TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniečiai ir Tėvynė Lietuva

2014 03 26 6:00
Atstatytieji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdovų rūmai taip pat tampa vilniečius vienijančiu kultūros reiškiniu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Daugelis vilniečių, nepaisant amžiaus, tautybės ar socialinio statuso, įžvelgia ypatingą Vilniaus atmosferą. Žmonės sieja ją ne tik su miesto grožiu, architektūra, istorija, kaip prieš 20 metų, bet ir su tolerancija bei laisvės jausmu. Tai rodo tyrimo rezultatai.

Vilniečių nuostatas, tapatumo problemas, kaip keitėsi Lietuvos, jos sostinės suvokimas pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais, nagrinėja Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto mokslininkai, vadovaujami prof. habil. dr. A.V.Matulionio. Šiemet baigiamas 2012 metais pradėtas projektas "Vilniečių kultūrinis tapatumas ir jo raida, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę". Pernai atliktas išsamus, daug sričių apimantis tyrimas. Gautų duomenų palyginimas su 1993 metų tyrimo rezultatais atskleidžia, kaip pakito padėtis lygiai po 20 metų. Jau išleista studija "Vilniečių kultūrinio tapatumo raiškos profiliai". Dar viena - "Vilniečių tapatumo raida" - bus išleista šių metų pabaigoje.

Sociologijos instituto mokslininkai prof. A.V.Matulionis ir E.Krukauskienė aptarė jau turimus vilniečių tyrimo rezultatus./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Myli ir didžiuojasi

Naujausia istorija rodo, kaip plėšomos valstybės, visiškai su jomis nesiskaitant, todėl, pasak prof. Arvydo Virgilijaus Matulionio, labai svarbi yra tautos branda, jos ryžtas ginti ir puoselėti Tėvynę. Tėvynės, kultūrinio tapatumo klausimas iškyla kaip esminis, nes šiuo požiūriu lengviausia manipuliuoti žmonėmis.

"Kultūrinį tapatumą būtina pažinti ir tirti, nes jis garantuoja sugyvenimą ir darną. Vienkartiniai pjūviai nelabai ką duoda. Reikia pakartotinių tyrimų, kad būtų galima palyginti ir matyti pokyčius, - pabrėžė projekto vadovas prof. A.V.Matulionis. - O Vilniuje jie, kaip rodo tyrimų rezultatai, tikrai pozityvūs. Šimtmečiais kartu gyvuojančios įvairių tautų bendruomenės turi kur kas daugiau bendrų nei skiriančių bruožų."

Vilnius visais laikais buvo daugiatautis miestas. 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Vilniuje gyvena 63,2 proc. lietuvių, 16,5 proc. lenkų, 12 proc. rusų, 3,5 proc. baltarusių, 1 proc. ukrainiečių ir 3,8 proc. kitų tautybių žmonių. Per pastaruosius 20 metų lietuvių Vilniuje padaugėjo. Kaip atskleidė 2013 metų ekspertinis tyrimas, didėjo ir Vilniuje gimusių bei užaugusių gyventojų dalis. Palyginti su 1993 metais, daugiau yra jaunų žmonių, kurių abu tėvai vilniečiai ir seneliai didesnę gyvenimo dalį praleido Vilniuje.

Sostinė yra traukos centras ir sostinės gyventojų savimonė vilniečius vienija. Jie labai myli savo miestą ir juo didžiuojasi.

Tauta, teritorija, likimas

Sociologijos instituto mokslininkai taip pat domėjosi, kokios yra dažniausios vilniečių tapatinimosi išraiškos. 2013 metų kiekybinio tyrimo duomenimis, su lietuvių tauta tapatinasi 66 proc. apklaustų vilniečių (1993 metais - 54 proc.). Padaugėjo tapatinimosi ir su gyvenančiais toje pat teritorijoje (atitinkamai 44 ir 40 proc.), kalbančiaisiais ta pačia kalba (45 ir 30 proc.), to paties tikėjimo žmonėmis (33 ir 31 proc.). Tačiau mažiau tapatinamasi su to paties istorinio likimo žmonėmis (37 ir 40 proc.). Pasak sociologės Eugenijos Krukauskienės, istorinį likimą vilniečiai labiau aktualizavo istorinių išbandymų laikais, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Skirtingų tautinių grupių tapatinimosi pobūdis taip pat skiriasi. Kaip patikslino prof. A.V.Matulionis, lietuviai pirmiausia tapatinasi su lietuvių tauta (94 proc. respondentų), rusams identifikavimosi pagrindas yra kalba (78 proc.), lenkams - toje teritorijoje gyvenantys žmonės (91 proc.). Daugelio lietuvių tapatumui taip pat labai svarbi kalba (84 proc.), o rusai taip pat dažnai išskiria toje teritorijoje gyvenančius žmones (74 proc.). Lenkai labiau nei rusai ar lietuviai pabrėžia to paties tikėjimo (79 proc.) ir istorinio likimo (80 proc.) svarbą. Labiau matomas ir kitų tautinių grupių vilniečių tapatinimasis su lietuvių tauta. 2013 metų tyrimo duomenimis, taip nurodė 55 proc. apklaustų rusų ir 75 proc. lenkų.

