TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniaus lietuvių namai: vaikai turi išmokti gyventi

2016 09 03 6:00
Gimnazijos direktorius Gintautas Rudzinskas džiaugėsi, kad mokykla jau išleido dvidešimt šešias abiturientų laidas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus lietuvių namų gimnazijos direktorius Gintautas Rudzinskas džiaugiasi naujųjų mokslo metų pradžia. Mokyklos koridoriai atgiję, vėl aidi skardūs vaikų balsai. „Mokslų pradžią prisimenu kaip šventę. Vėliau prispausdavo pamokos ir šventinius įspūdžius tekdavo stumti į šoną“, – sakė pašnekovas.

G. Rudzinskas pabrėžė, kad mokantis labai svarbi auklėtinių motyvacija. Vilniaus lietuvių namų gimnazijos moksleiviai, vadovo teigimu, labiau motyvuoti nei kiti. „Jie gyvena gan savarankiškai. Mokyklos bendrabutyje yra valgykla, aktų salė, darbo, poilsio ir sporto kambariai. Daugelis vaikų nutarę įsikurti čia, Lietuvoje“, – tvirtino gimnazijos direktorius.

Per dvejus metus Lietuva priėmė 30 moksleivių iš Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių, kur tebevyksta karas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. „Pastaruoju metu padaugėjo vaikų iš Ukrainos. Vieni jų – lietuvių kilmės ukrainiečiai, kurie atvyksta į tėvų gimtinę, kiti – patyrę karo žiaurumus: netekę vieno iš tėvų, neturintys namų“, – apgailestavo G. Rudzinskas.

Nukentėjusiems nuo karo

Lietuvos iniciatyva sumanyta programa, skirta vaikams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, vykdoma trečius metus. Šiemet atvažiuos dar penkiolika moksleivių. „Vaikai, pabėgę iš karo zonos į mūsų šalį, ne tik kimba į mokslus, bet ir randa čia užuovėją, vyksta jų reabilitacija, – tikino Vilniaus lietuvių namų direktorius. – Organizuojame daug ekskursijų, moksleiviai lieka vasaroti, stovyklauja.“

Vyriausybė skyrė lėšų iš rezervo fondo išlaikyti ukrainiečių vaikams, jie įsikurs Vilniuje šiais mokslo metais.

Įvairių tautybių moksleiviai

Vilniaus lietuvių namuose mokosi 28 tautybių moksleiviai. Direktorius sakė, kad daug moksleivių yra atvykę iš Ispanijos, Airijos, Anglijos, Venesuelos, kitų Lotynų Amerikos šalių. „Dauguma jų – lietuvių kilmės. Turime ir tikrų užsieniečių, – teigė pašnekovas. – Atvažiuoja nemokėdami lietuvių kalbos, metus mokosi vien lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje, vėliau dėstomas bendras kursas.“

Tremtinių palikuonys

Dalis mokinių – lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys. Atvyksta skurdžiai gyvenančių šeimų vaikų. „Dauguma jų čia ir gyvena, mūsų mokyklos bendrabutyje, išlaikomi valstybės“, – kalbėjo G. Rudzinskas.

1990 metais Vilniuje buvo įkurta lietuviška mokykla vaikams, grįžusiems iš užsienio. Pirmasis skambutis į pamokas tada sukvietė 61 užsienio lietuvaitį. „Tik paskelbus Nepriklausomybę buvo nutarta įkurti šią mokyklą, sudaryti sąlygas grįžti tremtiniams ir jų artimiesiems. Iki šiol tebegrįžta provaikaičiai“, – prisiminė direktorius.

Kaip teigė pašnekovas, daugelis mokinių, baigę Vilniaus lietuvių namų savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo gimnaziją, renkasi toliau studijuoti Lietuvoje. „Jie jau atvyksta turėdami aiškų tikslą – likti mūsų šalyje, – teigė G. Rudzinskas. – Per penkerius metus mokinių skaičius išaugo nuo 160 iki 400. Mokykla jau išleido dvidešimt šešias abiturientų laidas.“

Puoselėjamos tradicijos

Vilniaus lietuvių namuose ypač puoselėjamos tradicijos, lietuviškumas, etnokultūra. Tai padeda mokiniams išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę. Svarbi lietuviška aplinka. Jau dvidešimt penkerius metus Vilniaus lietuvių namų bendruomenės mokytojai, mokiniai, buvę pedagogai, atvykę svečiai susiburia prie tradicinio Kūčių vakarienės stalo.

