TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vien noro išmokti programavimo nepakanka

2015 12 15 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Reprezentacinė apklausa parodė, kad du iš trijų mokinių norėtų išmokti programuoti. Tačiau tiek informatikos mokytojai, tiek švietimo valdininkai teigia, kad pagal dabartinį informacinių technologijų dėstymo mastą per pamokas išmokyti moksleivius programavimo paslapčių – keblu. Ir vargu ar to reikia.

Bendrovės „Microsoft Lietuva“ užsakymu atlikta 12–18 metų mokinių apklausa atskleidė, kad išmokti programuoti norėtų net 62 proc. šalies moksleivių (71 proc. berniukų ir 55 proc. mergaičių), o 15 proc. apklaustų mokinių (16 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių) tikino jau mokantys tai daryti.

Džiugios tendencijos

„Tyrimo skaičiai džiugina ir žada gerą ateitį Lietuvai. Dar smagiau, kad programavimu aktyviai domisi ir mergaitės. Turime aktyviai keisti stereotipą, kad tai berniukiškas mokslas. Programavimą reikia pristatinėti kaip kūrybinį procesą, padedantį įgyvendinti įvairiausias idėjas ir praversiantį ateities karjerai. Moksleiviai tai supranta. 65 proc. jų mano, kad ieškant darbo programavimo žinios bus reikalingos“, – teigė „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Jis išskyrė dar vieną gerą tendenciją – pasikeitusį paauglių požiūrį į programuojančius ir kompiuteriais besidominčius bendraamžius. Anksčiau tokie vaikai kentėdavo dėl pašaipų, o dabar situacija visai kitokia. Net 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų požiūris į kompiuterius itin gerai išmanančius bendraamžius yra teigiamas. Neigiamą nuomonę išsakė tik 4 proc., neutralią – 30 proc. moksleivių.

Pusė moksleivių mano, kad jų mokytojai pakankamai išmano informacines technologijas ir gali išmokyti programavimo ar paskatinti juo domėtis. Vidutiniškai savo mokytojų žinias įvertino 36 proc., neigiamai – 13 proc. apklaustųjų. Moksleiviams nekyla problemų naudotis kompiuteriais mokykloje: kasdien tai daro 59 proc., keliskart per savaitę – 31 proc., kartą – 8 proc., dar rečiau – tik 2 proc. apklaustųjų

Per mažai dėmesio

Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos informatikos mokytojas Egidijus Milešinas LŽ teigė suprantantis moksleivių norą išmokti programavimo paslapčių, tačiau jas perteikti per informacinių technologijų pamokas yra labai sudėtinga, nes laiko tam numatyta tik aukštesnėse klasėse. „Kad moksleiviai išmoktų programavimo, juos to mokyti reikėtų pradėti jau nuo penktos klasės. Bet dabar pagal mokymosi programas penktokams yra dėstomi tik kompiuterinio raštingumo pagrindai“, – sakė jis.

Daugiau kaip 15 metų vaikus su kompiuteriais supažindinančio pedagogo nuomone, vargu ar reikia, kad visi vaikai, baigdami mokyklą, mokėtų programuoti, nes ne visi moksleiviai tam yra imlūs.

Siūlymui kuo anksčiau vaikus pradėti mokyti programavimo buvo linkęs pritarti Šakių rajono Lukšių Vinco Grybo gimnazijos informacinių technologijų ir fizikos mokytojas metodininkas Antanas Burkšaitis.

Anot jo, aukštesnėse klasėse reikėtų didinti ne tik informacinėms technologijoms, bet ir konkrečiai programavimui skiriamų valandų skaičių, nes rengiant valstybinam informacinių technologijų egzaminui su abiturientais tenka dirbti papildomai. Kitaip jie egzamino neišlaikytų – 50 proc. klausimų yra susiję su programavimu.

Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos prezidentė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos mokytoja ekspertė Regina Zlatkauskienė pažymėjo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, vaikai programavimo pradeda mokytis pernelyg vėlai – 10 klasėje, o šiam dalykui tuomet skiriama vos kiek daugiau nei 30 valandų. Iš viso mokykliniame kurse programavimo mokymuisi per trejus metus nesusidaro nė 100 kontaktinių valandų.

Kitose šalyse – Estijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, JAV oficialiai įtvirtinta, kad programavimo pradmenų vaikai pradeda mokytis baigę pradinį ugdymą ar net jo metu.

R. Zlatkauskienės tikinimu, šiuo metu rengiama programa, kaip informacinių technologijų būtų galima pradėti mokyti jau pradinėse klasėse. „Yra „žaislinių“ programavimo programų, kurios jau ir tokio amžiaus vaikams yra įdomios ir jie geba jas įvaldyti“, – sakė mokytoja ekspertė.

Esminių permainų nežada

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Skakauskienė LŽ tikino, jog mokyklose didinti informatikai skirtų valandų skaičiaus nenumatoma.

Tačiau planuojama vaikus pradėti mokyti informatikos jau nuo pradinių klasių, integruojant tokias žinias į kitus mokomuosius dalykus, naudojantis neformaliojo ugdymo galimybėmis. „Šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl informatikos programos, džiaugiamės, kad aktyviai įsitraukė ne tik mokytojai, mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Daug dėmesio turėtų būti skiriama mokytojų kvalifikacijai tobulinti, pasirengimui dėstyti arba integruoti“, – sakė M. Skakauskienė.

Jos nuomone, vargu ar visiems mokiniams, kurie baigia mokyklą, būtina mokėti rašyti programas. Tačiau labai svarbu, kad visiems mokiniams būtų sudarytos galimybės susipažinti, kas tai yra, išbandyti surinkti programą iš komponentų, pajusti, kaip programos veikia ir yra išbandomos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"