"Vilniečiai nelietuviai, paklausti, ar tapatinasi su lietuvių tauta, dažniausiai atsako teigiamai, jei jų gimtoji kalba yra lietuvių, - aiškino E.Krukauskienė. - Jei vilniečių kalba sutampa su tautybe, dažniau tapatinamasi su ta pačia kalba kalbančiais ir tos pačios kultūros, papročių žmonėmis. Jei deklaruojama tautybė ir gimtoji kalba nesutampa, būdingesnis teritorinis tapatumas."

Iš mitinės gelmės

Palyginus 1993 ir 2013 metų tyrimų duomenis, matyti, kad pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo baltiško kultūrinio paveldo reikšmė visiems vilniečiams.

"Nors Vilnius daugiatautis, vilniečius jungia bendri Lietuvos kultūriniai memai, - sakė E.Krukauskienė. - Kai 1993 metais atlikome tyrimą, manėme, kad kiekvienos tautybės žmonės nurodys kokius nors savo kultūrinius simbolius, tačiau ir tada, ir po 20 metų pakartotas tyrimas atskleidė, kad vis dėlto senojo Vilniaus, jo įkūrimo simboliai vienija vilniečius, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties, tautybės. Įvairiais istoriniais laikotarpiais Vilniaus daugiakultūrė struktūra keitėsi.

1993 metų tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto simboliu dažniausiai įvardytas Geležinis vilkas. Taip nurodė trečdalis lietuvių, rusų ir baltarusių bei ketvirtadalis lenkų. Kokybiniame tyrime po 20 metų atsakant į klausimą, kas yra Vilniaus miesto simbolis, Geležinis vilkas minimas dar dažniau, ypač tarp jaunesnių nei 40 metų slavų tautybių vilniečių. Sostinės centre iškilusi Gedimino pilis bei Gedimino kalnas kaip Vilniaus simboliai 1993 metais nurodyti penktadalio vilniečių, o 2013 metais - dar dažniau. Lietuvių, kaip baltiškos kultūros paveldo reiškėjų, mitologiniai ir vizualiniai Vilniaus simboliai kelis kartus populiaresni ir už Šv. Kristoforą Vilniaus miesto herbe, ir slavų kultūrinio paveldo simbolius.

"Mitinis veikėjas iš Vilniaus įkūrimo legendos yra tapęs Vilniaus išskirtinumo simboliu. Įdomu, kad Geležinio vilko nerasi nei Vilniaus senamiestyje, nei centre, - svarstė sociologė. - Katedros aikštėje stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Vilkutis šalia - granito, ne geležinis, tačiau ta legenda yra įaugusi į vilniečių kraują."

Liudijant praeitį ir dabartį

Atstatytieji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdovų rūmai, pasak E.Krukauskienės, taip pat tampa vilniečius vienijančiu kultūros reiškiniu. Apie 80 proc. jų, panašiai kaip ir visos Lietuvos gyventojų, nurodo, kad Valdovų rūmai simbolizuoja Lietuvos valstybingumą ir istorinę galybę, laisvę rūpintis savo paveldu. Paklausti apie labiausiai nusipelniusias istorines asmenybes Vilniaus miestui, ir prieš 20 metų, ir dabar didžioji dauguma vilniečių minėjo Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. Po jo eina Vytautas Didysis, Lietuvos karalius Mindaugas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras.

