. Su artimiausiu iš trijų matomų molekulinio pluoštelio epitaksijos reaktorių buvo padėti pamatai "Brolis Semiconductors" idėjai.

Dar vasarą LŽ kalbinti dvidešimt aštuonerių metų fizikos mokslų daktarai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai neabejojo, kad jų sukurti unikalūs pasaulio mastu prietaisai netrukus bus gaminami Lietuvoje. Gruodžio pradžioje aukštųjų technologijų įmonė "Brolis Semiconductors" atidarė naująją puslaidininkių lazerių gamybinę mokslinę laboratoriją.

Dvyniai Augustinas ir Kristijonas, kaip ir jų ketveriais metais vyresnis brolis Dominykas Vizbaras, po studijų užsienyje grįžo į Lietuvą ir Vilniuje įkūrė bendrą įmonę. Brolių turima puslaidinkių lazerių technologija leidžia auginti geriausios kokybės kristalus pasaulyje. Šiemet "Brolis Semiconductors" laimėjo Švedijos verslo apdovanojimą "Jaunasis metų verslininkas". Aukščiausius pasaulinius standartus atitinkantį "Brolis Semiconductors" lygį pripažino neseniai įmonėje lankęsis NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos vyriausiasis technologas, Kalifornijos technologijų instituto profesorius dr. Jonas Žmuidzinas. Pademonstruoti moksliniai rezultatai nustebino svečią. Tikimasi, kad "Brolis Semiconductors" sukurtos technologijos ateityje prisidės ir prie naujų kosmoso tyrimų, suteiks jiems naujų galimybių.

Nuo Švedijos iki Amerikos

Įmonėje šiuo metu dirba šeši žmonės. Pradėjo trise. "Brolis Semiconductors" generalinis direktorius D.Vizbaras Klaipėdos universitete baigė transporto inžinerijos bakalauro, o Antverpeno universitete (Belgija) - transporto ir jūrų technologijų vadybos magistro studijas. Lietuvoje ėmęsis savo verslo, 2007 metais įkūrė įmonę "Brolis Timber" ir iki 2011 metų ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Jaunasis verslininkas finansavo ir brolių dvynių studijas užsienyje.

Kristijonas, "Brolis Semiconductors" technikos direktorius, ir Augustinas, komercijos direktorius, Vilniaus universitete (VU) baigė  elektronikos inžinerijos bakalauro, Karališkajame technikos universitete Švedijoje - fizikos magistro studijas ir šiemet  Miuncheno technikos universitete gavo fizikos mokslų daktaro laipsnius.

"Ilgainiui bus ir daugiau žmonių. Planuojame įtraukti studentus tiek bakalauro, tiek magistro baigiamiesiems darbams atlikti, - pasakojo broliai. - Per ateinančius penkerius metus išaugsime galbūt iki 20 darbuotojų. Kuriame didelės pridėtinės vertės produktą ir mūsų stiprybė - ne rankos, o protas. Tačiau jei nepriimame daug žmonių, dar nereiškia, kad sukuriame mažai darbo vietų. Turime tchnologiją, kuri leidžia užauginti kitiems reikiamus kristalus, kad galėtų pasigaminti sumanytus prietaisus be didelių kapitalinių investicijų į gamybą ir parduoti galutinį produktą. Aplink gali kurtis daugybė kitokių verslo modelių. Iš tikrųjų tokios kompanijos yra mūsų pagrindiniai klientai visame pasaulyje nuo Švedijos iki Amerikos."

Vokiečių palaikomi

Miuncheno technikos universiteto parengti fizikos mokslų daktarai džiaugiasi tolesniu bendradarbiavimu su kolegomis vokiečiais. Prof. Markusas-Christianas Amannas padėjo susirandant ir finansavimą kuriamai įmonei. Šiemet sausį pasirašyta sutartis dėl investicijos su rizikos kapitalo fondu "LitCapital". Dviem projektais laimėta lėšų ir iš ES struktūrinių fondų.

