Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Vertinant direktorius atsižvelgs ir į emocinį klimatą mokykloje

 
2016 12 21 16:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą, kuris keičia mokyklų vadovų atestavimo tvarką – bus vertinama ir emocinė aplinka mokykloje.

„Atnaujintas mokyklų vadovų ir pavaduotojų atestavimo tvarkos aprašas, ir yra nutarta įtraukti į bendrą mokyklos kultūros vertinimą ir emocinės aplinkos vertinimą. Atestuojant vadovus bus reikalaujama, kad jie ne tik suvoktų emocinės aplinkos svarbą, bet ir kurtų saugią, pozityvią emocinę aplinką mokiniams, mokytojams – palankią aplinką ugdymui, kad bendruomenė jaustųsi gerbiama ir saugi“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.

Pasak jos, šis naujas kriterijus bus taikomas jau per artimiausias vadovų atestacijas.

„Tai bus tas aspektas, kuris bus įtrauktas ir svarbus atestuojant mokyklų vadovus“, – pabrėžė ministrė.

Apie naująją tvarką ministrė pranešė trečiadienį Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdyje, kuriame aptarta patyčių mokyklose problema.

Mokyklų vadovų atestacija vykdoma kas penkerius metus, tačiau vadovas gali atestuotis ir tada, kai siekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, neeilinę atestaciją gali inicijuoti mokyklos steigėjas, t.y. savivaldybė.

Emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis pažymi, kad patyčių lygis Lietuvoje yra labai didelis, palyginti su kitomis valstybėmis.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad patiriančių patyčias vaikų ir besityčiojančių iš kitų vaikų skaičius yra vienas didžiausių tarp dalyvaujančių šalių. Patiriančių patyčias yra maždaug vienas iš keturių vaikų, besityčiojančių yra vienas iš trijų berniukų ir maždaug viena iš septynių mergaičių, tas mastas tikrai didelis. Lietuvoje yra tam tikrų programų, kurios gali padėti mokykloms patyčias mažinti, bet klausimas, kiek jos prieinamos, nes pastaraisiais metais kai kurių programų finansavimas buvo sustabdytas“, – po komiteto posėdžio BNS sakė R.Povilaitis.

Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad emocinio klimato vertinimas neturėtų gąsdinti mokyklų vadovų – svarbiausia, kad jie imtųsi veiksmų spręsti problemas, nes dar dažni atvejai, kai direktoriai tiesiog neigia mokyklose egzistuojant patyčias.

„Komisija kreipėsi į ministeriją, prašydama įtraukti į vadovų atestaciją emocinį saugumą. Labai svarbu jį vertinti, o tai galima padaryti anoniminėmis apklausomis, į kurias būtų įtraukti ir mokiniai, ir mokytojai, ir darbuotojai, ir tėvai. Prastas emocinis lygis nebūtinai reiškia, kad vadovą reikia atleisti, galbūt atvirkščiai, vadovui reikia padėti dirbti ir spręsti emocinio saugumo problemą, kai vaikai, darbuotojai, mokytojai, tėvai nesijaučia saugiai. Bet jei emocinio saugumo situacija prastėja, vadovai turės būti vertinami labai griežtai“, – BNS akė M.Majauskas.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, jog mokykloms siūlo rinktis penkias akredituotas smurto ir patyčių prevencijos programas ir devynias akredituotas prevencines programas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pozityvios tėvystės, socialinio emocinio ugdymo, seksualinės prievartos, konfliktų prevencijos srityse.

Siūlomos tokios patyčių prevencijos programos: ikimokyklinio ugdymo mokyklose – „Zipio draugai“, pradinių klasių mokinių socialiniams įgūdžiams ugdyti – „Obuolio draugai“ „Second Step“, bendrojo ugdymo mokykloms – Olweus, LIONs Quest ir kt.

Pasak ministerijos, prevencinės programos taip pat integruojamos į formaliojo ugdymo turinį ir mokykla yra laisva pasirinkti būdą – ar integruoti prevencinę programą į mokomuosius dalykus, ar įvesti specialų kursą kaip pasirenkamą dalyką kuriai nors klasei, ar integruoti į papildomą ugdymą ir neformaliojo švietimo programas, klasės valandėles, ar vykdyti projektus ir kt.

Pranešime nurodoma, kad tikslinės smurto ir patyčių prevencijos programos Lietuvoje pradėtos diegti ir finansuoti nuo 2008 metų, nuo 2011 metų tam yra skiriamos ir Europos Sąjungos lėšos. 2008–2015 metais patyčių prevencijai skirta 4,6 mln. eurų, 2016–2020 numatyta 1,9 mln. eurų ES lėšų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"