G. Rudzinskas šiltai atsiliepė apie tuos, kurie prisideda prie kasmetės tradicijos: „Mus aplanko ir parapijos kunigas. Visus suvienija ypatinga kalėdinė nuotaika. Vaikai vieni prie kitų pripranta, jaučiasi tarsi tikruose namuose.“

Mokyklos valgykloje prie Kūčių stalo laužti kalėdaičio susirenka ne mažiau kaip 300 žmonių. Mokyklos direktorius tikino: „Galima dalytis viena lėkšte, sėdėti ant vienos kėdės, svarbiausia – visiems susirinkti.“

Akivaizdu, Vilniaus lietuvių namų gimnazija rengia daugiau tautinių švenčių nei bet kuri kita mokykla. „Akcentuojam visas lietuviškas šventes: valstybines, religines, tradicines“, – aiškino vadovas.

Jis neatsistebi, kad vaikai grįžę iš užsienio labiau nei čionykščiai domisi tautos subrandintomis tradicijomis ir noriai jas perima. „Populiariausi tie mokiniai, kurie šoka tautinių šokių kolektyve. Kitose mokyklose varu neatvarysi, o čia – garbės reikalas“, – pridūrė gimnazijos direktorius.

Tarpkultūrinio pažinimo dalis

Galimybė suprasti kitus, įsigilinti į tradicijas, papročius yra svarbi tarpkultūrinio pažinimo dalis. Dar vienas svarbus aspektas – kultūrinis jautrumas. Skiepijant vertybes svarbu gerbti vaiko tapatybę. „Kiekvieną semestrą pristatoma vis kita valstybė. Sulaukiame pagalbos ir palaikymo iš ambasadų. Šalys pristatomos geografiniu, istoriniu, kultūriniu požiūriu. Vaikai noriai dalyvauja. Pasakodami apie savo kraštą pasitempia, jaučiasi tikrais savo šalies ambasadoriais“, – šypsojosi G. Rudzinskas.

Tėvo pėdomis

Pats G. Rudzinskas kilęs iš Lazdijų rajono. Su pagyrimu baigė Šeštokų vidurinę mokyklą. Pavyzdžių, kuo norėtų būti užaugęs, toli neieškojo. „Mano tėtis buvo istorijos mokytojas. Ėjau jo pėdomis. Pasirinkau šią profesiją sąmoningai, visada norėjau dirbti mokykloje“, – prisipažino G. Rudzinskas.

Mykolo Romerio universitete jis įgijo ir teisininko išsilavinimą. Tačiau teisė nesudomino. „Teisininko darbas manęs netraukė, nors turėjau visas galimybes“, – tikino pašnekovas.

Kad būtų gera gyventi

Kaip sakė vadovas, dirbdamas mokykloje jis mato kasdienį rezultatą. Švietimas vyksta ne ministerijoje, ne Seime. Tai – darbas su vaikais. „Džiaugiuosi mokytojų kolektyvu. Ne taip dažnai mokiniai mokytojus vadina vardais. Pas mus galima, – pasakojo Gintautas. – Yra artumas. Tačiau palaikoma distancija, pagarba vienų kitiems. Negali sakyti: ei, mokytojau. Kreipiamės – jūs,Jonai; jūs, mokytojau Jonai.“

Pasak G. Rudzinsko, mokykla yra ta vieta, kur vaikai turi išmokti gyventi. Ne tik rimtai mokytis, bet ir džiaugtis, bendrauti… „Mokykloje gyvenau linksmą ir gražų gyvenimą. To paties palinkėčiau ir vaikams. Kad visiems būtų gera gyventi“, – teigė gimnazijos direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"