TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Vyriausybė nepritaria patasoms dėl dalinio studijų finansavimo įvedimo

2015 10 31 16:00
utown.nus.edu.sg nuotrauka

Vyriausybė nepritaria parlamentarų siūlymui, kad valstybė mokantiems už mokslą finansuotų dalį kainos.

Neigiamą išvadą Ministrų kabinetas patvirtino šią savaitę vykusiame pasitarime.

Tačiau prie tokios studijų finansavimo keitimo idėjos dar turėtų grįžti valdančiųjų Politinė taryba.

„Kadangi Vyriausybės programoje yra įrašytas punktas dėl fiksuotos studijų įmokos, tai ministrai kėlė klausimą, kad apie tai reikėtų kalbėti Politinėje taryboje“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

„Neigiama išvada yra tam modeliui, kurį pasiūlė Seimo nariai, bet ne apskritai neigiama pačiai idėjai“, – aiškino jis.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žurnalistams šią savaitę sakė, kad neigiamą išvadą lėmė tai, kad parlamentarų siūlymui reikėtų papildomų lėšų.

„Čia praktiškai yra politinio pobūdžio klausimas, dėl kurio turi sueiti Politinė taryba ir susitarti“, – sakė ministrė.

Seimas po pateikimo yra pritaręs kelių socialdemokratų projektui, kad studentams valstybė finansuotų dalį studijų kainos. Iš dalies valstybės finansuojami studentai mokėtų vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, kuris neturėtų viršyti 760 eurų, nustatytų Vyriausybė, o kitą studijų kainos dalį finansuotų valstybė. Pagal šias pataisas, finansavimą – tiek pilną, tiek dalinį – studentas išlaikytų, jei po atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis būtų ne mažiau kaip 7 balai.

Švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė dar iki tapdama ministre su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parlamentarais yra pateikusi kitą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, pagal kurį būtų nustatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančiojo rodiklis. Pagal šį siūlymą, valstybės finansuojamą vietą gavęs studentas ją išlaikytų, jeigu po nustatyto studijų laikotarpio jo rezultatų vidurkis būtų ne mažesnis kaip septyni ir jis neturėtų akademinių skolų. Tuo atveju, jei atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nebūtų valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, norint išlaikyti valstybės finansavimą pakaktų neturėti akademinių skolų.

Abejos pataisos parengtos po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad dabartinė studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo, su esamu reguliavimu sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"