TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniuje šilčiau nei visoje Lietuvoje

2012 04 05 6:00

Ar dėl to vilniečiai turėtų džiaugtis - kitas klausimas. Pasak klimatologo prof. Arūno Bukančio, oro sąlygos mūsų sostinėje gali būti visai kitokios nei, tarkim, užmiestyje. Kiekvienas didesnis miestas turi savitą mikroklimatą. Kuo daugiau gyventojų, tankiau pastatų, daugiau pramonės įmonių bei transporto priemonių, tuo mikroklimato skirtumai, palyginti su užmiesčiu ir priemiesčiu, yra ryškesni.

Kelis dešimtmečius tikroji oro būklė sostinėje nebuvo registruojama ir profesionaliai tiriama. Vilniaus meteorologijos stoties funkcijas jau beveik 50 metų atliko priemiesčiuose esančios  Trakų Vokės ir Oro uosto meteorologijos stotys. Pačiame Vilniaus mieste meteorologijos stotis veikė nuo 1770 iki 1964 metų. Šį pavasarį Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje įrengta nauja automatinė meteorologijos stotis. Kaip parodė jau pirmieji jos matavimų rezultatai, sostinėje gali būti net keliais laipsniais šilčiau nei užmiestyje, skiriasi taip pat matomumas, kritulių pobūdis ir kiti rodikliai. 

Aišku, iš pavienių atvejų galima daryti tik preliminarias išvadas. Sukaupus keliolikos mėnesių, dar geriau - kelerių metų duomenis, bus galima tiksliai pasakyti, kokie skirtumai įvairiu metų ir paros laiku užfiksuoti Vilniaus mieste, t. y. naujojoje VU meteorologijos stotyje, ir užmiestyje - Trakų Vokės ir didelę Rytų Lietuvos dalį  reprezentuojančioje Oro uosto meteorologijos stotyje.

Daugiau komforto

"Be jokios abejonės, meteorologinės sąlygos lemia ir teršalų sklaidą, jų nusėdimą, antrinių teršalų susidarymą, - pabrėžė VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. - Būtent miestuose susitelkia daugybė transporto priemonių, pramonės bei energetikos įmonių ir išmetama milžiniški teršalų kiekiai. Kaip tie teršalai toliau "elgsis", ar pakils į aukštesnius sluoksnius, ar virš miesto formuosis teršalų smogas, o gal net susidarys antrinių fotocheminių produktų, kurie ypač žalingi sveikatai, priklauso nuo meteorologinių sąlygų."

Vilniaus mieste jau seniai yra daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Palyginti su pasaulio didmiesčiais, atrodytų, nedaug, tačiau Lietuvos mastu - didelis skaičius. Kai vienoje teritorijoje susitelkia tokia didelė gyventojų koncentracija, preciziškai turi būti tiriama ir oro būklė. Informacija, pasak prof. A.Bukančio, pirmiausia reikalinga tam, kad meteorologinių elementų kompleksą būtų galima vertinti kaip žmogaus komforto veiksnį. Kai mieste oro sąlygos visai kitokios nei, pavyzdžiui, užmiestyje, visai kita ir žmogaus savijauta.

"Įvairių šilumos salos parametrų nustatymas, jos intensyvumo priklausomai nuo metų ir paros laiko tyrimai - visas kompleksas meteorologinių parametrų, apibūdinančių biometeorologinę aplinką, iš kurios galima spręsti, koks yra komfortiškumo lygis Vilniaus mieste, - kalbėjo mokslininkas. - Vėliau visi šie duomenys dar gali būti pritaikomi kartu su hidrologiniais tyrimais, todėl atsakingiems, sprendimus priimantiems asmenims galėsime pateikti kur kas tikslesnę informaciją, koks yra mikroklimatas Vilniaus mieste."

Naujoji VU meteorologijos stotis bus naudojama mokslo ir studijų tikslams - vykdant miesto mikroklimato bei biometeorologinės aplinkos tyrimus, taip pat rengiant meteorologus ir hidrologus. Tokia eksperimentinė bazė labai naudinga studentams. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, jie galės ne tik savo rankomis "pačiupinėti" prietaisus, bet ir matyti maksimalią duomenų visumą, nes VU meteorologijos stotis automatiškai registruoja oro temperatūrą ir drėgnį, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius, saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę ir spinduliuotės balansą), perkūniją, debesuotumą bei kitus meteorologinius elementus.

Daugeliui visuomenės gyvenimo sričių ši informacija labai aktuali. Planuojama, kad nuolat atsinaujinančius VU meteorologijos stoties matavimų duomenis kiekvienas galės rasti internete, VU internetiniame puslapyje, be jokio slaptažodžio.

