TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Verslo ir mokslo tandemas – šalies gerovei

2016 08 30 9:06
AB „Achema“ Amoniako cecho Nr.1 Kompresijos skyriaus inžinierius Arnoldas Jasiūnas mokinius-stažuotojus Mindaugą Tepcovą ir Marių Siderį supažindina su įrenginių darbu. Kęstučio Putelio nuotrauka

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kaip būtiną bendros pažangos bei gerovės sąlygą, šalies verslo įmonės savarankiškai kuria glaudžius ryšius su mokslo įstaigomis, bendradarbiaudamos tiek pramonei būtinų mokslinių tyrimų, tiek naujų specialistų rengimo srityse.

Penki nauji produktai per penkerius artimiausius metus – tokį ambicingą iššūkį skirtingų sričių moksliniams tyrimams, turintiems sutelkti pagrindines šalies aukštąsias mokyklas, paskelbė didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje AB „Achema“.

„Įmonės planas – suintensyvinti mokslinius tyrimus ir, pasitelkus aukštųjų mokyklų potencialą, sukurti naujų, analogų neturinčių gaminių. Prieš 20 metų AB „Achema“ buvo įkurta mokslinė eksperimentinė laboratorija, o moksliniams tyrimams tik per pastaruosius dešimt metų išleista daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Naujų chemijos produktų (trąšų, klijų, priedų) receptūros, patentuoti išradimai, produktų kokybės gerinimas – tai užduotys, kurios keliamos bendrovėje dirbantiems moksliniams darbuotojams“, – teigė AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Apie tai, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas gali tapti lemiamu veiksniu ir varikliu, padedančiu išlaikyti šalies ekonomikos konkurencingumą, kalba ir atsakingi Lietuvos pareigūnai. „Tradicinės ir naujai besikuriančios verslo šakos, net ir turėdamos ekonominio augimo potencialą, siekdamos išlikti konkurencingos, turi ieškoti naujų galimybių: diegti inovacijas, kurios didina darbo našumą, gerina valdymą, technologinius procesus ir technologijas, kurti inovatyvius produktus. Inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas“, – apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo svarbą „Lietuvos žinioms“ sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas.

Praktiką AB „Achema“ filiale „Gaschema“ atlikusios Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir finansų bakalauro studijų ketvirtakursės Justė Baltramonaitytė ir Greta Bartauskaitė ateityje svajoja įsidarbinti šioje įmonėje./Skaistės Vaičiūlaitytės nuotrauka

Ugdo specialistus

Gamyklos vadovo R. Miliausko teigimu, gamybos procesas neatsiejamas ir nuo aukštos kvalifikacijos specialistų. „Esame specifinė – chemijos pramonės – įmonė. Šios srities specialistų, kaip ir mokymo įstaigų, Lietuvoje nėra daug. Matome, jog norėdami turėti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai gamybos procesą išmanančių darbuotojų, privalome aktyviai bendradarbiauti su mokslo institucijomis: pradedant studentų parengimu, studijų programomis ir baigiant galimybėmis studentams dažniau atvykti į gamyklą, susipažinti su realia veikla bei verslo keliamais iššūkiais ir tikslais“, – kalbėjo R. Miliauskas.

Kauno technologijos universiteto (KTU), kurį su AB „Achema“ sieja ilgamečiai ryšiai, rektorius prof. Petras Baršauskas, prieš kelis mėnesius dalyvavęs konferencijoje, surengtoje paminėti azotinių trąšų gamyklos mokslinės eksperimentinės laboratorijos 20 metų jubiliejų, teigė, kad tiek verslas, tiek mokslas vis labiau modernėjančiame pasaulyje po vieną vystytis nebegali. „Naujus modelius įdiegti ir keistis universitetams sunku. Bet suprantame, jog studentams reikia ne tik fundamentalių, bet ir praktinių žinių. Todėl vis labiau paskaitose laukiame teorinių dėstytojų pateikiamą informaciją papildančių praktikų“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo KTU rektorius.

Siekia įgyti žinių

Glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas AB „Achema“ įtvirtinamas studentų praktikų įmonėje metu. Šią vasarą bendrovė sulaukė 18 praktikantų: du jaunuoliai praktikai į „Achemą“ atvyko iš Jungtinės Karalystės Lidso universiteto, devyni (šeši iš jų šiemet gavo bakalaurų diplomus ir žada toliau studijuoti magistrantūroje) – iš KTU, trys – iš Vytauto Didžiojo universiteto. Du praktiką atlikę jaunuoliai mokosi Kauno kolegijoje, dar du – Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje.

Įmonė šįmet atgaivino ir anksčiau populiarų studentų tobulinimo būdą – praktiką, kurios metu suteikiamos ne tik žinios, bet ir mokamas atlyginimas. AB „Achema“ didžiuojasi, kad visiems KTU studentams buvo užtikrintos mokamos praktikos, kurių metu per mėnesį mokamas maždaug 400 eurų siekiantis darbo užmokestis.

