TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniaus universitete – permainų vėjai

2015 03 18 6:00
Naujasis VU rektorius prof. Artūras Žukauskas per savo kadenciją sieks įdiegti šiuolaikišką studijų organizavimo sistemą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Balandžio 1-ąją, Vilniaus universiteto (VU) gimimo dieną, seniausia Lietuvos aukštoji mokykla iš esmės atsinaujins. Bus inauguruotas naujasis VU rektorius prof. habil dr. Artūras Žukauskas. Keisis ir visa VU valdymo struktūra. Vėliau, be komandos formavimo, vienas svarbesnių darbų bus išgryninti dabartinio VU strateginio plano prioritetus.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. A. Žukauskas kovo 12 dieną buvo išrinktas VU rektoriumi. 85-asis VU rektorius - šios mokymo įstaigos auklėtinis, fizikas, dirbantis puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinių savybių, šviesos diodų taikymo apšvietimo ir matavimo srityse, Lietuvos ir užsienio mokslo premijų laureatas.

59-erių VU rektorius prof. Artūras Žukauskas atsakė į "Lietuvos žinių" klausimus.

Reformos ašis

- Kaip buriate savo komandą?

- Ji jau beveik suformuota. Svarbiausia – kompetencija, tačiau reikia, kaip sakoma, ir į akis žmogui pažiūrėti, ar galima dirbti komandoje. Jau numatyta studijų prorektorė, mokslo prorektorius, partnerystės prorektorė. Dar su viena kandidate, išmanančia personalo srities naujoves, tariuosi dėl prorektorės bendruomenės reikalams pareigų. Buvęs administracijos prorektorius taps kancleriu pagal naująjį statutą. Turės daugiau galių kaip administracijos vadovas ir rektoriui reikės mažiau pasirašinėti visokių sąskaitų. Keturi prorektoriai mano valdymo schemoje - pagal VU strateginio plano kryptis. Kai kurie VU padaliniai bus stambinami. Humanitarinių, Socialinių ir Gyvybės mokslų fakultetų dekanai jau numatyti. Medicinos fakulteto nereikės performuoti. Tas pats turbūt liks ir Teisės fakulteto dekanas.

- Ką pirmiausia pajus studentai?

- Staigių permainų nebus, nes visoms reformoms reikia kruopščiai pasirengti. Vienu kirčiu ir dėstytojų nepakeisi. Per savo kadenciją manau įdiegti šiuolaikišką studijų organizavimo sistemą. Ji veikia visuose moderniuose užsienio universitetuose. Visą universitetą apimančiai modulinei sistemai reikia specialios kompiuterinės programos, kuri reguliuotų milžinišką techninį darbą: kreditų gavimą, modulių pasirinkimą, pinigų srautus, keliaujančius į padalinius pagal studentų gautus kreditus. Modernus studijų organizavimas padės studentams iš modulių tarsi iš plytelių susidėlioti savo studijų kelią. Išplečiamos galimybės viso universiteto mastu. Filosofas galės pasirinkti kvantinę mechaniką, fizikas - klausyti medicinos kursų. Įgauti papildomos kvalifikacijos. Galiausiai programa galėtų būti pritaikyta ir tarpdalykinei kvalifikacijai suteikti. Gaunamas diplomas, kuriame iš karto du įrašai, pavyzdžiui, informatikas ir istorikas. Taip jau yra užsienyje. Klasikinės specialybės nebespėja sekti verslo ir visuomenės poreikių.

Studentai daugiau dirbs savarankiškai. Nuo mokymo bus pereita prie mokymosi. Dėstytojams turėtų sumažėti auditorinis krūvis. Jie, viena vertus, turės daugiau laiko mokslinei veiklai, nebus tokie apkrauti, palyginti su vakariečiais. Kita vertus, bus galima sumažinti ne tokių kvalifikuotų antraeilininkų, ir liks daugiau pinigų atlyginimams kelti. Modulinė sistema taip pat leidžia lanksčiau kviestis dėstyti užsieniečių. Tarkim, savaitę, o ne visą semestrą kaip dabar. Arba išsiųsti mūsų dėstytojus pasitobulinti į užsienį. Negalime išsiųsti metams, neturime tokių išteklių, tačiau galime pradėti nuo mėnesio.

Norime, kad mūsų studijų procesas pirmiausia organizaciniu požiūriu nenusileistų vakarietiškam. Lygia greta reikia veikiančios studijų kokybės sistemos. Kol kas yra tik apmatai, "įsavintos" lėšos. Užsienio ekspertai sako, kad nieko nereikia išrasti - tiesiog važiuoti ir žiūrėti, kaip daro kiti. Tai ir reguliarus atsinaujinimas, kad dėstytojas neskaitytų to paties keliasdešimt metų, ir tam tikra stebėsena, ir labai svarbus grįžtamasis ryšys - kaip baigusieji atsiliepia, kokie galų gale yra jų atlyginimai, kiek kokiose srityse gali uždirbti.

