TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Visata atsirado ne po Didžiojo Sprogimo

2012 08 23 6:06
Naują visatos modelį suvokti padės ledo kristalai. /Užsienio spaudos nuotrauka 

Nauja teorija gali apversti visą mūsų supratimą apie visatą: ji galėjo būti skystis, kuris užšalo it ledo kristalas.

Tradicinis visatos suvokimo modelis teigia, kad materija atsirado per kataklizmišką Didįjį Sprogimą prieš 13 mlrd. metų. Tačiau Melburno universiteto fizikai iškėlė teoriją, kad visata galėjo susidaryti ne per Didįjį Sprogimą, o per Didįjį Sušalimą - tarsi vanduo, pavirtęs į ledą. Jų manymu, laiko ir erdvės plyšių suvokimą galima įgyti tyrinėjant natūralius ledo kristalų įtrūkius ir plyšius.

Pagal naująją teoriją trys erdvės ir vienas laiko matavimas tarsi sustingo vietoje. Kad būtų galima tai suvokti, mokslininkai siūlo įsivaizduoti ankstyvosios stadijos visatą kaip skystį. Kadangi visata vėsta, joje "kristalizuojasi" šiandien mums pažįstami erdvė ir laikas. Ir lygiai taip kaip ir lede, visatoje turėjo susidaryti plyšiai.

Didžiojo sušalimo teorija prieštarauja Alberto Einsteino teorijai, kuria šiuo metu remiamasi, apie erdvės ir laiko nenutrūkstamumą bei glotnumą. Tačiau gali būti, kad visata turi sudedamąsias dalis - nedalomus standartinius "blokus", tarsi mažyčius atomus ar pikselius, iš kurių susidaro vaizdas ekrane.

Tie "blokai" tokie maži, kad jų neįmanoma tiesiogiai stebėti, bet pagal naują visatos atsiradimo teoriją galima aptikti tuos plyšius ar defektus, o tuomet jau nebegalima kalbėti apie tai, kad visata yra nepertraukiama ir tolydi. Tie plyšiai turi laužyti arba atspindėti šviesą ir kitų dalelių srautus. Mokslininkai pamėgins tai įrodyti eksperimentais. Jei tai pavyks, tuomet gali būti išspręstas klausimas, ar visata yra nepertraukiama, ar sudaryta iš mažų nedalomų dalelyčių.

Labai panašiai dar senovės filosofai gvildeno klausimą, iš ko susideda materija: ar ji yra nepertraukiama medžiaga, ar sudaryta iš atskirų atomų. Galingi mikroskopai padėjo įrodyti, kad materiją sudaro atomai.

Yra ir daugiau mokslininkų, kurie abejoja Didžiojo Sprogimo teorija.

Kai kurie jų teigia, kad Didysis Sprogimas - tik reguliarus (kosminiu mastu) pasikartojimas, žymintis naują visatos gyvavimo ciklą. Pagal šią teoriją visata pereina iš vienos "amžinybės" į kitą - proceso metu susiduria milžiniškos juodosios skylės ir vyksta Didysis Sprogimas. Ciklo pabaigoje juodosios skylės praryja visą materiją visatoje, lieka tik energija. O ji savo ruožtu sukelia naują Didįjį Sprogimą ir prasideda nauja "amžinybė".

"The Daily Mail", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"