TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilnelės pakrantėje naikinami agresyviai plintantys klevai

2013 08 13 13:40
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Greitai plintantys ir vietinius augalus užgožiantys uosialapiai klevai Vilnelės pakrantėje vis labiau ruduoja. Lietuvos gamtos fondas (LGF) prašo gyventojų nesijaudinti – prie upės tikrai nežūsta visi medžiai, tik naikinami agresyvūs invaziniai augalai.

Ilgoje Vilnelės pakrantės atkarpoje veši vieno agresyviausių invazinių augalų – uosialapio klevo – sąžalynai. Plisdamas šis augalas uzurpuoja Vilnelės ir kitų upių pakrantes, taip keldamas grėsmę gamtinei įvairovei, teigia LGF atstovai. Į kovą su šiuo augalu stojo Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija kartu su LGF, kuris Aplinkos ministerijos užsakymu vykdo uosialapio klevo populiacijos reguliavimą.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis antradienį žurnalistams sakė, jog prie upės pastatyta nemažai stendų, informuojančių apie vykdomus darbus tam, kad gyventojai liktų ramūs – medžių neužpuolė jokia liga. Vilnelės pakrantėse pribręstantys ir subrendę uosialapiai klevai naikinami cheminiu būdu: į augalo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija. Po vienos – dviejų savaičių augalas praranda gyvybingumą, pradeda džiūti. Nudžiūvę medžiai bus išpjauti rudenį ir žiemą, o jų mediena bus atiduota savininkams ir sunaudota.

„Jeigu uosialapį klevą iš karto pjautume, iš kelmo išaugtų daug atžalų. Dėl to reikia pirmiausia jį numarinti“, – sakė D.Augutis.

Vandens telkinių pakrantėse uosialapis klevas išplinta labai lengvai, nes augalo sėklas išnešioja vanduo. Siekiant pažaboti uosialapio klevo keliamas grėsmes, stengiamasi aktyviai stabdyti šio augalo plitimą.

Uosialapio klevo sąžalynai naikinami 7 kilometrų atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių. Iš viso nuo šio agresyvaus augalo per kelias savaites bus išvaduoti 66 hektarai Vilnelės pakrančių.

Kad būtų galutinai sustabdytas atžėlimas, kartais tenka dešimtmečiais kovoti su atžalomis arba pilti ant jų herbicidus. Naikinant cheminiu būdu, medžio kamiene pragręžiama ertmė, todėl nedidelė herbicidų dozė patenka tiksliai ten, kur reikia, o grėsmė aplinkai sumažinama iki minimalios.

Pasak LGF atstovų, invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei pasaulyje, jos sukelia ne tik gamtosaugos problemų, tačiau ir nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę ir žmonių sveikatai.

Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 tūkstančių svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų.

Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"