Vakaruose visa tai jau seniai sukurta, tik čia, man atrodo, trūko valios. Nors VU pranašus tuo, kad yra klasikinis, nespecializuotas universitetas. Medicina, fizika, vadyba, filosofija, kalbos, istorija, komunikacija, gyvybės mokslai - viskas viename universitete. Tokios sistemos potencialas milžiniškas, palyginti su kitais Lietuvos universitetais.

Manau, kad studijų organizavimo sistema yra universiteto reformos ašis, ir studijų prorektorė nuo pirmos dienos imsis jos įgyvendinimo. Labai optimistiškai sakyčiau, kad 2016 metais dalis sistemos pradės veikti, o 2017-2018 metais turėtų visai įsivažiuoti.

Peržengiant slenksčius

- Koks jūsų požiūris į studentų priėmimą, stojimo karteles?

- Dabartinė sistema, mano galva, nėra visiškai bloga. Šiaip ar taip, atrenkami geresni studentai, ir jie gali pasirinkti geresnį universitetą pagal savo rezultatus. Universitetai, kuriuos pasirenka, gauna pinigų. Problema ta, kad labai nuasmenintas įvertinimas pagal atestatus. Nepaisoma, tarkim, nei žmogaus motyvacijos, nei prigimtinių gabumų kurioje nors srityje. Sieksime tobulinti sistemą. Užsienyje, pavyzdžiui, dar atliekami testai. Studentas gauna papildomą balą ir lengviau įstoja. Arba skiriamas, sakysim, tam tikras procentas vietų stojantiesiems, kurių rezultatai prastesni, bet jie turi ypatingų gabumų.

Kita vertus, nepasirengusieji negali studijuoti universitete. Nemulkinkime vaikų. Yra universitetų, kurie labai prasigyveno iš mokamų studijų, tačiau vykdo, sakyčiau, nesąžiningą politiką: tegul stoja visi, o vėliau kas negalės studijuoti - iškris. Ar reikia imti pinigus už tai, kad patikrini, ar žmogus gali studijuoti?! Trūksta iki kartelės? Tegu mokosi ir po metų perlaiko abitūros egzaminus. Jei tėvai gali mokėti už universitetą, tegu pasamdo korepetitorių. Tačiau negalima eiti į universitetą beraščiui ir vaidinti studentą. Tam tikras slenkstis turi būti. VU jį žadame diferencijuoti. Pavyzdžiui, paklausesnių specialybių, kur reikia didesnių, specifinių gabumų, kartelę galima pakelti. Kodėl universitetas turi priimti su trimis balais, kai iš tikro įstoja tik su penkiais balais, beveik vien dešimtukininkai. Tačiau yra ne tokių sudėtingų specialybių ir galėtų būti truputį mažesnis balų skaičius. Reikia analizuoti. Žmonės labai įvairūs. Egzaminų sistema - unifikuota, tačiau mokyklos nevienodos: vienos geresnės, kitos blogesnės. Galų gale vieni vaikai ateina iš privačių, kiti - iš kaimo mokyklų, kur vos ne vos surenka mokytojų. Reikia ir tuos talentus gaudyti, jiems padėti, ir kad įvairūs žmonės galėtų pasirinkti pagal savo galimybes.

- Esate užsibrėžęs siekti, kad VU patektų tarp 500 ar net 400 geriausiųjų pasaulyje.

- QS reitingas - vienas iš keturių gerai žinomų pasaulyje ir labiau tinka tokiam klasikiniam universitetui kaip mūsų. Išanalizavau duomenis, kiek taškų surenkame. Pavyzdžiui, mokslo požiūriu visai gerai laikomės. Studentų ir dėstytojų santykis taip pat neblogas. Labiausiai pralaimime akademinės reputacijos srityje, kuri lemia 40 proc. reitingo taškų. Ji perpus mažesnė nei, tarkim, Tartu universiteto. O atsiliekame šiuo metu nuo Tartu apie 50 proc. taškų. Jei padidintume reputaciją bent tiek kaip Tartu, iš karto patektume tarp 500 geriausiųjų. Reikia tiesiog sutvarkyti šios srities viešųjų ryšių vadybą.

Toliau reikėtų gerinti mokslinius rezultatus, didinti studijų tarptautiškumą. Įtakos turi ir darbdavių atsiliepimai. Labai pasitempus, optimizavus veiklą, geriau, efektyviau naudojant turimus išteklius, galima patekti ir tarp 400 geriausiųjų. Tačiau aukščiau kilti be radikalaus išteklių didinimo neįmanoma. Tartu universiteto ištekliai du kartus didesni.