Šilumos sala

"Mieste susidaro ypatingas mikroklimatas, nes pirmiausia yra visai kitoks vadinamasis paklotinis paviršius, - pasakojo VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. A.Bukantis. - Natūrali danga pakeista, vyrauja asfaltas, betonas. Gatvės, šaligatviai, aikštės - daugiausia nelaidūs vandeniui paviršiai, todėl iškritęs kritulių kiekis labai greitai nubėga į lietaus kanalizaciją ir visur staigiai išdžiūsta. Sausi paviršiai įkaista, pradeda spinduliuoti šilumą. Tokia padėtis nebūdinga užmiesčiui, nes ten dirvožemis sugeria drėgmę, vėliau iš lėto ją garina, todėl susidaro gerokai žemesnės temperatūros fonas."

Mieste ne tik specifinė paklotinio paviršiaus danga spinduliuoja šilumą. Į aplinką išsiskiria ir papildoma vadinamoji antropogeninė šiluma, kai žmogus degina kurą plačiąja prasme ir vartoja energiją įvairiems gamybiniams, ūkiniams, buitiniams procesams. Tai dar viena priežastis, kodėl mieste yra šilčiau. Pasak klimatologo, antropogeninės šilumos, išsiskiriančios į aplinką, kiekis beveik prilygsta žiemą iš saulės gaunamai šilumai mūsų platumose.

Kitas dalykas, žiemą mieste įtakos turi ir toks reiškinys kaip sniego valymas. Sukasus sniegą į krūvas, dažnai atsiveria pliki gatvių, aikščių, šaligatvių paviršių plotai. Jie net ir žiemą gali smarkiai įšilti šviečiant saulei.

"Turint omenyje, kad žiemą dar yra intensyvaus kūrenimo sezonas ir išsiskiria labai daug antropogeninės šilumos, susidaro ypač stiprios šilumos salos, - kalbėjo prof. A.Bukantis. - Dideliuose miestuose, turinčiuose pusę ar vieną milijoną gyventojų, vidutinė temperatūra, palyginti su užmiesčiu, būna vienu-dviem laipsniais aukštesnė. Šis skirtumas gali pasiekti net ir keturis-šešis laipsnius, jei nusistovi ramūs, nevėjuoti anticikloniniai orai, ir beveik išnyksta, kai pučia stiprus, didesnio nei penkių-šešių metrų per sekundę greičio vėjas. Tuomet miestas, galima sakyti, išvėdinamas. Užmiesčio oras patenka į miestą, miesto - į užmiestį, ir temperatūra susilygina."

Kai tvinsta gatvės

Dėl aukštesnės temperatūros mieste keičiasi ir kiti mikroklimato rodikliai. Pavyzdžiui, kritulių pobūdis. Ypač pereinamuoju metų laiku mieste gali iškristi lietaus pavidalo krituliai, kai užmiestyje snigs. Mieste vėliau susidaro sniego danga, anksčiau ji ir išnyksta.

"Mūsų klimato sąlygomis labai aktualūs vadinamieji poplūdžiai, kuriuos upėse sukelia stiprios liūtys, tačiau iki šiol tiksliai net nežinojome, kiek iškrinta kritulių pačiame mieste, - pabrėžė klimatologas. - Ši spraga, sakyčiau, esminė, nes kritulių kiekis yra labai svarbus. Visi puikiai žinome, kaip kartais patvinsta ne tik mūsų upės, bet ir gatvės. Būdavo net tokių paradoksalių atvejų, kai, tarkim, meteorologijos stotys užmiestyje fiksuoja tik vidutinio stiprumo lietų, o mieste jis jau yra pasiekęs stichinio reiškinio kriterijų."

Užsienio miestų mikroklimato tyrimų duomenimis, virš didelių miestų gali susidaryti ir lokalūs kamuoliniai debesys, ir net perkūnijos židiniai. Su įkaitusiu paklotiniu paviršiumi susiję reiškiniai šiltuoju metu laiku gali būti stimulas susidaryti ir lietaus debesims.

Naujojoje VU meteorologijos stotyje yra du prietaisai, kurie nepriklausomai vienas nuo kito matuoja kritulius. Prof. A.Bukančio manymu, tokiam miestui kaip Vilnius šiuo atveju būtų gerai turėti bent kelias meteorologijos stotis. Tada gaunama išsamesnė informacija apie kritulių kiekį leistų sudaryti tikslesnes hidrologines prognozes. Pavyzdžiui, numatyti vandens lygio svyravimus ir galimus poplūdžius mieste.