Kol broliai neturėjo savo aparatūros, kristalus taip pat augino Vokietijoje. Nenorėjo prarasti klientų, pagal kurių užsakymus

atlieka vadinamąją epitaksijos paslaugą - augina plonus kristalų sluoksnius įvairiam taikymui. Pagrindinė rinka yra infraraudonųjų detektorių, jų matricų, visokių naktinio matymo kamerų ir panašių prietaisų gamintojai.

Lapkričio mėnesį "Brolis Semiconductors" įsigijo savo kristalų epitaksijos reaktorių, pagamintą amerikiečių, ir gruodžio pradžioje galėjo atidaryti naująją laboratoriją. Prof. M.-Ch.Amannas nuoširdžiai didžiuojasi buvusių doktorantų įkurta aukštųjų technologijų įmone. Antra per jo karjerą. Atvyko ir į naujosios laboratorijos atidarymą.

Iš mokslo - į pramonę

Augustino daktaro darbo tema buvo kvantiniai kaskadiniai lazeriai. Jis sukūrė vienintelius pasaulyje tokius sudėtingus kvantmechaninius prietaisus, generuojančius naujus bangų ilgius, o gauti moksliniai rezultatai skelbti tiek kviestiniuose tarptautinių konferencijų pranešimuose, tiek specializuotų mokslo leidinių publikacijose.

Kristijonas pasirinko temą arčiau taikymo - lazerinių diodų kristalų auginimą - ir sukūrė rekordinių prietaisų pasaulio mastu. Būtent ši technologija dabar komercializuojama brolių įkurtoje įmonėje Lietuvoje.

"Pavyko sukontroliuoti tam tikrus kristalų auginimo gamybos procesus, todėl galėjome pasiekti didelį atsikartojamumą, - pasakojo atradimų autorius. - Kontroliuodami junginių auginimą, galime gaminti prietaisą nuo pradžios iki galo bei garantuoti, kad jis toks ir bus. Galimybė atkartoti yra natūralus žingsnis iš mokslo į pramonę. Vienas sėkmės atvejis įdomus mokslo požiūriu, tačiau praktiniam taikymui neturi jokios vertės. Kol nėra atsikartojimo, niekas į pramonę neina."

Šiek tiek daugiau nei prieš metus išsikristalizavo mintis, kad reikėtų sukurtus prietaisus komercializuoti. Kaip prisiminė Augustinas, vienas kartu dirbęs amerikietis profesorius iš Teksaso vis kartojo: "Kurkite kompaniją". Pradžioje dar dvejojo - vis dėlto sudėtinga, tačiau pradėtas rodyti didelis dėmesys tiek iš pramonės, ypač Amerikos, tiek iš mokslo bendruomenės, padėjo apsispręsti.

Kai esi lyderis

Šiuo metu puslaidininkių lazerių technologija patentuojama. Dar vieno prietaiso koncepcijos patentas bus įregistruotas kartu su amerikiečiais. Patentų bus ir daugiau. Planuojamas visas jų paketas per septynerius metus.

"Toks procesas natūralus. Aukštųjų technologijų įmonėje tavo darbas - generuoti inovacijas. Privalai kurti, - kalbėjo išradėjai. - Be to, negalime praleisti startinio momento. Ta technologija, kurią turime, esame lyderiai pasaulyje ir galime padaryti kai kuriuos prietaisus, labai dominančius rinką. Galutinis produktas atsiras tikriausiai ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų, nes einant į pramonę yra galybė reikalavimų nuo patikimumo iki veikos parametrų. Reikės daug darbo įdėti, kad prototipai taptų pramoniniu produktu. Mokslo mažiau, daugiau inžinerijos, tačiau tą darbą reikia padaryti."

Kita vertus, atsipalaiduoti neleidžia aukštųjų technologijų lenktynės visame pasaulyje. Kai turi naują technologiją, kainuoja kiekvienas laukimo mėnuo, nes gali kas nors kitas padaryti tą patį. Vis dėlto lietuviai įsitikinę, kad startavo maksimaliai greitai ir šiuo požiūriu jau yra priekyje. O tam kitam, kuris dabar galbūt padarys tą patį, vien gauti finansavimą užtruks bent pusę metų.

