TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vilnius – labiausiai apsišiukšlinęs

2014 11 03 6:00
Sostinės Justiniškių gyvenamajame rajone prie išrūšiuotų atliekų konteinerių mėtosi Vilniaus „sanitarų“ išraustų šiukšlių krūvos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prie daugiabučių kiemuose pastatytų spalvingų išrūšiuotų atliekų surinkimo konteinerių susikaupę šiukšlių kalnai – daugelio didesnių miestų, ypač Vilniaus, kasdienybė. Nors apklausose dauguma Lietuvos gyventojų pripažįsta atliekų rūšiavimo svarbą, realybėje ne vienas abejingai praeina pro valkatas, rausiančius išrūšiuotas šiukšles.

Viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) pristatė jos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenis, atskleidusius, kad didžioji apklausoje dalyvavusių žmonių dalis (63 procentai) mano, jog atliekų rūšiavimas – populiariausias būdas asmeniškai prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.

Apklausos duomenimis, nuolat visas namuose susidarančias atliekas rūšiuoja beveik 34 procentų Lietuvos gyventojų. Dar beveik 36 procentai rūšiuoja kai kurias atliekas. Lyginant su 2013 metais, labai retai rūšiuojančių ir visai nerūšiuojančių atliekas gyventojų sumažėjo beveik 5 procentais - nuo 36,2 iki 30,4 procento, o kategoriškai nusistatę prieš atliekų rūšiavimą yra tik 5 procentai žmonių.

Aplinkos ministerijos anksčiau skelbtais duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Deja, pagal atliekų rūšiavimo rodiklius Lietuva yra Europos Sąjungos autsaiderė – įvairiais duomenimis, lietuviai išrūšiuoja tik apie 10-15 procentų visų atliekų.

Vis dėlto „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ užsakyta apklausa atskleidė neigiamas tendencijas Lietuvos sostinėje: Vilniuje atliekas rūšiuoja vos 28 procentai gyventojų, kai kai kituose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia beveik 40 procentų.

Didžiausios atliekų tvarkymo bendrovės Lietuvoje „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė neneigia, kad sostinė iš tiesų turi problemų dėl šiukšlių tvarkymo. „Galiu komentuoti situaciją tik tose savivaldybėse, kuriose teikiame paslaugas. Remdamasi šia patirtimi, galiu pasakyti, kad didžiausia bėda iš tiesų yra Vilniuje. Gal taip yra todėl, kad tai didžiausias gyventojų skaičiumi miestas, gal todėl, kad sostinėje daugiausia daugiabučių, o kartu – ir mažiausiai atsakomybės. Juk netvarkos, kai prie atliekų konteinerių kaupiasi krūvos šiukšlių, nepastebėsi privačių namų kvartaluose, nes kiekvienas savo name nori gyventi be šiukšlių kalnų, o daugiabutis – tarsi niekieno“, - kalbėjo bendrovės atstovė.

Pasak jos, šiukšlių tvarkymu užsiimančios bendrovės pastebi tendenciją, kad kai kuriuose vietovėse, ypač ten, kur netoli įsikūrę antrinių žaliavų supirkimo kioskai, gyventojų pastangos rūšiuoti nueina perniek: miestų „sanitarai“, tai yra, valkatos ar asocialiai gyvenantys asmenys, spalvinguose išrūšiuotų atliekų konteineriuose ieško šiukšlių, kurias pridavę, gali tikėtis gauti pinigų.

„Miestuose, bent jau Vilniuje, veikia platus antrinių žaliavų supirkėjų tinklas. Galime aiškiai išskirti gyvenamuosius rajonus, kuriuose stovi antrinių žaliavų supirkimo kioskai: į juos superkamas atliekas neša miesto „sanitarai“, ištraukiantys visą „gėrį“ iš rūšiavimo konteinerių. Ieškodami jiems reikalingų „lobių“ jie ištraukia, išverčia visas šiukšles, o atsirinkę tai, ko jiems reikia, visas kitas atliekas palieka ant žemės“, - aiškino D. Skrupskelienė.

