TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Viena aukštąja mokykla bus mažiau

2016 05 14 6:00
Šįmet Žemaitijos kolegiją baigs paskutinė absolventų laida. Daivos Baronienės (LŽ) nuotraukos

Nuo šio rudens naikinama Žemaitijos kolegija, kurios padaliniai veikė Rietave, Mažeikiuose ir Telšiuose.

Ši Žemaitijos kolegija yra pirmoji uždaroma neuniversitetinį išsilavinimą teikusi šalies aukštoji mokykla. Po uždarymo jos studentai ir dalis dėstytojų bus išskirstyti po Klaipėdos bei Šiaulių valstybines kolegijas.

„Mes nepajėgiame konkuruoti su didmiesčiuose esančiomis kolegijomis. Pakitusi finansavimo, priėmimo tvarka, smarkiai mažėjantis gyventojų skaičius regionuose mus atvedė prie to“, – metų pradžioje, kai Studijų kokybės vertinimo centras nutarė neakredituoti Žemaitijos kolegijos, žiniasklaidai teigė tuometinis aukštosios mokyklos direktorius Jonas Bačinskas. Jo duomenimis, 2009 metais, kai priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas ir pakeista studijų finansavimo, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, Žemaitijos kolegijoje studijavo 2400 jaunuolių, dabar jų liko šiek tiek per 600. Žemaitijos kolegiją dažniausiai rinkdavosi aplinkinių maždaug 15 rajonų gyventojai.

Vyksta studentų apklausa

Taigi nuo kitų mokslo metų Lietuvoje viena aukštąja mokykla bus mažiau (dabar yra 43 aukštojo mokslo įstaigos: 20 universitetų ir 23 kolegijos). Žemaitijos kolegijos, kurioje šiuo metu dirba 133 darbuotojai, laikinoji vadovė Alma Lengvenienė, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiuo metu atliekama studentų apklausa, kurioje mokymo įstaigoje jie norėtų tęsti mokslus.

Pasak A. Lengvenienės, Žemaitijos kolegiją nutarta naikinti dėl strateginio valdymo trūkumų, o konkrečiau – šiai aukštajai mokyklai nepajėgus surinkti reikiamo skaičiaus studentų. „Išties buvo programų (specialybių), kurias studijuoti rinkosi vos po 10–12 studentų. Rūpindamiesi pritraukti kuo daugiau studijuojančiųjų, atlikome Žemaitijos gimnazijų abiturientų apklausas, kur jie norėtų studijuoti. Atsakymas – vienareikšmis: visi baigę gimnazijas nori mokytis sostinėje Vilniuje, na, dar galbūt Kaune arba Klaipėdoje. Maži miesteliai jaunuoliams nebeįdomūs. Juo labiau kad įsigyti analogiškas specialybes jie gali kone visose šalies kolegijose“, – pabrėžė laikinoji Žemaitijos kolegijos vadovė.

Siekia išsaugoti kultūros židinį

A. Lengvenienė pasakojo, kad naikinamos Žemaitijos kolegijos Rietavo padalinį nuo kitų mokslo metų pradžios turėtų perimti Klaipėdos valstybinė kolegija, o Telšių ir Mažeikių padalinius – Šiaulių valstybinė kolegija. Taip pat dedamos pastangos, kad esami Žemaitijos kolegijos studentai galėtų baigti studijas ten, kur įstojo studijuoti, t. y. Rietave, Telšiuose ir Mažeikiuose.

„Jei bus patvirtinti mūsų planai, Žemaitijos kolegijos Rietavo bazėje turėtų būti įsteigtas Klaipėdos kolegijos Rietavo studijų centras bei Plungės verslo ir technologijų mokyklos Rietavo filialas. Tad šiose įstaigose besimokantieji galėtų gauti ir aukštojo mokslo, ir profesinės mokyklos lygio žinių, o jiems dėstytų tie patys dėstytojai“, – sakė A. Lengvenienė. Ji pabrėžė, kad Rietavui labai svarbu, kad jame išliktų profesinį bei aukštąjį mokslą teikianti įstaiga kaip miestelio kultūros židinys, kuris veikė nuo kunigaikščių Oginskių laikų.

Galutinį žodį tars Vyriausybė

Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja strateginei plėtrai Lina Tamutienė teigė, kad nuo kitų mokslo metų šios aukštosios mokyklos studentais taps apie 150 buvusių Žemaitijos kolegijos studentų. Tačiau dar neaišku, kiek pedagogų bei nepedagogines specialybes turinčių naikinamos Žemaitijos kolegijos darbuotojų teks priimti į darbą. „Siekiama, kad naikinamos kolegijos studentai studijas galėtų tęsti ir jas baigti ten, kur ir pradėjo studijuoti. Bet taip įvyks tik tokiu atveju, jei atsiras pakankamai norinčiųjų studijuoti“, – sakė L. Tamutienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas pabrėžė, kad Žemaitijos kolegija ne reorganizuojama, o likviduojama. Pasak jo, nutarimą dėl jos likvidavimo netrukus turės priimti Žemaitijos kolegijos steigėja šalies Vyriausybė. A. Levicko žiniomis, Žemaitijos kolegijos Telšių padalinio turtą turėtų perimti Vilniaus dailės akademija, su kuria Žemaitijos kolegija ir dabar dalijasi pastatus. Mažeikiuose esančiuose pastatuose, kuriuose dabar įsikūręs likviduojamos aukštosios mokyklos padalinys, turima planų steigti Šiaulių kolegijos konsultacinį punktą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"