TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vietoje paukščių lizdų - plastiko buteliai

2011 05 28 0:00
Bristi per siūbuojantį po kojomis raistą ir sunku, ir pavojinga.
Felikso Žemulio nuotrauka

Tokį raistą išvydome Radviliškio rajono Praviršulio tyrelio botaniniame zoologiniame draustinyje su ornitologu Antanu Aleknoniu sumanę pasižvalgyti, ar daug čia šį pavasarį sparnuočių.

Baltai pražydę gailiai ir pupalaiškiai, šviesūs švylių "parašiutai", balsvos samanos. Tarsi pieno kas būtų papylęs ant žalios skaros - taip dabar atrodo raistai.

Praviršulio tyrelio pelkė nuo seno garsėja retų rūšių augalais ir paukščiais. Musinis ofris, paprastoji tuklė, karališkoji glindė, ruožotoji monažolė, pelkinė uolaskėlė, gegūnės, vienalapis gedutis - šios Raudonosios knygos retenybės auga Praviršulio tyrelyje. O ornitologai čia buvo aptikę perint dirvinių sėjikų, tetervinų, pilkųjų gervių ir kitų retų paukščių.

Pamatyti Praviršulio gerves rūpėjo ir Aleknoniui. Jis gerves tiria daugiau kaip 50 metų ir aptikdavo jų lizdų net tada, kai daug kas manė, jog šie paukščiai mūsų karšte išnyko. A.Aleknonio rūpesčiu Šakių rajono Novaraisčio pelkėje, kurią gervės pamėgo, 1988 metais buvo įkurtas ornitologinis draustinis, dabar vadinamas paukščių karalyste.

A.Aleknonio stebėjimais, Novaraistyje šį pavasarį perinčių gervių gerokai mažiau negu praėjusį. Gal Praviršulio tyrelyje yra kitaip? Čia telkšo Praviršulio ir Kragų ežerai - gal jie vilioja paukščius?

Pelkę mėgsta briedžiai

Vos pasiekus Praviršulio tyrelį, A.Aleknonis kaipmat nuniro į šį raistą supantį Bargailių mišką. Nelengva buvo paskui jį spėti, nors šiam gamtininkui 71 metai. Palei Duburio upelį, kurio pakrante ėjome į pelkę, vingiavo takelis, tačiau A.Aleknonis patraukė tiesiai per tankumyną, vikriai apsliuogdamas medžius ir krūmus. "Taku eidamas lizdų nerasi", - paaiškino.

Netrukus prieš mūsų akis sumėlynavo Praviršulio ežeras. Pelkinių gailių žiedais pasipuošusi ir svaigiai kvepianti aukštapelkė čia pereina į žemapelkę - kiminų ir viksvų sąžalynus, kuriuose vienur kitur švyti trilapių pupalaiškių, siauralapių balžuvių, vaivorų žiedai, baltuoja jau nužydėjusių kupstinių švylių pūkai.

Šokinėjame kiminų kupstais, tarp kurių kai kur telkšo vanduo. Kuo arčiau ežero, tuo labiau toji ir šiaip jau netvirta kiminų danga siūbuoja po kojomis, kliurksi vanduo... A.Aleknonis apdairus: miške nusilaužė kartį, kuria dabar atsargiai pasiramsčiuoja ir kurios įsitvertų, jei įsmuktų į pelkę. Man jis rodo būti atokiau - jei skęstume, tai bent ne abu iškart.

O kas ten tolumoje - arklys ganosi? "Briedis", - susivokė Antanas. - Pirmąsyk šiemet matau briedį." Grįžome į mišką - gal juo prisidengus pavyks prisėlinti arčiau. Tačiau likus iki gyvūno gal dviem šimtams metrų, briedis pajuto mus ir nurisnojo, pakėlęs iš raisto keletą gervių. "Tikriausiai jos ten ir peri", - spėjo A.Aleknonis, ir vėl slenkame liulančiais kupstais ežero link. Debesiui pridengus Saulę, aplink suzyzia spiečiai uodų.

Virš ežero vis dar klykia briedžio išgąsdintos gervės, netoliese sidabriniai kirai atakuoja lingę. Matyt, toji įniko į jų kiaušinius.

Spanguoliautojų šiukšlės

Mes taip ir neradome Praviršulyje nei gervių, nei kitų paukščių būstų. Vienoje eglaitėje pastebėjome giesmininko strazdo, nudžiūvusios pušies viršūnėje - suopio, o gal vapsvaėdžio lizdus. Antanas akimirksniu įsikorė į tuos medžius - lizdai buvo tušti.

Kol sėdėjau ant didėlesnio kupsto po pašepėliu berželiu, A.Aleknonis baigė apskuosti visą draustinį. "Tuščia - nė vieno lizdo", - grįžęs suniurnėjo. Jo gimtajame Novaraistyje paukščių daugiau.

Ir nors grįžtant akis traukė tarp švylių plazdantis retas ir gražus drugys machaonas, nors aptikome dar pernykščių, burnoje tirpstančių spanguolių uogų, švilpavo volungė, kukavo gegutė, o Duburo upelio krūmuose suokė lakštingala - ornitologas nebuvo linksmas.

"Šį pavasarį parlėkė mažiau, negu ankstesniais metais, kikilių, juodųjų, smilginių strazdų ir kai kurių kitų giesmininkų. Jie žiemoja Vakarų Europoje, o ten praėjusią žiemą buvo daug šalčio ir sniego, todėl daug paukščių nusilpo ir krito. Bet kodėl mažai perinčių gervių?" - svarstė jis.

Tačiau ko netrūksta Praviršulio tyrelyje - tai tuščių plastiko butelių nuo limonado, vandens, alaus. Keista juos matyti tokioje atokioje vietoje. "Matyt, spanguoliautojai ankstesniais metais paliko. Negi sunku buvo parsinešti?" - apmaudžiai kalbėjo gamtininkas, kišdamas tuos butelius po samanomis.

Kai kurie pavadinimai

Pilkoji gervė: sidabro, ilgesio paukštė - taip vadina A.Aleknonis ją savo knygose. Daug kam suvirpa iš ilgesio širdis, išgirdus gervių atsisveikinimo klyksmą rudenį.

Lingė: "Jos ilgi lenkti sparnai linguoja, todėl ir lingė", - paaiškino ornitologas.

Gegutė: daug kas žino, jog ji savo vaikus kitiems paukščiams užauginti palieka. "Gegutės kiaušiniai mažyčiai - jei ji perėtų, sutrintų. Todėl ir įdeda į svetimus lizdus", - sako A.Aleknonis.

Lakštingala: neprilygstamoji operos meistrė. Naktimis koncertuoja, dienomis lesalo ieško ar snūduriuoja.

Uodas: kanda ne uodas, o uodė. Jai žinduolio kraujas būtinas, kad galėtų subrandinti kiaušinėlius. O patinas - geruolis, minta augalų sultimis ir žiedų nektaru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"