Pasak „Ecoservice“ atstovės, netvarką aplink konteinerius, turėjusius paskatinti gyventojus atsakingai rūšiuoti buitines šiukšles, neretai sukelia ir gerų paskatų vedini daugiabučių gyventojai. Pamatę, kad konteineriai jau užpildyti, jei išrūšiuotų atliekų maišelių palieka šalia šiukšlinių.

„Kartais gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, jų kaimynai, draugai, nešantys šiukšles, nesiteikia jų įdėti į konteinerį, palieka šalia. Nesuplėšo didelių kartoninių pakuočių, nesukiša jų į konteinerių angas, bet krauna prie šiukšlinių. Kai kažkas atneša maišelį – antrą – trečią, jų susikaupia kalnas, nes visi įsivaizduoja, jog elgiasi teisingai, o pagaliau visi lieka nepatenkinti“, - kalbėjo D. Skrupskelienė.

Dar didesnė problema, „Ecoservice“ atstovės teigimu, yra kai kurių daugiabučių gyventojų bandymai prie rūšiuotų atliekų konteinerių sukrauti stambiagabarites atliekas – senas lovas, spintas, šaldytuvus ir kitus nereikalingus buities apyvokos daiktus.

„Žmonės galvoja, kad yra teisūs, bet iš tiesų antrinių žaliavų išvežimo mašinos baldų ar kitų didelių buities daiktų kasdien nesurenka – jie neretai voliojasi prie konteinerių, pūna, šiūra ir teršia aplinką. Pagal taisykles, stambiagabaritės atliekos nustatytose vietose surenkamos du kartus per metus: rudenį ir pavasarį. Vilniaus savivaldybėje jos turi būti renkamos tris kartus per mėnesį, bet jei gyventojai jas ištempia kada sumanę, natūralu, kad kartais jos mėtosi ir 10 dienų“, - aiškino bendrovės atstovė.

Pasak D. Skrupskelienės, neapsikentusi gyventojų skundų dėl šalia šiukšlinių tvyrančios netvarkos, Vilniaus miesto savivaldybė kartais nurodo atliekų surinkėjams tiesiog išgabenant konteinerius iš labiausiai užterštų aikštelių, nes kitos priemonės jau nebeveikia. „Tokiu atveju, jei prie namų buvusi šiukšlių aikštelė panaikinama, gyventojams reikia nešti išrūšiuotas atliekas į artimiausius konteinerius“, - patarė bendrovės atstovė.

Lietuvos švara besirūpinančios viešosios įstaigos „Mes darom“ direktorė Roberta Ažukaitė įsitikinusi, kad šiukšlės aplink išrūšiuotų atliekų konteinerius neatsiranda „iš kažkur“. „Kuo tvarkingiau savo šiukšles sudėsime į konteinerius,tuo aplinkui bus tvarkingiau. Tiesa, mes, akcijų „Darom“ iniciatoriai, dažniausiai susiduriame su informacijos trūkumu: žmonės mato problemą, ir su jai dažniausiai kreipiasi į žiniasklaidą, bet ne į tuos, kurie tiesiogiai ją turėtų spręsti“, - kalbėjo pilietines akcijas rengiančios įstaigos vadovė.

Visuomenės nuomonės tyrimą šiukšlių rūšiavimo klausimais užsakusios įstaigos PTO marketingo ir komunikacijos vadovės Audronės Viliūtės manymu, iš tiesų netvarkingai į konteinerius talpinamų atliekų problemą aktyviai sprendžia jų tvarkytojai – šioje srityje besispecializuojančios bendrovės, sudariusios sutartis su savivaldybėmis.

„Šioje srityje trūksta aktyvesnio gyventojų dalyvavimo, pastebėjus netvarką. Jie turėtų atliekų surinkėjus informuoti apie problemą, paskambinti aptarnaujančiai įmonei – ant konteinerių dažniausiai būna priklijuotas lipdukas, kuriame nurodoma, kam jie priklauso. Deja, žmonės neretai eina pro šalį, nekreipdami dėmesio į netvarką. O juk aktyvesnė gyventojų pozicija leistų palaikyti tvarką“, - apgailestavo bendrovės atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"