TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Virtualus estų pasaulis – dvidešimtmetį besitęsianti reforma

2013 05 20 14:45
acus.org nuotrauka

Yra žinoma, kad prieš kelerius metus Estija tapo viena iš pagrindinių aukų, nukentėjusių per pirmąją finansų krizės bangą. Nepaisant to, negalima teigti, kad šiandien Estijai prastai sekasi. Bent jau informacinių technologijų krizė šaliai tikrai nebaisi – pasaulio žiniasklaida praneša, kad mūsų kaimynė sparčiai ruošiasi skaitmeninei ateičiai.

Kai kuriose šalyse kompiuterių programavimas yra laikomas nuobodžia veikla, kuria rimtai užsiima tik tos srities profesionalai. Estijoje tokia nuomonė yra laikoma mažų mažiausiai neteisinga – informacinės technologijos turi pasiekti visus žmones. O programavimas yra suvokiamas kaip tiesiog būtinas, linksmas ir, svarbiausia, paprastas užsiėmimas.

Kompiuterizacijos svarba

Estija dabar yra laikoma viena iš labiausiai nuo interneto priklausomų valstybių.

Prieš vienus metus Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas viešai pareiškė: „Jeigu internetas turėtų pašto adresą, jis greičiausiai būtų registruotas pas mus, Estijoje.“ Ši šalis jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo gausiai investuoja į interneto plėtrą. O didžiosios valstybės Estiją vis dažniau pavadina šalimi, sukūrusia patį pažangiausią elektroninės valdžios modelį.

Estijos prezidentas T.H.Ilvesas

Jau nuo pat mažens Estijoje gyvenantys vaikai yra mokomi, kaip dirbti su programavimo įranga. Taip pat jiems svarbu išmokti kuo daugiau programavimo kalbų.

Internetinė Estijos revoliucija prasidėjo apie 1990 metus, kai tik šalis pasiekė nepriklausomybę. Ketvirtasis Estijos prezidentas T.H.Ilvesas mėgo pasakoti vieną istoriją apie tai, kaip kompiuterizacija naikina darbo vietas. Amerikoje, Kentukio valstijos plieno liejyklose, buvo atleisti keli tūkstančiai darbuotojų. Pateisinimas paprastas – kadangi mašinos ir įrenginiai galėjo padaryti tą patį darbą žymiai greičiau, naujieji gamyklos savininkai buvo priversti pradėti dirbti tik su šimtu darbuotojų.

T.H.Ilvesas pabrėžė, kad toks darbo trūkumas buvo didžiulė blogybė tik Amerikoje, o štai Estijoje galima įžvelgti ir teigiamą kompiuterizacijos aspektą. Prezidentas pabrėžia, kad Estija vis dar turi egzistencinę baimę dėl to, kad yra maža šalis. Tuo metu, kai Amerikoje buvo masiškai atleidžiami darbuotojai, Estijoje gyveno tik apie 1,4 mln. žmonių.

„Mums reikia visais įmanomais būdais stengtis kompiuterizuoti kiekvieną sritį. Tik tokiu būdu galėtume padidinti mūsų funkcinį dydį. Nors esame maža valstybė, turime ugdyti gebėjimus, kaip kokybiškai nudirbti kuo daugiau darbų“, - teigia T.H.Ilvesas.

Prezidentas įžvelgia ekonominę kompiuterizacijos naudą - tai didžiulė galimybė mažai šaliai tapti stipresnei.

„Tigro šuolio“ programa – virtualios mokyklos

Šiuo metu dažnai net juokaujama, kad Estija išties tapo priklausoma nuo interneto, o šalies pavadinimas pasikeitė iš Estijos į e-stiją. Šią šalį drąsiai galima vadinti internetine valstybe. Suteiktam pavadinimui didelę įtaką turėjo ir vyriausybės remiama „Tigro šuolio“ programa. Nuo 1990 metų visos Estijos mokyklos tapo virtualiomis. Tai reiškia, kad visi šešerių metų vaikai turės sugėbėti programuoti kompiuterius. Ne išimtis, žinoma, yra ir mokytojai.