Ir vėjas, ir saulė

Šiurkštus, nevienodo aukščio pastatais užstatytas miesto paviršius lemia ir labai specifinius vėjo rodiklius. Pasak klimatologo, mieste pučia labai kontrastingų krypčių vėjas, nes jas pakeičia gatvių ir namų išdėstymas. Pavyzdžiui, kartais vėjo kryptis gali skirtis net 180 laipsnių, palyginti su ta, kuri tuomet vyrauja užmiestyje.

Kita vertus, gali susidaryti įvairūs vietiniai tunelio efektai. Štai jei tarp namų yra mažas tarpas, ten visada pučia labai gūsingas ir stiprus vėjas. Arba, tarkim, gatvės konfigūracija yra lygiagreti vyraujančioms vėjo kryptims. Tada ir vėjas tarsi įsibėgėja tokiu tuneliu. Dėl tos priežasties net kiekviename miesto kvartale, kiekvienoje gatvėje gali labai skirtis ir vėjo kryptis, ir greitis.

"Mieste taip pat susidaro savotiškas saulės spinduliuotės balansas, - kalbėjo mokslininkas. - Labai įvairūs pastatų išorinių konstrukcijų paviršiai - stiklas, betonas, tinkas, metalas - atspindi skirtingą spinduliuotės kiekį. Dabar vyrauja, ypač ten, kur daugiaaukštė statyba, stikliniai ir veidrodiniai fasadai. Jie sukuria didžiulį atspindėtosios spinduliuotės kiekį."

Mieste, ypač saulėtomis vasaromis dienomis, dažnai pajuntame diskomfortą, kai būna tiesiog sunku plačiai atsimerkti. Akinanti šviesa atsispindi nuo veidrodinių stiklų, šviesių fasadų ar net gatvės grindinio. Išsklaidytosios ir atspindėtosios šviesos padidėjimas, palyginti su užmiesčiu, dar viena papildoma miesto mikroklimato savybė.

Visoje Lietuvoje

Nors žiema nenoriai traukiasi iš Lietuvos, klimatologo prof. A.Bukančio vertinimu, pavasaris šiemet nėra vėlyvas. Jis net apie dešimt dienų ankstyvesnis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Nė kiek nevėlavo ir oro temperatūra pakilti aukščiau nulio. Tačiau šią šaltą antrus iš eilės metus žiemą formavosi ir kitas įdomus reiškinys - labai netolygus sniego dangos susidarymas bei pasiskirstymas visos Lietuvos mastu. Pati sniego danga ėmė formuotis daug anksčiau Žemaičių aukštumoje ir ten ji, palyginti su kitomis sritimis, susidarė net keletą kartų storesnė. Žiemą iškrisdavo daugmaž tolygus kritulių kiekis, bet pavasarį ir vėl Vakarų ir ypač Pietvakarių Lietuvoje sniego danga ištirpo apie tris savaites anksčiau negu Rytų Lietuvoje. Šiemet tas skirtumas itin didelis ir, pasak klimatologo, rodo, kad net tokioje nedidelėje teritorijoje kaip Lietuva gali susidaryti gana įvairios mezoklimatinės sąlygos. Ištirpusi sniego danga iš karto leidžia sugerti saulės energiją dirvožemio paviršiui. Jis įšyla ir atitinkamai aukštesnė yra oro temperatūra. O Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuva dar kelias savaites buvo apsiklojusi sniegu. Tokie skirtumai susiję pirmiausia su Lietuvos reljefu. Žemaičių aukštuma visada gauna daugiausia kritulių - tiek žiemą, tiek vasarą. Be to, labai didelės reikšmės turi atmosferos cirkuliacija, ypač iš pietų ir vakarų atslenkančios oro masės. Jei jų temperatūra artima nuliui, Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje dažnai iškrinta lietaus pavidalo krituliai. Toliau keliaudamos į rytus oro masės vėsta ir transformuojasi, todėl ten iškrinta jau sniego pavidalo ar mišraus būvio krituliai. Tais atvejais, kai procesai pasisuka iš kitos pusės, t. y. oro pernaša vyksta iš rytų, kritulių kiekis būna gerokai mažesnis nei vyraujant vakarų pernašai ir tokie kontrastai tarp rytinės ir vakarinės Lietuvos dalies sumažėja. Krituliai, susiję su atmosferos cirkuliacija, nulemia mezoklimatinius skirtumus, o reljefas tiek Žemaičių aukštumoje, tiek Rytų Lietuvoje skatina debesodarą ir čia iškrenta daugiau kritulių nei, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvos žemumoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"