TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vienas prie milijono vertės prietaiso

2014 07 10 6:00
Dr. Danielis Rutkauskas po beveik septynerių metų Nyderlanduose ir dvejų metų Italijoje grįžo į Lietuvą. Kol kas jis vienintelis Lietuvoje turi žinių ir praktinių įgūdžių dirbti unikaliu prietaisu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Fiziko Danielio Rutkausko manymu, labai daug kas priklauso nuo asmeninių mokslininko savybių. Profesoriško tipo žmonėms patinka būti viešumoje, kalbėti, skeryčiotis, išmušinėti pinigus. Jis nėra tokio tipo. Labiau - tyrėjas, eksperimentuotojas, tyliai, ramiai dirbantis savo srityje.

Dr. D. Rutkauskas po beveik septynerių metų Nyderlanduose ir dvejų metų Italijoje grįžo į Lietuvą, pakviestas Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) kurti naują laboratoriją būsimam Saulėtekio slėniui, nupirkti ir įdiegti unikalią įrangą - vienintelį Lietuvoje pavienių molekulių fluorescencijos mikrospektrometrą.

"Per tokius pirkimus dažnai būna, kad įsigyjama daug geležies, bet dirbti nėra kam, nežinoma kaip, - kalbėjo mokslininkas. - Labai apsidžiaugiau, kai man pasiūlė dirbti FTMC. Galėjau likti Amsterdame, tačiau iš tikrųjų puiku turėti savo laboratoriją ir atlikti tyrimus Lietuvoje. Dedu visas pastangas, kad pasiekčiau rezultatų. Dar laukiu vieno repatrianto, lietuvio iš Kopenhagos, dirbančio toje pat srityje kaip ir aš. Galų gale ne visiems tie užsieniai patinka."

FTMC Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos skyriaus tyrėjas dirba labai specifinėje ir gana naujoje srityje, tačiau neabejoja, kad mokslo sričių įvairovė Lietuvoje reikalinga. Tikintis proveržio dar nežinia, iš kokios pusės gali ateiti nauda. Pavienių molekulių fluorescencijos mikroskopijos tyrimai pasaulio mastu pradėti prieš du dešimtmečius. Dr. D. Rutkauskas kol kas vienintelis Lietuvoje turi žinių ir praktinių įgūdžių dirbti unikaliu prietaisu, kainavusiu milijoną litų.

Amsterdamo kryptis

1999 metais Vilniaus licėjaus absolventui D. Rutkauskui atrodė savaime suprantama, kad studijuos fiziką Vilniaus universitete. Olimpiadų nugalėtojui nereikėjo laikyti net egzaminų - iš karto buvo priimtas. Baigęs bakalauro studijas, įstojo į magistrantūrą ir jau pirmaisiais metais pagal "Socrates/Erasmus" mainų programą išvyko į Amsterdamo laisvąjį universitetą Nyderlanduose.

Buvo galima rinktis iš kelių krypčių - Amsterdamo, Linšiopingo (Švedija) ar Jėnos (Vokietija) universitetų. Prof. Leonas Valkūnas, kontaktinis Amsterdamo laisvojo universiteto asmuo, propagavo fotosintezės kryptį. Kaip pasakojo D. Rutkauskas, FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas prof. L. Valkūnas ir Amsterdamo laisvojo universiteto profesorius Rienkas van Grondelle - seni draugai. Abu dirba fotosintezės srityje, tik prof. R. van Grondelle yra eksperimentuotojas, o prof. L. Valkūnas - teoretikas, todėl ir jų bendradarbiavimas toks vaisingas. Kartu paskelbtas ne vienas mokslinis straipsnis. VU magistrantui po pusmečio prof. R. van Grondelle's grupėje buvo pasiūlyta stoti į doktorantūrą.

"Plušau išsijuosęs ir tai neliko nepastebėta, - juokėsi mokslininkas. - Nyderlanduose po ketverių metų bazinių studijų galima pretenduoti į doktorantūrą, ir aš po pusės metų pertraukos grįžau į Amsterdamo laisvąjį universitetą kaip doktorantas."