"Viskas vyksta maždaug pagal planą, - sakė komercijos direktorius. - Tos investicijos, kurias gavome, iš viso daugiau kaip 4 mln. eurų, - tikrai didelės tokiai įmonei kaip mūsų. Per pusę metų susirinkome 14 mln. litų. Net amerikiečiai stebėjosi, kad sugebėjimo taip greitai patvirtinti tokį biudžetą."

Pats žavesys

"Brolis Semiconductors" įmonė beveik prieš pusę metų įsikėlė į nuomojamas patalpas Vilniaus pakraštyje. Joms įrengti broliai skyrė 1,5 mln. litų. Kiti pinigai skirti moderniai aparatūrai įsigyti, mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai. Investavo, kaip pabrėžė Augustinas, ne į statybas, o į aukštąsias technologijas, kad būtų kuo pranašesni startuodami. Gamybinis plotas - tarsi pastatas pastate su atskiromis sienomis. Viduje didesnis slėgis nei išorėje, oras itin švarus ir žmonės dirba apsirengę specialiais kostiumais. Gamybos širdis - kristalų epitaksijos reaktorius, kainuojantis per 6 mln. litų. Laboratorijos puslaidininkių įranga - moderniausia Baltijos valstybėse ir gali lygintis net su skandinavų, o modernesnio reaktoriaus neturi net jie. Nebent Rusija.

Orui valyti skirtos didžiulės ventiliacijos kameros užima antro aukšto dalį ir dar ant stogo prietaisų yra. Kameros paruošia specialios temperatūros, drėgmės ir švarumo orą. Reikia ir specialiai paruošto vandens. Jis skirtas reaktoriui aušinti. Kaip ir skystas azotas. Už pastato stovės didžiulė skysto azoto cisterna.

"Mūsų reaktorius vartoja skystą azotą 24 valandas per parą - nuo 50 iki 30 litrų per valandą. Per mėnesį išeina beveik septynios tonos, - pasakojo broliai. - Puslaidininkių technologijos brangiausios, bet kuria didžiausios pridėtinės vertės produktą. Per vieną gamybos procesą galime pagaminti iki 100 tūkst. lazerių. Vadinasi, galime pasiūlyti jų už labai gerą kainą."

Lazerinių diodų taikymo spektras, pasak pašnekovų, - didžiulis. Jie spinduliuoja tam tikrą spalvą (aišku, ta šviesa nematoma - infraraudonoji spinduliuotė), o kiekviena spalva atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, galima gaminti itin jautrius dujų jutiklius, naudojamus, pavyzdžiui, vėžio diagnostikai per iškvėptą orą. Nereikės jokios invazijos ir užteks vos kelių sekundžių iš etano dujų koncentracijos plaučiuose nustatyti net vėžio stadiją. Amerikoje jau atliekami klinikiniai prietaiso prototipo tyrimai. Aplinkosaugos srityje lazeriniai diodai gali būti taikomi, pavyzdžiui, dujų koncentracijai matuoti, krašto apsaugos srityje - nuo raketų numušimo iki gelbėjimo darbų, kai svarbus naktinis matymas. Naujoji technologija pamažu įeina ir į pramonės procesų, naftos, dujų gavybos kontrolę. Medicinos srityje didelė rinka susijusi su lazerine chirurgija, dermatologija, plaukų šalinimu. Dar, žinoma, - mokslo rinka. Lazeriniai diodai gali būti naudojami kitų didelių lazerių kaupinimui. Tarp daugybės privalumų - pirmiausia kompaktiškumas ir energetinis efektyvumas, gal net naujų bangos ilgių generavimas.

"Tarsi mažytė mikrosistema užauginami kristaliniai sluoksniai, kurie, priklausomai nuo medžiagos, jos priemaišų, atlieka tam tikrą funkciją ir yra prietaisas savaime, - aiškino Kristijonas. - Kitaip sakant, tas kristaliukas sudarytas iš įvairių lydinių ir jo funkcionalumas atsiranda tada, kai pradedi tuos sluoksnius dėlioti atomas po atomo. Man pats žavesys, kai prietaiso funkciją pirma galvoje susikūri, kaip jis turi veikti, o tada realizuoji. Ir ant mažytės plokštelės gali užauginti dešimtis tūkstančių tokių prietaisų vienu metu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"