Po truputį kyla ir mūsų šalies ekonomika. Kita vertus, VU blogai panaudoja tarptautinių projektų galimybes ištekliams pritraukti. Trukdo didelė biurokratija. Nėra užsienio projektų vadybos. Reikia kaip kitiems universitetams samdytis kompanijas, kurios padėtų rašyti tokius didelius projektus. Iš Europos Sąjungos (ES) nepaimame to, ką galėtume gauti per visas bendrąsias programas, pavyzdžiui, dabar prasidėjusį „Horizontą“.

Nepamirštant laboratorijos kvapo

- Universitetui priklauso nemažai mokslinių tyrimų institutų. Ar ketinama gerinti tyrėjų, pagaliau doktorantų sąlygas?

- Doktorantų priimame tiek, kiek valstybė skiria vietų. Aišku, jų reikėtų daugiau. Tartu universitete santykinai dukart daugiau doktorantų negu pas mus. Kita vertus, kai tokia vargana stipendija, ar gali žmogus, studijavęs šešerius metus, eiti į doktorantūrą, jeigu jam dar siūlo kitų, geriau mokamų darbų. Čia valstybės masto problema. O dėl tyrėjų. Saulėtekyje statomas milžiniškas Gyvybės mokslų centras, šone už VU bibliotekos - Fizinių ir technologijos mokslų centras. Čia kuriama per tūkstantį darbo vietų tyrėjams. Yra suplanuoti ir nauji Chemijos, Medicinos, Matematikos fakultetai. Senuosius pastatus, pavyzdžiui, Biotechnologijos instituto Aukštuosiuose Paneriuose ar Biochemijos instituto Visoriuose, bandysime parduoti arba išnuomoti. Visokių variantų yra. Valstybė gali pridėti iš ES struktūrinių lėšų. Manau, galima tikrai pagerinti tyrėjų darbo sąlygas. O darbo užmokestis, kad ir ką sakytumėte, priklauso nuo valstybės. Visų garsiausių pasaulio universitetų didžiąją finansavimo dalį sudaro viešieji pinigai. Valstybinių universitetų – ne privačių. Niekur nesidėsi. Mums labai toli iki to, kad universitetas uždirbtų iš kokio nors verslo. Kur uždirba, pastebėjau, labai stipri karinė pramonė, pavyzdžiui, Izraelyje, JAV. Didžiausias šaltinis – kompanijos, kurios gyvena iš valstybės užsakymų. Jos tada gali finansuoti. Arba turi būti milžiniškos korporacijos, vykdančios ilgalaikes programas. Lietuvoje tokių nelabai yra. Vienintelis gal “Thermo Fisher” padalinys, kuris gali sau tai leisti. Kitos per smulkios. Klausiau Masačusetso technologijos institute, kiek uždirba iš tokių paslaugų, kurias mus verčia slėniuose teikti kaip atviros prieigos centrams. Neturi net tokios apskaitos eilutės, nes gaunamos lėšos sudaro mažiau nei 0,1 procento. Mokslininkai kol kas visiškai priklausomi nuo valstybės. Dalis lėšų ateina per tarptautinius, struktūrinius projektus, bet jos vis tiek yra viešos, ne verslo lėšos.

- Kaip rektorius fizikas elgsis su humanitariniais mokslais?

- Nematau jokios problemos. Esu dirbęs daugelyje sričių – ir su chemikais, ir su matematikais, medžiagų mokslų atstovais, Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais Babtuose, su psichologais – apšvietimo, spalvų suvokimo srityje. Dabar dar žadame dirbti su ichtiologais. Esu labai plačių mokslinių interesų ir man humanitarai nesudaro kokios nors išskirtinės masės. Žinau, kad kiekvienoje srityje mokslas ir jo vertinimas yra savitas. Problema, kad kai kur nepasidomi, kaip vertinama užsienyje. Humanitarai nuo seniau buvo uždaryti ir neturėjo tokių išplėtotų ryšių. Mes jau sovietmečiu žinojome, kas yra tikras mokslas ir kas - akių dūmimas. Todėl reikia važiuoti, žiūrėti, plėtoti partnerystę su užsienio universitetais. Ten humanitariniai, socialiniai mokslai kažkodėl pasaulinio lygio, nors sprendžia savo šalies problemas.

- Mokslinio darbo visiškai neatsisakysite ir eidamas rektoriaus pareigas?

- Tarybai esu pasakęs, kad dirbsiu šiek tiek mokslinio darbo be atlyginimo. Yra dar keli doktorantai, kai kurie mokiniai dirba. Mano grupė jau susiformavusi, ir verslo ryšiai organizuoti, veikia net kelios atžalinės bendrovės. Tik nedaug prisidėsiu. Už dyką skaitysiu ir vieną kursą magistrantams. Pagal valdymo teoriją gerai, kai vadovas dalyvauja procese. Būtina truputį suktis ir apačioje, kad kvapo neužmirštum.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"