„Kitą rugsėjį, kai prasidės nauji mokslo metai, tikiuosi, kad kiekviena mokykla išreikš norą integruoti programavimą į pamokas“, – sako „Tigro šuolio“ vadovas Ave Lauringsonas.

Ši programa jau yra įgyvendinama vienoje iš Talino mokyklų. Klasėje, kurioje mokosi dešimtmečiai vaikai, yra dėstomi žaidimų programavimo pagrindai. Vaikų mokytojas – 24 metų Hannesas Raimetsas. Jis dar pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais dalyvavo „Tigro šuolio“ programoje ir jau nuo vaikystės išmoko programuoti. Todėl mokytojas save vadina „pirmosios kartos“ žmogumi.

Jis teigia, kad programavimo mokymas turi labai didelę naudą – padeda vaikams atrasti savo kūrybingumą ir loginį mąstymą. Žaidimų programavimas taip pat yra smagus procesas. Mokytojas mano, kad vaikams tai yra įdomiausias užsiėmimas mokykloje. Beje, pasak H.Raimetso, programavimas nėra toks jau ir sunkus.

Prezidento T.H.Ilveso nuomonė labai panaši: „Aš nemanau, kad kompiuterių programavimas yra tokia gili ir tamsi paslaptis – viskas yra griežtai logiška.“

T.H.Ilvesas gimė Stokholme, o jo tėvai buvo kilę iš Estijos. Prezidentas užaugo ir baigė mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis lankė eksperimentinę matematikos klasę ir būdamas 13 metų išmoko programavimo kalbą. Jis teigė, kad tai jam padėjo geriau pasiruošti stojimui į koledžą.

„Estijos mokyklose užsienio kalbų pradedama mokytis nuo pirmos arba antros klasės. Manau, visiškai normalu, jei tuo metu vaikas pradės mokytis ir programavimo kalbos. Tuo labiau, kad programavimo kalba yra net logiškesnė už kitas kalbas“, – teigia prezidentas.

T.H.Ilvesas sako, kad mokslo reformų rezultatai neateina greitai. Jų reikia laukti net kelis dešimtmečius. Pirmieji tokios Estijos mokslo reformos rezultatai akivaizdūs – ne tik pasaulio žiniasklaidos dėmesys, bet ir didesnis pačių Estijos piliečių susidomėjimas informacinėmis technologijomis.

Didžiausi virtualūs pasiekimai

Vienas iš didžiausių Estijos pasiekimų informacinių technologijų srityje – prieš dešimtmetį įdiegtos ir sėkmingai veikiančios asmens tapatybės (ID) kortelės, kurių turėtojai gali naudotis visomis valstybės teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Viena iš svarbiausių paslaugų - galimybė balsuoti internetu. Šiandien estai ne tik balsuoja, bet ir moka mokesčius virtualiai. O jų medicininius įrašus taip pat galima pamatyti internete.

Estai tvirtina, kad būtent ID kortelių įdiegimas leido jiems pirmiesiems pasaulyje dar 2005-aisiais valstybės mastu surengti pirmuosius elektroninius rinkimus.

Nepaisant užsienio žiniasklaidos bei Estijos politikų liaupsių virtualaus pasaulio ir kompiuterizacijos pranašumams, būtų galima nesutikti su visais išsakytais argumentais. Prezidentas T.H.Ilvesas nuolat pabrėžia kūrybingumo ir logiškumo svarbą. Iškyla klausimas - argi kūrybingumas nedingsta, kuomet už mokinį viską padaro kompiuteris? O kai kurios politikų frazės netgi gąsdina, pavyzdžiui, ta, kad programavimo kalbų būtinai turės išmokti visi vaikai.

Estijos idėjos į Lietuvos švietimo sistemą dar neatkeliavo. Belieka tikėtis, kad virtualus kompiuterizacijos pasaulis pasieks mus pačia švelniausia savo forma.

Parengta pagal BBC

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"