Plečiant horizontą

Domėtis fizika D. Rutkauską paskatino tėvas chemikas Nikolajus Fišelsonas. Mokslininkas dirbo Chemijos institute ir labai žavėjosi fizika. Prieš keliolika metų išvažiavo gyventi į Izraelį. Iš pradžių dirbo Tel Avivo universitete, dabar - privačioje įmonėje.

Į Izraelį podaktarinių studijų Weizmanno mokslo institute vos nenuvyko ir dr. D. Rutkauskas. Jau buvo sutaręs su būsimu darbo vadovu, tačiau atsiradus vietai Europos nelinijinės spektroskopijos laboratorijoje (LENS) Florencijos universitete, pasirinko Italiją.

"Ir viena, ir kita buvo kai kas nauja horizontui praplėsti po doktorantūros, - lygino fizikas. - Vis dėlto dirbau labai specifinėje srityje. Mano doktorantūros darbo uždavinys buvo įkurti pavienių molekulių laboratoriją. 2000 - 2001 metais pavienių molekulių koncepcija dar buvo visai naujas dalykas. Pirmieji pavienių molekulių matavimai atlikti praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje. Buvo praėjęs tik dešimtmetis, kai apskritai tapo įmanoma tai daryti, dirbti su pavienėmis molekulėmis. Šiuo metu ta sritis jau gana madinga."

Išskiriant iš masės

Pasibaigus podoktorantūros stažuotei Florencijoje su dr. D. Rutkausku susisiekė FTMC mokslininkai. Artėjo laikas pirkti įrangą Saulėtekio slėnyje suplanuotai pavienių molekulių laboratorijai, todėl nutarta parsikviesti unikalios patirties turintį jaunąjį tyrėją, nuo nulio įkūrusį tokią laboratoriją Amsterdamo laisvajame universitete.

Pavienių molekulių fluorescencijos mikroskopijos stendas - visas įrangos kompleksas ant masyvaus optinio stalo. Prietaisu tiriamos biomolekulių sąveikos stebint jų fluorescenciją. Kaip aiškino dr. D. Rutkauskas, biomolekulė apšviečiama matoma šviesa, ją sugeria, yra sužadinama ir perspinduliuoja tą šviesą fluorescencijos pavidalu. Tarp to, kas sugeriama, ir to, kas sužadinama, - skirtingi bangų ilgiai, skirtinga sužadinimo ir fluorescencijos spalva. Tačiau pavienių biomolekulių signalas labai silpnas, dėl to ir reikia specifinės įrangos, kad efektyviai surinktų iš jų šviesą, o vėliau - efektyviai detektuotų.

Per tyrimus siekiama tiesiogiai vizualizuoti, kaip vyksta biomolekulių sąveikos, kiekybiškai įvertinti bei charakterizuoti jas. Įprastine technika to padaryti neįmanoma. Įprastiniai eksperimentai atliekami turint tirpalą, kuriame yra milijardai biomolekulių, jos sužadinamos ir perspinduliuoja šviesą fluorescencijos pavidalu, bet tas atsakas, pasak tyrėjo, yra susividurkinęs. Tarsi žiūrėtum į minią žmonių - nematyti individų, tik masė. O pavienių molekulių spektrometro matavimas ir detektavimas labai jautrus. Iš milijono ar milijardo ląstelių galima išskirti vieną ir užtenka labai mažai analizuojamo junginio.

Kai virusai puola

Šiuo metu dr. D. Rutkauskas vykdo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą, skirtą pavienių biomolekulių sąveikoms tirti. Bendradarbiaujant su prof. Virginijaus Šikšnio grupe iš Biotechnologijos instituto tiriama DNR fragmentų ir restrikcijos endonukleazių dinaminė sąveika. Restrikcijos endonukleazės baltymai tyrimams gaunami iš prof. V. Šikšnio laboratorijos. Ten jie ir ruošiami.

