TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vietoje gatvės universiteto – daugiau užklasinės veiklos

2013 10 04 11:12
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ar geriausias pamokas, pasiruošimą gyvenimui moksleiviai gali gauti tik mokyklos suole? Ar neformaliojo ugdymo veikla, teikianti džiaugsmą vaikui, yra mažiau svarbi nei mokykloje dėstomi dalykai? Ar tik geriausi  pažymiai liudija vaiko talentą, įdomią, motyvuotą asmenybę, kuri  gebėtų kurti geresnę visuomenę ateityje?

Atsakymus į šiuos klausimus pateikė užvakar Vilniuje surengto seminaro, skirto aptarti neformaliojo ugdymo plėtrą Lietuvoje, organizatoriai ir dalyviai.

Dvejus metus keliose šalies savivaldybėse įgyvendintas pilotinis projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ parodė, kad efektyvi valstybės investicija į neformalųjį vaikų švietimą gali būti ypatingai svari ir ženkliai prisidedanti siekiant bendrų švietimo rezultatų. Įvairiuose būreliuose, sporto, lyderystės, meno, savanorystės, debatų ir panašiuose klubuose vaikai įgauna kompetencijų, ugdančių jų asmenybę, padedančių atrasti savo kelią, pažinti ir geriau išreikšti save. „Į neformalųjį vaikų švietimą reikėtų žiūrėti, pirmiausia, iš kiekvieno vaiko interesų pusės, jo poreikių ir asmeninių galimybių realizavimo aspektu. Sukuriant sistemą, kuri neribotų vaiko pasirinkimo, leistų atsakingai įsitraukti į veiklas, būtų reikšminga visuomeniniu aspektu. Prasmingas vaikų užimtumas pasitarnauja aktualių socialinių problemų sprendimui. Šiandien vaikai, negalintys rinktis veiklos, kuri jiems teikia džiaugsmą, mažai įsitraukia į jas, tėvai neretai akcentuoja tik saugų užimtumą”, - sako Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Inga Juozapavičienė.

Pasirenkamojo ugdymo šalininkai sutinka, kad dar reikia laiko įsisavinti ir tinkamai suvokti tokio ugdymo naudą. Tačiau galima pasidžiaugti pirmais rezultatais – Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėse įgyvendintas projektas parodė, kad vaikams, ypač iš kaimiškųjų vietovių, svarbu turėti galimybę užsiimti popamokine veikla. Projekto metu buvo išplėstas pasirenkamojo ugdymo programų spektras, skirtos papildomos lėšos, tad mokinių, pasirinkusių būrelius, skaičius paaugo apie 20-30 proc.

„Ne visi tėvai gali mokėti už būrelius, kuriuos vaikas nori lankyti. Tuo tarpu daug nevyriausybinių organizacijų, galinčių pasiūlyti įdomias naujas programas, stokoja lėšų savo veiklai vykdyti. Džiugu, kad valstybė nusprendė paremti neformaliojo ugdymo plėtrą. Tai tikrai duos naudą ateityje visai visuomenei. Moksleiviai ne tik turės galimybę išbandyti save pačiose įvairiausiose srityse, išmokti įvairių kompetencijų, kurių paprastai nemokoma mokykloje, bet ir asmenybę ugdančių dalykų: pavyzdžiui, ginti savo nuomonę, debatuoti, būti atsakingu, planuoti savo laiką, pagarbiai elgtis su aplinkiniais ir pan. Be to, neformaliai įgytos žinios, pasiekimai turėtų būti vertinami ir papildomais balais stojant į universitetą“, - įsitikinęs Lietuvos moksleivių sajungos pirmininkas Antanas Mikalauskas.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, net apie 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose. Tai sąlygoja menkas savivaldybių finansavimas, mažas tiekėjų, galinčių teikti tokias paslaugas, tinklas. Užklasinė veikla skirtinguose regionuose ne vienodai prieinama vaikams: didžiuosiuose miestuose pasirinkimas pakankamai didelis, tuo tarpu provincijoje – labai ribotas.

„Diskusija ir naujojo vaikų pasirenkamojo ugdymo finansavimo modelio pristatymas patvirtino, kad yra galimybių kuo daugiau vaikų, ypatingai tų, kurie dėl geografinių ar socialinių aplinkybių nelanko neformaliojo švietimo įstaigų, įtraukti į neformalųjį švietimą, dar kartą parodė, kokią svarbą vaidina programų patrauklumas, kaip valstybės dalinis finansavimas ateityje galėtų prisidėti prie šiandien aktualių šios srities finansavimo problemų. Todėl neformaliojo švietimo vystymosi perspektyvos taip pat priklauso ir nuo ateities politinių sprendimų. O vaiko interesas išlieka toks pats – kad neformalusis ugdymas iš tiesų būtų prieinamas, o ne ribotas dėl išorinių veiksnių, ir, žinoma, atspindintis tikruosius vaiko poreikius”, - pabrėžė I. Juozapavičienė.

Moksleivių interesus ginantis A.Mikalauskas džiaugiasi, kad pasirenkamojo ugdymo plėtros iniciatyvos patvirtintos Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje. Tai leis užtikrinti projekto tęstinumą, atvers daugiau galimybių moksleivių svajonių išsipildymui, laimingesnės ateities kūrimui.

Projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ įgyvendinimui skirta 5,9 mln. Lt. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"