TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Verslininkai ragina investuoti į mokytojų kvalifikaciją

2014 03 26 11:02
commons.wikimedia.org nuotrauka

Verslo atstovai mano, kad per metus skiriama 400 litų suma vienam mokytojui kelti kvalifikacijai yra per maža ir tai nesudaro sąlygų švietimo sistemos darbuotojams tobulėti.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai, susitikę su švietimo ir mokslo viceministre Svetlana Kauzoniene, aptarė verslo ir mokslo perspektyvas naujuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu 2014-2020 metais.

INFOBALT vykdantysis direktorius Edmundas Žvirblis sakė, kad šiuo metu skiriamos lėšos mokytojų kvalifikacijai kelti yra per mažos: „Lietuvoje yra 700 informacinių technologijų mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat mažėja, nes specialistai nenori dirbti mokykloje. Tai susiję su įvairiomis priežastimis, viena iš jų – galimybė tobulėti, kadangi valstybė neskiria lėšų kvalifikacijos kėlimui“.

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė, kad naujuoju Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu numatomos daug didesnės investicijos mokytojų kvalifikacijai kelti. Tai bus daroma sistemingai numatant ilgalaikę kvalifikacijos kėlimo strategiją.

Naujuoju periodu Švietimo ir mokslo ministerija kuruos du iš dvylikos ES struktūrinių fondų investicijų prioritetų – „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ bei „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“.

Pagal pirmąjį prioritetą iš Europos Sąjungos lėšų projektams numatoma skirti 1,2 mlrd. litų, o pagrindinės investicijos bus nukreiptos į mokslo slėnius.

LVK prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad 2007 metais pradėtos investicijos į mokslinių tyrimų bazę turi būti tęsiamos: „Praėjusio ES finansinio laikotarpiu metu Lietuva išnaudojo skirtas lėšas mokslinių slėnių kūrimui, dabar atėjo laikas juos tinkamai išnaudoti ir investuoti į reikiamų specialistų parengimą bei jų kokybinę plėtrą“.

Lietuvoje veikia 5 mokslo slėniai: Santaros, Santakos, Nemuno, Baltijos ir Saulėtekio.

„Slėniai turi tapti centrais, kuriuose bus įgyvendinamas tarptautinis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o verslas juose turėtų gauti atvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų. Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus, studentams – studijuoti, verslininkams – pasisemti idėjų, o išvykusiam gabiam jaunimui – grįžti“,- kalbėjo viceministrė S.Kauzonienė.

Pagal antrąjį prioritetą ministerija ketina išdalinti 2 mlrd. litų Europos Sąjungos lėšų.

Švietimo infrastruktūros gerinimui numatoma skirti 837 mln. litų. (studijų infrastruktūros tobulinimui – 198 mln. litų, investicijoms į profesinio ir suaugusiųjų mokymo infrastruktūrą – 259 mln. litų bei 380 mln. litų - bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklo veiklos efektyvumo didinimui.).

Aukštojo mokslo kokybės gerinimui numatoma skirti 642 mln. litų, iš kurių 200 mln. - užtikrinti darbo rinkos ir visuomenės poreikių gerinimą.

Verslininkai sako, kad dabartinė aukštojo mokslo sistema negali parengti reikiamo kiekio specialistų, ypač aukštųjų technologijų srityje.

Kaip teigia LVK atstovai, tokia situacija susidarė dėl to, kad valdžia nebuvo linkusi išklausyti verslininkų nuomonės dėl rengiamų specialistų kvotų.

LVK generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas sakė, kad privalu skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų ir verslo struktūrų užtikrinant, kad jaunas žmogus bus nukreipiamas teisinga linkme ir, įgijęs išsilavinimą, iškart galės įsilieti į darbo rinką.

Verslininkai viceministrei sakė, kad turi būti tobulinama dabar egzistuojanti studentų praktikos sistema. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius siūlė ilginti praktikos laikotarpį studentams bei skirti bent minimalų finansavimą toms įmonėms, kurios suteikia praktikos vietą studentams.

L.Paškevičius sakė, kad verslas nenoriai investuos į praktikantus tol, kol nebus sukurta efektyvi sistema, kuri padėtų studentus iškart nukreipti į jų būsimas darbovietes.

LVK atstovai taip pat pabrėžė, kad reikėtų gerinti verslo įvaizdį jaunimo tarpe. Anot K.Jankausko, turi būti peržiūrimos mokyklų programos ir skiriamas didesnis dėmesys verslumo skatinimui: „Verslas piešiamas kaip baubas, tačiau būtent verslas kuria valstybės BVP, moka mokesčius, todėl reikia skatinti jaunus žmones kurti verslus ir juos plėtoti“.

K.Jankauskas teigė, kad į verslumo skatinimą reikia žiūrėti sistemiškai, turi būti bendra ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Ūkio ministerijos programa, kuri užtikrintų, kad jaunas žmogus nuo mokyklos suolo iki tol, kol išeis į darbo rinką, būtų skatinamas ir jam suteikiamos reikiamos žinios ir išsilavinimas.

Susitikime S.Kauzonienė išgirdo verslininkų siūlymus skirstant lėšas moksliniams tyrimams nepamiršti ir didžiųjų Lietuvos įmonių.

LVK prezidentas V.Sutkus sakė, kad didžiosios bendrovės yra pagrindinės naujų technologijų kūrėjos: „Mažos ir vidutinės įmonės turi būti skatinamos, tačiau skirstant lėšas moksliniams tyrimams būtina leisti tokiuose konkursuose dalyvauti ir didelėms verslo struktūroms, jos yra pagrindinės technologijų kūrėjos Lietuvoje, kadangi turi visą reikiamą infrastruktūrą“.

Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio Europos Komisija patvirtins struktūrinės paramos gaires.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"