"Kai virusai puola bakterijas, "sušvirkščia" į jas savo DNR. Bakterija taip apgaunama - pagamina daug "sušvirkštos" DNR kopijų, virusui reikalingų baltymų. Sukomplektuoja tiek daug naujų virusų, kad jie galiausiai tiesiog "išsprogdina" bakteriją, nužudo ją. Prieš tokį virusų dauginimosi būdą bakterija turi gynybos mechanizmą - ji atpažįsta svetimą DNR ties trumposiomis sekomis ir restrikcijos endonukleazės ją sukarpo. Kai DNR sukarpoma, tampa neveikli ir iš jos naujo viruso nepagaminsi. Taip virusas sustabdomas, - pasakojo tyrėjas. - Tokie bandymai su jau žinomomis sistemomis atveria perspektyvas vėliau tirti mažiau ištyrinėtus objektus."

Ne tik pastatai ir geležis

Pustrečių metų LMT projektas jau įpusėtas. Į jį kurį laiką buvo įtraukti ir du studentai, medicinos fizikos magistrantai. Dabar laukiamas sugrįžėlis iš Danijos. Dr. D. Rutkauskas, nors ir įpratęs dirbti vienas laboratorijoje, pripažino, kad jaučiasi šiek tiek izoliuotas. Diskusijos ir intelektiniai mainai visada labai stimuliuoja, tačiau čia tokios terpės nėra. Su kuo galėtų kalbėtis apie pavienių molekulių mokslą, jei yra vienintelis, dirbantis šioje srityje?! Bendradarbiauja su biologais, biochemikais, biotechnologais, kuriems reikia tyrimų įrankio. Lieka užsienio kolegos. Rašydamas paraišką LMT projektui buvo numatęs dalyvauti keliose tarptautinėse konferencijose, tačiau jos be jokio paaiškinimo apkarpytos iki vienos, vyksiančios tik ateinančią žiemą.

Vis dėlto mokslininkas nesigaili grįžęs. Pasak jo, gana izoliuotai jautėsi ir Amsterdame. Taip pat buvo vienintelis laboratorijoje, dirbantis pavienių molekulių tyrimų srityje. Panašios istorijos visų tyrėjų, daug laiko skiriančių gilintis į savo darbą. Kita vertus, nors Lietuvos mokslo padėtis labai pagerėjo, palyginti su buvusia prieš keliolika metų, per precedento neturinčius pirkimus įsigyta milijonus litų kainuojančios įrangos kuriamiems mokslo slėniams, naujoms laboratorijoms, - viskas sukasi apie pastatus ir "geležį", o žmonėmis ir toliau nesirūpinama.

"Vadinamųjų minkštųjų pinigų nenumatyta. Negirdėjau, kad būtų kalbama apie lėšas mokslininkų atlyginimams. Tiesiog persikelsime į slėnius, ir viskas bus lygiai taip pat, - kalbėjo tyrėjas. - Jei turi projektą, viskas gerai, tačiau niekada nesi garantuotas, kad laimėsi ir kitą, o darbų tęstinumas reikalingas. Reikia pinigų ir medžiagoms, visokiems egzotiškiems chemikalams. Sudėtingiausia dalis - finansinė lentelė, kurioje reikia viską numatyti iki sąvaržėlių. Jei ką nors vėliau keiti, turi rašyti ilgus raštus, kad leistų pakeisti. Trumpiau nei per mėnesį į Lietuvą niekas neatkeliauja. Tikriausiai taip organizuota logistika: derina vežimus su kitais užsakymais, kad laikui bėgant jų susidarytų daugiau, dėl to taip greitai ir neišeina. Pavyzdžiui, Nyderlanduose šiuo požiūriu sudarytos puikios sąlygos. Universitetas turėjo savo parduotuvę - ir įrangos, ir chemikalų. Nusileidi į rūsį ir grupės kortele nusiperka, ko reikia. Negaištamas tyrimams svarbus laikas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"