TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vietoj šventinės eglės - žibutės

Šiemet žiema nesiliauja stebinti netikėtais reiškiniais - sniegu pasidžiaugti dar negalime, o Nemuno pakriaušėse Dzūkijoje gležnus žiedelius pradėjo skleisti mėlynakės žibutės.

Po Dzūkijos sostinę juosiančius miškus išėjęs pasivaikščioti alytiškis Jurgis Kochanskas buvo maloniai nustebintas. "Iš po rudeninių lapų storo kilimo tarsi ankstyvą pavasarį stiebėsi žibučių žiedeliai", - LŽ pasakojo jis. K.Kochanskas didžiausius žibučių žiedus parnešė žmonai.  

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio nuomone, žibutės pražydo neįprastu metų laiku, nes neįtikimai šilta gruodžio pabaiga netruko "išjudinti" augalus. Buvo pašalę lapkritį, kelias dienas gruodžio mėnesį, o dabar vėl atšilo, tad ankstyvieji pavasario augalai iškart sureagavo. Žuvinto meteorologijos stotyje praėjusį antradienį termometras rodė 11 laipsnių šilumos, todėl nenuostabu, kad išbrinko alyvų, karklų pumpurai, o nedideli šalčiai vis dar nenukando paskutinių rožių žiedų.  

"Žibutės Žuvinte kol kas nežydi. Per pastaruosius 20 metų rezervate anksčiausiai jos rastos 2001 metais - vasario 14 dieną", - pasakojo gamtininkas. 

Anot A.Pranaičio, šiluma susuko galvą ir paukščiams - Buktos miške, kuris prisišliejęs prie Žuvinto pelkės, vakar "grojo" geniai. Grojimu gamtininkai vadina pavasarinį triukšmą, kurį šie margaspalviai sparnuočiai sukelia snapu kalendami į kokį sausą medį ir taip skelbdami apie perėjimui užsiimtą teritoriją. Įprastai geniai pradeda "groti" nuo vasario mėnesio, išimtiniais atvejais - net sausį, bet iki tol R.Pranaitis ir jo kolegos niekada nebuvo girdėję genio, surengusio koncertą prieš Naujuosius metus. 

Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis gamtos išdaigas vadina anomalija. "Žibutės prieš Naujuosius metus - kažkokia nesąmonė", - pareiškė jis. Anot ne vieną dešimtmetį gamtą stebinčio specialisto, jeigu pavasariniai augalai pražystų sausio antroje pusėje arba vasario pradžioje, būtų galima kalbėti apie pavasario pradžią, o tai, kas vyksta dabar, tik užsitęsusio rudens grimasos. "Pajūryje pastebėta pempė taip pat yra veikiau ne pavasario pranašas, o dėl nežinia kokių priežasčių į šiltus kraštus neišskridęs paukštis", - sakė E.Drobelis. 

Gamtininkas įsitikinęs, kad ankstyva augalų vegetacija nežada nieko gera, nes gamtai reikalingas šalčio laikotarpis. Žmonių gyvenime galioja kitokie dėsniai. Kai kuriems smagu, kad šilta, tačiau daugeliui lietuvių gruodį vis dėlto maloniau matyti pusnis nei nukritusius medžių lapus. Dabar už lango tarsi užsitęsęs ruduo, kuris gali trukti iki pat kovo, prognozavo gamtininkas. "Jeigu taip ir bus, tai nepastebėsime, kada ateis tikrasis pavasaris. Skirtumas nedidelis - 8 laipsniai šilumos gruodžio viduryje ar 11 laipsnių vasario pradžioje", - apgailestavo E.Drobelis dėl gamtos pokštų, kurie gali neleisti pasidžiaugti žiemos malonumais ir pajusti gaivaus pavasario atėjimo dvelksmo. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"