TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilniuje svečiuojasi žymiausi Europos filosofai

2013 07 03 14:32
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo pirmadienio Vilniaus universitete vyksta tarptautinė konferencija „Nihilizmas ir vaizduotė“. Renginių metu savo pranešimus skaito ne tik žinomi Lietuvos filosofai, bet ir pasaulinio garso kultūros bei mokslo žmonės.

Penkias dienas trunkančiame renginyje vieši keturi pasaulinio garso mąstytojai, kurie atvirose diskusijose kartu su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Airijos, Izraelio, Ispanijos ir Lietuvos nagrinėja kūrybos, vaizduotės ir istorijos įtaką naujųjų technologijų epochai. Trečiadienį vykusioje konferencijoje dalyvavo žinoma Lietuvos kultūros istorikė bei religijų studijų tyrinėtoja Aušrelė Požėraitė ir filosofas, kalbotyrininkas Naglis Kardelis.

Istorija primena poeziją

Renginį pradėjusi A.Požėraitė kalbėjo apie istorinę vaizduotę ir pagrindines savybes, kuriomis turėtų pasižymėti istorikas. Anot jos, ne kiekvienas žmogus, kuris save vadina istoriku ir yra baigęs šiuos mokslus gali vadintis tikru istoriku. Lygiai taip pat, kultūros istorikės teigimu, ne kiekvienas praeities įvykis yra vertas būti pavadinamu istorinės reikšmės įvykiu.

„Istorinei sąmonei reikia istorinės fantazijos. Istorija yra ne kiekvienas praeities procesas, o tik tas, kuris turi įtakos dabarčiai. Istorikai turi formuoti praeities požiūrį, nors interpretacijos ir ne visuomet patinka žmonėms ir tenkina jų lūkesčius. Ypač tuomet, kai istorinės ar religinės patirtys turi skirtingas ir plačiai diskutuojamas reikšmes“, – teigė A.Požėraitė.

Kultūros istorikė pabrėžė, kad technologijų amžius yra dėkingas istorikams. Pasak jos, šiuo metu galima naudotis įvairiausiomis technologijomis ar vaizdo įrašymo priemonėmis, kurios palengvina jų darbą. Tokiu būdu daug paprasčiau šifruoti ir senas nuotraukas.

„Istorija tam tikra prasme yra poezija, nepaisant to, kad ji turi datas, faktus, realias tikrų žmonių nuotraukas. Tačiau netgi toks šaltinių tikslumas negali leisti pamiršti, kad istorinė vaizduotė yra tiesiog būtina“, – įsitikinusi A.Požėraitė. – Negalima pamiršti fantazijos, reikia isivaizduoti praeities įvykius. Istoriko darbas – ne tik juos tyrinėti.“

Kultūros istorikė taip pat pasakojo, kad vienas iš svarbiausių šiuolaikinių istorikų uždavinių yra aktualizuoti įvykius, tam tikra prasme pritaikant juos šiai dienai. „Istorinė sąmonė turi reikšmę tik tuomet, kai ji yra interpretuojama ir bandoma suprasti“, – sakė A.Požėraitė.

Kultūros istorikei pritarė ir filosofas N.Kardelis, sakydamas, jog vaizduotė yra be galo svarbi šiuolaikiniame pasaulyje.

Pasak jo, šiuolaikinė filosofija ir istorija orientuojasi į objektą, bet ne į įvykius ar aplinkybių visumą. Daugiausia kalbėjęs apie Senovės Graikijos visuomenę N.Kardelis teigė, kad senovės graikai yra tobulas sėkmingos visuomenės pavyzdys, įrodantis, kad į vaizduotę reikia žiūrėti labai rimtai. O graikai, pasak filosofo, su vaizduote elgėsi būtent taip. Beje, jie pirmieji iškėlė vaizduotės problemų klausimą.

O štai kalbėdamas apie pagrindinį istoriko uždavinį, filosofas teigė, kad svarbiausia – rašyti. „Rašymas yra pagrindinis istoriko įrankis“, – sakė N.Kardelis.

Filosofai padeda vaduotis iš provincijos kompleksų

„Visi dalyvaujantys filosofai yra gyvų klasikų liudininkai, mokęsi pas Hansą-Georgą Gadamerį, Paulą Ricœur‘ą, Jacques‘ą Derrida – autorius, kurie jau įtraukti į filosofijos vadovėlius. Tačiau šiandien jie patys tapo mąstymo novatoriais, įtakingais technologijų eros kritikais, kovojančiais už įvairias laisves, etinę atsakomybę ir autentišką žmogaus kūrybingumą,“ – pabrėžia vienas iš konferencijos programos sudarytojų filosofas Kristupas Sabolius.

Pasak tarptautinio renginio organizatorių, kviestiniai konferencijos pranešėjai Gianni Vattimo, Bernardas Stiegleris, Richardas Kearney ir Jean-Jacques’as Wunenburgeris savo atvykimu parodo, kad pradedame vaduotis iš intelektualinės provincijos kompleksų.

Kaip teigė K.Sabolius, prancūzų filosofas Bernardas Stiegleris – žinomas visame pasaulyje kaip vaizduotės ir technikos tyrinėtojas. Tiesa, ypatingą susidomėjimą kelia faktas, kad jis yra buvęs įkalintas už ginkluotą apiplėšimą, o filosofijos tekstais susidomėjo būtent ten. Iš esmės pakeitęs savo gyvenimą, šiandien Stiegleris tapo vienu įtakingiausių Prancūzijos visuomeninio gyvenimo veikėjų, įkūrė filosofinę mokyklą ir politinę grupuotę „Ars industrialis“, kurioje mokoma ir „savęs paties keitimo technikos“.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"