TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniaus politikai neužbaigė mokyklų reformos

2015 07 15 18:17
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus savivaldybės tarybai trečiadienį nepakako balsų užbaigti mokyklų reformą, pagal kurią didžioji dalis iki šiol dar nepertvarkytų vidurinių mokyklų nuo rugsėjo turėtų tapti dešimtmetėmis pagrindinėmis mokyklomis.

Pertvarkai pritarta po pateikimo, tačiau pasiūlymui reformą patvirtinti skubos tvarka pritrūko balsų. Šis klausimas bus svarstomas kitame tarybos posėdyje rugpjūčio 25 dieną.

Priešinantis kai kurių mokyklų bendruomenėms ir opozicinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovams, taryba galutinai neapsisprendė, jog pagrindinėmis nuo rugsėjo taptų devynios vidurinės mokyklos: Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškių, Lazdynų, Simono Konarskio, Levo Karsavino. Jose mokoma tiek lenkų ir rusų, tiek lietuvių kalbomis.

Posėdyje taryba vis dėlto leido dviem vidurinėms mokykloms rusų kalba - Sofijos Kovalevskajos ir Santaros - nuo rugsėjo po vienu stogu kurti gimnazijas ir progimnazijas, tuo metu Grigiškių vidurinei, kurioje mokoma lenkiškai ir rusiškai, leista tapti ilgąja pakraščio gimnazija.

Bendru sutarimu Vilniaus politikai apsisprendė ir dėl Santariškių bei Jono Laužiko konsultacinių centrų, kurie 1-12 klasių ugdymą organizuoja miesto ligoninėse - centrams leista tęsti dvylikos metų ugdymo programą.

Didžiausios diskusijos virė dėl Joachimo Lelevelio vidurinės - politikai galutinai nusprendė jai dar dvejus metus suteikti galimybę vykdyti 12 klasių ugdymą, kol ši pašalins kliūtis tapti ilgąja gimnazija su inžinerine pakraipa. Anksčiau taryba buvo apsisprendusi, jog mokykla taps pagrindine. Mainais už leidimą toliau mokyti vyresniųjų klasių mokinius mokykla iki kitų metų rugpjūčio turės išsikelti iš patalpų Antakalnyje į Žirmūnus, kur dabar veikia šios mokyklos skyrius. Šiai nuostatai priešinosi LLRA ir mokyklos bendruomenė - jie siekė, kad įstaiga ir toliau liktų dviejuose pastatuose, tiek Antakalnyje, tiek Žirmūnuose, bei toliau mokytų vienuoliktokus ir dvyliktokus.

Reaguodama į bendruomenių skundą, šios mokyklos reformą atidėti iki 2017-ųjų trečiadienį tarybą raštu paragino ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Savivaldybės administracijos ir valdančiųjų politikų atstovai pabrėžė, kad šiuo metu J.Lelevelio bendruomenė veikia pustuščiuose pastatuose, o pastatas, į kurį siūloma išsikelti, yra vos už 500 metrų.

„Todėl teigti, kad bendruomenėms savo vaikus reikės leisti į Grigiškes ir kitur, yra mažų mažiausiai neatsakinga“, - posėdyje sakė už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas, akcentavęs, kad savivaldybė įsipareigoja bendruomenei padėti tapti ilgąja gimnazija.

Priešindamiesi reorganizuojamų mokyklų, kuriose mokoma lenkiškai ir rusiškai, pertvarkai trečiadienį prie savivaldybės mitingavo apie apie du šimtus žmonių, protesto akciją inicijavo LLRA atstovai.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias šiemet turėjusi būti baigta vidurinių mokyklų pertvarka gali būti atidėta iki 2017-ųjų rugsėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"