Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

VU mokslininkas: vis dar gajus mąstymas, kad svarbiausia išoperuoti vėžį

 
2016 11 30 14:44
Akimirka iš Audriaus Dulsko disertacijos gynimo.  Nuotrauka iš asm. archyvo

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete onkologas chirurgas Audrius Dulskas iš Nacionalinio vėžio instituto eksternu apgynė daktaro disertaciją „Šlapinimosi, lytinės ir anorektalinės sistemų funkciniai pokyčiai po radikalaus tiesiosios žarnos vėžio chirurginio gydymo“.

Darbo vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius Narimantas Samalavičius pažymi, kad ši disertacija ypatinga dėl dviejų priežasčių – mokslinių darbų rezultatų sklaidos ir tarptautiškumo. „Formalūs disertacinio darbo reikalavimai apima tik būtinybę paskelbti vieną straipsnį „Web of Science“ duomenų bazėje. Audrius Dulskas publikavo net septynis tokius straipsnius geriausiuose šios srities pasauliniuose moksliniuose žurnaluose. Antra, gautas 31 teigiamas disertacinio darbo įvertinimas iš 28 pasaulio valstybių, tarp jų – 17 universitetų: Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos, Singapūro, Irano, Danijos, Šveicarijos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Serbijos, Albanijos, Indijos, Nepalo, Tailando, Venesuelos, Ekvadoro, keleto JAV universitetų, garsiosios Mayo klinikos ir kitų“, – disertanto sėkme džiaugiasi prof. N. Samalavičius.

„Visuomenėje vis dar gajus mąstymas, kad svarbiausia išoperuoti vėžį, pamirštant tolesnę žmogaus gyvenimo kokybę. Disertaciniame darbe nustačiau, kad pacientams po tiesiosios žarnos operacijų sutrinka dubens organų sistemų funkcijos. Šlapinimosi funkcijos sutrikimai pasireiškia apie 10 proc. pacientų, o seksualinės ar tuštinimosi funkcijos sutrikimai gali pasireikšti daugiau nei pusei visų pacientų. Šie sutrikimai gali būti labai rimti, neigiamai veikti tolesnį paciento gyvenimą“, – disertacijos svarbą argumentuoja dr. A. Dulskas.

Dr. Josephas Nunoo Mensahas iš Londono karališkojo koledžo teigia, kad dr. A. Dulsko darbas skirtas labai svarbiems vėžiu sergančių ligonių gyvenimo po gydymo kokybės klausimams. Ilgėjant onkologinėmis ligomis sergančių žmonių gyvenimo trukmei, tai tampa vis aktualesne problema. „Tiesą pasakius, iki tol maniau, kad Rytų Europos universitetuose mokslas, palyginti su senas vakarietiškas tradicijas turinčiais universitetais, yra kiek menkesnis, bet dabar mano nuomonė keičiasi“, – atkreipia dėmesį dr. J. N. Mensahas.

Dr. A. Dulskas gydytoju dirba nuo 2014 m. Baigęs VU rezidentūrą, jis buvo pakviestas į tuometį VU Onkologijos institutą (dabar Nacionalinis vėžio institutas). Jaunasis mokslininkas stažavosi Didžiojoje Britanijoje, Šri Lankoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje. Pastarojoje susipažino su naujausiomis technologijomis chirurgijoje, tarp jų – ir da Vinci operacine sistema.

Jaunasis onkologas ir toliau ketina aktyviai dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, juos organizuoti, dar labiau gilintis į kolorektalinės chirurgijos sritį ir minimaliai invazyvias chirurgines intervencijas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"