TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vyresnio amžiaus vairuotojai nėra pavojingesni

2016 09 11 6:00
pathwaysrehabservices.com nuotrauka

Naujas Svansėjos universiteto mokslininkų tyrimas paneigė nuomonę, kad vyresnio amžiaus žmonės yra pavojingi vairuotojai. Eismo įvykių duomenų analizė parodė, kad septyniasdešimtmečiai tris keturis kartus rečiau patenka į avarijas nei 17–21 metų jaunuoliai.

Kaip rašo „BBC News“, vyresni vairuotojai padaro daugiausia klaidų per posūkius į dešinę ir lenkdami. Jauni vyrai dažniausiai patiria avarijas dėl per didelio greičio ir prarastos kontrolės. Tyrimo išvados paskelbtos Britų mokslo festivalyje Svansėjoje.

Charlesas Musselwhite'as, Svansėjos universiteto Inovatyvaus senėjimo centro gerontologijos docentas, nustatė, kad pavojingas vairavimas – ne vyresnio amžiaus žmonių problema.

Nors tikėta, kad pagyvenę žmonės daugiau patiria avarijų nei saugiausia keturiasdešimtmečių kohorta, labai jauni vairuotojai kur kas dažniau sukelia eismo įvykius. Kaip parodė tyrimas, senesni vairuotojai linkę klysti, kai jaučia kitų eismo dalyvių spaudimą. Avaringumu ryškiausiai išsiskiria jauni vyrai. Iš tikrųjų 17– 21 metų vairuotojai tris keturis kartus dažniau nukenčia per eismo įvykius nei septyniasdešimtmečiai.

Nelaimingų atsitikimų demografija

Nelaimingų eismo įvykių padaugėja vyresnių nei 75 metų vairuotojų grupėje. Tai prof. Ch. Musselwhite'as aiškino didėjančiu fiziniu silpnumu. Vyresni ir jaunesni vairuotojai taip pat patiria įvairių tipų avarijų. Tarp jaunų vyrų dažnesni pavienių transporto priemonių incidentai, sukelti paprastai dėl per didelio greičio ir prarastos kontrolės. Vyresniems žmonėms būdingi mažesnio poveikio susidūrimai.

Vyresnio amžiaus moterys labiau linkusios patirti menkas avarijas atlikdamos staigius manevrus. Taip pat labiau tikėtina, kad vyresni žmonės neišvengia nelaimingų atsitikimų, susijusių su kitais vyresniais vairuotojais, nes daro panašias klaidas.

Tačiau prof. Ch. Musselwhite'as pabrėžė, kad vyresnio amžiaus vairuotojai kompensuoja menkstančius gebėjimus atsargiau vairuodami, lėčiau važiuodami, palikdami didesnius tarpus iki kitų automobilių ir pasirinkdami geresnį orą bei ramesnį laiką kelionei automobiliu. Kita vertus, padėtis gali keistis, nes žmonės dirba ir gyvena ilgiau.

Kelių saugos problemos paskatino diskusiją dėl pakartotinio vyresnio amžiaus vairuotojų testavimo, tačiau tokios programos, jau vykdomos kitose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, Danijoje, nedavė jokių rezultatų.

Klausimas, ar turėtų vyresnio amžiaus žmonės netekti teisės vairuoti ir kokiomis aplinkybėmis, labai sudėtingas. Prof. Ch. Musselwhite'o manymu, pareigūnai turėtų įdiegti griežtesnius testus, ypač regos, ir papildomai tikrinti receptinių vaistų poveikį.

Dabartinis sprendimas grįstas rinkos dėsniais: tam tikru momentu seniems žmonėms pasidaro per brangu apdrausti savo automobilius, ir jie neturi kito pasirinkimo kaip atsisakyti vairuoti.

Nepriklausomybės praradimas

Akivaizdu, kad demencija ar kitos sveikatos problemos turi įtakos pažinimo gebėjimams, tačiau prof. Ch. Musselwhite'as sakė, kad teisė vairuoti neturėtų būti taip lengvai atimama iš senų žmonių. Jiems dažnai reikia automobilio, kai viešasis transportas yra nepatogus ir parduotuvės persikėlė iš kaimų kur nors už miesto.

Taip pat yra psichologinis poreikis. Vyresnio amžiaus žmonės kalbėjo prof. Ch. Musselwhite'ui, kad vairavimas buvo labai svarbus jiems ir lygino prarastą teisę vairuoti su galūnės netekimu. Jie taip pat sakė, kad turi vairuoti, kad jaustųsi laisvi, naudingi ir atliktų tam tikrą vaidmenį šeimoje. Vairuotojo pažymėjimo netekimas gali sukelti depresiją, apriboti judėjimo laisvę.

Užuot raginęs griežtinti apribojimus vyresniems vairuotojams, prof. Ch. Musselwhite'as tikino, kad esamos infrastruktūros nepadarė visko dėl pagyvenusių žmonių gerovės. Jo siūlymu, galėtų padėti specialių rodyklių posūkio į dešinę filtras ar platesnės eismo juostos. Tačiau tai gali slopinti eismo srautą ar net paskatinti jaunus vairuotojus važiuoti greičiau.

Vyresnio amžiaus pėstiesiems taip pat iškyla daug problemų. Pavyzdžiui, nustatytas 4,7km/h vidutinis greitis, kurio reikia kirsti keliui. Atskirais tyrimų duomenimis, 86 proc. vyresnio amžiaus žmonių, tarp jų – net 94 proc. moterų, nevaikšto taip greitai.

Mobilumas ir judėjimo laisvė yra glaudžiai susiję su fizine ir psichine vyresnio amžiaus žmonių gerove, todėl, pasak prof. Ch. Musselwhite'o, nevairuojamieji automobiliai yra puiki perspektyva ateities vyresnio amžiaus žmonėms.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"