"Internetas praplėtė žinojimo erdvę. Kaip parodė 2013 metų tyrimas, dabar beveik nėra žmonių, nežinančių legendos apie Vilniaus įkūrimą ir jo įkūrėjo - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, ar kada Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, - pasakojo sociologė. - Tarp lietuvių yra daugiau žinančių naujausius istorinius atradimus, pavyzdžiui, kad didelės pilies statybos vyko dar iki Gedimino, kunigaikščių Butvydo (Pukuvero) ir Vytenio laikais, o 1323 metai yra tik Vilniaus vardo paminėjimo Gedimino laiške data. Miestas gyvavo dar gerokai anksčiau."

Išskirtinė vieta Vilniaus istorinėje ir kultūrinėje atmintyje tenka žydams, dar Gedimino laišku kadaise pakviestiems atvykti į Lietuvą ir jos sostinę. Vilnius tapo Rytų Europos žydų kultūros centru ir vadintas Naująja Jeruzale. Šią kultūrinę tradiciją nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Holokaustą išgyveno tik menka dalelė litvakų. Dabar Vilniuje yra apie 2 tūkst. žydų bendruomenė, nors iki karo buvo 40 proc. Vilniaus gyventojų.

"Visi kalbinti Vilniaus žydai priskyrė save pagal tikėjimą judėjų bendruomenei, tačiau įvardijo kaip netikinčius. Vis dėlto priskyrimas vienai ar kitai bendruomenei jau rodo tam tikrą religinį tapatumą, tik jis dar mažai tyrinėtas, - sakė E.Krukauskienė. - Didžioji dauguma vilniečių yra krikščionys. Lenkai ir lietuviai - katalikai, tačiau irgi turi truputį kitokį kultūrinį tapatumą, papročius, net savo atskiras bendruomenes. Vilniečiai slavai jaučia tarpusavyje bendrumą. Yra net lenkų pasaka apie tris brolius "Lech, Czech i Rus" kaip trijų tautų ištakas. Tie dalykai labai įdomus. Jie ir sudaro kultūrinį tapatumą, apimantį vertybes, simbolius, normas, bendrą gyvenimą ir erdvę."

Vilnius - nedidelis miestas, palyginti su kitomis sostinėmis. Nedaug gyventojų, maži atstumai. Senamiestis ir miesto centras yra viso Vilniaus traukos erdvė. Unikaliame Vilniaus senamiestyje atgyjantis viešasis gyvenimas, pasak prof. A.V.Matulionio, labai svarbus vilniečiams. Miestas jiems yra ne tik vieta, kurioje gyvena, bet ir savojo tautinio ir valstybinio tapatumo atspindys. Kitas dalykas, kiekviena karta turi savąjį Vilnių ir su juo susijusius išgyvenimus.

Lojalūs piliečiai

Tyrinėtas ir skirtingų tautinių grupių požiūris į Lietuvos valstybę. Pirmiausia klausta, ką vilniečiai laiko savo Tėvyne. 1993 metais 90 proc. apklaustų lietuvių, 53 proc. lenkų, 39 proc. rusų ir 21 proc. baltarusių nurodė Lietuvą. Nemažai rusų ir ypač baltarusių buvo linkę tapatinti Tėvynę su gimtine - Rusija (15 proc.) ir Baltarusija (34 proc.). Dalis rusų ir baltarusių, gimusių Vilniuje, pirmiausia save laikė vilniečiais. Palyginti nemaža lenkų dalis (22 proc.) Tėvyne vadino Vilnių. Buvo ir lietuvių taip manančių, kai kurie Tėvyne įvardijo įvairius Lietuvos regionus. Pasak prof. A.V.Matulionio, tokio lokalinio tapatumo yra ir kitose šalyse. Labai ryškus pavyzdys būtų Vokietijos žemės. Vis dėlto lokalinis tapatinimasis neretai turi įtakos ir žmogaus interesams, kai vietiniai reikalai gali rūpėti labiau nei visos valstybės.

2013 metais vilniečių lietuvių, Tėvyne įvardijančių Lietuvą, skaičius nesikeitė, tačiau padaugėjo taip manančių lenkų (79 proc.) ir rusų (59 proc.). Vėl dalis apklaustų vilniečių Tėvyne įvardijo Vilnių: 3 proc. lietuvių, 6 proc. lenkų ir 9 proc. rusų. Keli vilniečiai nurodė Baltarusiją, Ukrainą, Armėniją, Saremos salą Estijoje. Dar buvo lietuvių, kurie tėvynės sąvoką tapatino su gimtine. 6 proc. rusų Tėvyne įvardijo Rusiją ir 4 proc. - buvusią Sovietų Sąjungą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"