„Paskutinį penkmetį praktiką norinčių atlikti jaunuolių skaičius kiek mažėja. Tačiau pastebima tendencija, kad nors mokslo įstaigos mažiau jų siunčia į praktikas, studentai patys stengiasi aktyviau ieškotis tobulinimosi galimybių. Šį kelią palengvina ir atsiradusi naujovė: anksčiau būdavo sudaromos trišalės praktikos sutartys universitetas-studentas-darbdavys, o šiemet jau galioja ir savanoriškos praktikos sutartys tarp studento ir darbdavio“, – pasakojo AB „Achema“ Personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Gitenis Subačius.

Apsiprasti prireikia pusmečio

G. Subačiaus teigimu, AB „Achema“ yra specifinė įmonė, kurioje studentams neįmanoma patikėti valdyti daugelio procesų, nes jie neturi nei tam reikiamos kvalifikacijos, nei sertifikatų. Tačiau, anot pašnekovo, gamybos proceso stebėjimas taip pat labai svarbus. Kiekvienam AB „Achema“ praktiką atliekančiam studentui paskiriamas vadovas. Jo užduotis – suteikti praktikantui kuo daugiau reikalingų žinių.

Pasak AB „Achema“ Amoniako cecho Nr.1 Kompresijos skyriaus inžinieriaus Arnoldo Jasiūno, atsakingo už studentų praktiką, neretai prireikia pusmečio, norint įvertinti, ar žinias gilinti siekiantys studentai dirba atsakingai, koks yra jų požiūris į pasirinktą veiklą, ar ateityje jiems bus galima patikėti sudėtingus aparatus bei technologijas.

Bakalauro studijas KTU Chemijos fakultete šiais metais baigę AB „Achema“ Amoniako cecho Nr. 1 mokiniai-stažuotojai Mindaugas Tepcovas ir Marius Sideris tikisi ateityje suderinti darbą bei studijas, nes ketina toliau gilinti žinias magistrantūroje. Praktiką pradėjusiems pačiame cecho remonto įkarštyje jaunuoliams teko unikali galimybė iš esmės išnagrinėti kiekvieną įrenginį. „Bandome persibraižyti konstrukcijas, kad geriau suprastume jų technologiją ir vykstančius procesus. Šios žinios pravers, kai prasidės stažuotė labai atsakingoje operatoriaus darbo vietoje“, – kalbėjo jie.

Praktiką AB „Achema“ filiale „Gaschema“ šiais metais atlikusios Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir finansų bakalauro studijų ketvirtakursės Justė Baltramonaitytė ir Greta Bartauskaitė tikino, kad šis pasirinkimas buvęs neatsitiktinis. Jų teigimu, praktika tokioje įmonėje leidžia ne tik įgyti naujos patirties, bet ir pasigilinti į itin plataus masto verslo subtilybes. „Praktika AB „Achema“ filiale „Gaschema“ pranoko mūsų lūkesčius“, – teigė studentės, ateityje svajojančios įsidarbinti šioje įmonėje.

Atveria plačias perspektyvas

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, Lietuva šiuo metu neturi kito pasirinkimo, kaip skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. „Nepasižymime gamtiniais ištekliais, iš kurių galėtume gyventi, kita vertus, nenorime ir negalime būti pigios darbo jėgos šalimi. Taigi, lieka eiti inovacijų keliu, kuris, viena vertus, reikalauja didžiausių startinių pastangų, tačiau, kita vertus, neabejotinai atveria plačiausias perspektyvas“, – kalbėjo ji.

Politikės teigimu, universitetų vaidmuo kuriant aukštųjų technologijų verslą yra esminis. „Skatiname universitetus kuo aktyviau bendradarbiauti su verslu siūlant rinkai patrauklias ir konkurencingas inovacijas, kuriame sąlygas, kad tokių ryšių užsimegztų kuo daugiau. Ir pačios aukštosios mokyklos, aktyviai bendradarbiaujančios su verslu, akivaizdžiai suvokia tokio žingsnio naudą tiek savo studentams, tiek šaliai“, – tikino politikė.

Pasak ūkio viceministro M. Skarupsko, sėkmingas mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatina inovacijų kūrimą, sklaidą, o inovacijų panaudojimas versle turi teigiamą įtaką ūkio plėtrai, eksportui, didina šalies konkurencingumą. „Partnerystės nauda akivaizdi – verslas sulaukia naujų idėjų ir sprendimų iš mokslo specialistų, kurie padeda kurti naujus produktus ir technologijas, konkurencingus pasauliniu mastu, o valstybei sukuriama daugiau darbo vietų, ugdomas verslumas, keliamas inovatyvumo lygis šalyje. Sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuria pridėtinę vertę ne tik mokslininkui, tyrėjui, mokslo ir studijų institucijai, verslui, bet ir visai valstybei, skatina ekonomikos transformaciją, didina šalies tarptautinį konkurencingumą“, – aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"