TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vidurvasarį gamta gražiausia

2012 06 30 11:38

Po Joninių pamažėl pradeda trumpėti dienos, tačiau nei augalai, nei gyvūnai, regis, šito kol kas nepastebi: veši ir kruta visi, kas gyvas. Vasara dabar, prieš savo vidurį, pačiame gražume.  

"Aplink viskas klesti, auga, bręsta, gausėja. Žmonių gyvenimo įvykiai prieš gamtos atsinaujinimo jėgą ir mastus atrodo blankiai ir jiems neprilygsta nė iš tolo. O ir pokyčių sparta įspūdinga. Nespėjai ko nors pamatyti laiku - kitos tokios progos sulauksi tiktai kitais metais", - šitaip kalba apie vasarą Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris. 

Šio rezervato Artosios pelkėje neseniai paskutinius vainiklapius nubarstė ir dabar uogas nokina tekšės, pro kiminyne išsirikiavusias pušis vis rečiau suboluoja gailių žiedai. Čia pat ant liaunų stiebų supasi kupstinių švylių pūkinės kepurės. Joms suplyšus lengvi vėjo nešami sėklų skristukai paskleis sėklas po pelkę.

Pievose raudonosios gegūnės taip pat brandina sėklas, o štai šioms giminingos baltijinės gegūnės kaip tik dabar tarp žolynų laiko iškeltas ryškiai švytinčias žiedų burbuoles. Paežerės pelkėje lapų pažastyse geltonus žiedus išskleidė puokštinės poraistės, mėsingus vainiklapius jau barsto kriaušlapės, daug kur pamatysi tebežydinčias spanguoles.

"Gličio ežero seklumoje tarp smailiaviršūnių lapų slepiasi kukloki alavijinių aštrių žiedeliai, iškelti ant mėsingų žiedkočių vandens paviršiuje plūduriuoja geltoni lūgnių žiedai. Šiluose tvyro gaivus mėlynojų kvapas, tarp kurių žalumos pradeda juoduoti uogos.

Mėlynių žydėjimo, taigi ir uogų brendimo laikotarpis ištįsęs ir tik visoms sunokus galima įvertinti tikrąjį jų derlių. Tarp uoginių augalų toks reiškinys gana dažnas. Štai dabar ant to paties šaltekšnio augalo šalia kybo ne tik didokos uogos, bet ir skleidžiasi smulkučiai žiedeliai", - pasakojo apie vidurvasario gamtos ženklus A.Butleris.

Miškai pilni jauniklių

Nors dauguma stirnų jauniklių susilaukė iki birželio pirmųjų dienų, tačiau jau šio mėnesio viduryje vėl buvo matyti pirmieji šių kanopinių rujos ženklai. Stirnos - tipiškos pamiškių, pievų gyventojos. Tačiau dideliame pelkių ir miškų masyve įsikūrę šie žvėrys, ko gero, visą gyvenimą praleidžia glūdumoje misdami vien pelkių ir miškų augalija. 

"Stebėjome, kaip stirninas, norėdamas surasti kiek įvairesnio maisto, brido palei pat vandenį klampia linguojančia ežero pakrante ten, kur tarpsta kitokia augalija nei aplinkui supančioje pelkėje. Labiausiai iš elninių žvėrių pelkes pamėgę briedžiai dabar dažnai net neišeina į sausumą. Juos įprasta matyti palei Viešvilės upelį skabančius suvešėjusias žoles.

Net sausumos žvėriui šernui dabar rūpi pelkėse augantys šiuo metu kiek pasausėję juodalksnynai. Praradę atsargumą, šernai nelaukia nakties ir ima sotintis dar gerokai prieš tamsą. Net ir dienoja arti mitybos vietų.

Neseniai aptikome, kad apypelkio miškuose prieš keletą dešimtmečių brakonierių išnaikinti barsukai vėl bando kurtis senuosiuose urvuose. Jie juos išvalė, pagilino. Pavienių šių žvėrių pėdų matydavome ir anksčiau, tačiau, ko gero, tai būdavo iš aplinkinių teritorijų užklystantys žvėrys", - dalijosi įspūdžiais gamtininkas.

Paukštukai dar žiopli

Miškai pilni lizdus palikusių paukščių jauniklių, pasak gamtininko, net nejauku išgirsti pavojaus balsus skleidžiančius jų tėvus. 

A.Butlerio nuomone, drąsiai ant šakų tupinėjantys juodgalvės devynbalsės jaunikliai, triukšmingai lesalo iš tėvų reikalaujantys ir pušies kamienu kopinėjantys didžiojo margojo genio palikuonys, daugybė kitų naujosios kartos sparnuočių dar gerai nesuvokia, kad aplink ne vien draugiškai jiems nusiteikusi gamta. Labai dažnai rastos plėšrūnų sudraskytų sparnuočių plunksnos liudija, jog aukomis tapo būtent jauni paukščiai.

Gamtininkas pastebėjo, jog jau gerai skraido vėlyvesniųjų migrantų - paprastųjų raudonuodegių, pilkųjų musinukių jaunikliai. Kai kurių giesmininkų rūšių pirmosios vados jau savarankiškos ir dabar tėvų rūpestis - išperėti antrąją vadą.

"Po Viešvilės rezervato direkcijos pastato langais antrosios dėties lizdą ką tik sukrovė ir pirmuosius kiaušinius sudėjo sodinė devynbalsė, tuoj pat dar kartą tai darys baltosios kielės. O trys naminės pelėdos jaunikliai jau nutolo nuo savojo inkilo ir antras mėnuo bastosi apylinkėse.

Šiemet šlapiuose juodalksnynuose, eglynuose gana dažnos šiaurinės pečialindos. Šis vienas mažiausių mūsų sparnuočių niekada nėra įprastas, kai kuriais metais beveik nesutinkamas. Tai šiauresnes vietas pamėgusi rūšis, todėl šiaurinė pečialinda rečiausia tarp mūsų krašte perinčių savo giminaičių.

Gličio paežerėje stebėti penki krantiniai tilvikai priminė, kad kai kam veisimosi sezonas jau baigėsi. Šie sparnuočiai gyvena šalia smėlingų vandens telkinių ir pelkėtus rezervato ežerus negausiai aplanko tik keliaudami. Jų giminaičiai dirviniai sėjikai tebešvilpčioja Artojoje. Tačiau nedaug laiko liko iki jų atsisveikinimo su pelke. Šiemet perėjo trys poros, kurios kartu su išaugintais jaunikliais perimvietę paliks netrukus", - vardijo A.Butleris. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"