TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

"Wikipedia" užtemo dėl laisvės

2012 01 19 6:30

Žodžio laisvės ir atviro interneto gynėjai susirūpino, kad JAV kovos su piratavimu įstatymai pakirs šias vertybes. Jų pusėn stojo ir Baltieji rūmai.

Ar gali pasaulis išgyventi bent vieną dieną be "Wikipedios"? Tokia diena kaip tik buvo vakar, kai protestuojant prieš JAV siūlomus antipiratavimo įstatymus labiausiai lankoma interneto svetainė - "Wikipedia" anglų kalba - buvo išjungta. Vartotojai, mėginę ją pasiekti, išvydo juodą ekraną ir politinį pareiškimą: "Įsivaizduokite pasaulį be laisvo žinojimo."

Prie šio protesto prisijungė ir kai kurios kitos milijonus vartotojų turinčios interneto kompanijos, bet, pavyzdžiui, "Twitter" nusprendė pasilikti. "Pasaulinio verslo uždarymas reaguojant į vieną nacionalinės politikos problemą būtų kvailystė", - pareiškė "Twitter" generalinis direktorius Dickas Costollo.

"Wikipedią" rašo savanoriai, kasdien svetainė sulaukia milijonų lankytojų. Šiuo metu JAV Kongrese svarstomi du įstatymai: Aktas prieš piratavimą internete (SOPA) Atstovų rūmuose ir Intelektinės nuosavybės gynimo aktas (PIPA) Senate. Abu įstatymai siekia užkirsti piratiškai Amerikoje gautų produktų pardavimą užsienyje. Jie leis Teisingumo departamentui ir turinio savininkams teisme siekti blokuoti piratiškai gautus rezultatus. SOPA sumanytojai tikina, kad įstatymu siekiama neleisti sukčių kompanijoms užsienyje susižerti neteisėto pelno. Dabar tokios užsienyje įsikūrusios kriminalinės svetainės, įsitraukusios į neteisėtą veiklą, nepasiekiamos JAV teismams ir įstatymų vykdytojams.

Pagal dabar galiojančius JAV įstatymus portalams nenumatoma jokių suvaržymų, išskyrus pareigą pašalinti ginčijamą turinį, jeigu jo autorinių teisių savininkai pateikia skundą. Tačiau Atstovų Rūmų svarstomame projekte numatoma, kad portalai gali būti uždaryti, jeigu nepakankamai kontroliuos juose skelbiamą informaciją.

"Wikipedios" įkūrėjas Jimmy Walesas sako, kad SOPA šalininkai laiko žmones, kurie priešinasi įstatymui, piratavimo gynėjais, norinčiais įteisinti piratavimą. Bet esmė visai kita. "Esmė ta, jog šie įstatymai yra tokie platūs ir taip parašyti, kad jų poveikis bus labai didelis, neturintis nieko bendra su piratavimo užkirtimu."

"Šie įstatymai pakenks laisvam ir atviram internetui bei suteiks naujas tarptautinių svetainių cenzūravimo priemones Jungtinėse Valstijose", - pareiškė svetainės administratorė "Wikimedia Foundation".

Tarp įstatymų priešininkų esama daug interneto paslaugų bendrovių, tokių kaip "Google", "Facebook", "Yahoo", "Twitter", "eBay" ir AOL. Pasak jų, šie teisės aktai pakenks verslui ir suvaržys žodžio laisvę.

Apžvalgininkai sako, kad precedento neturintis protestas yra labai svarbus išbandymas jaunai ir neorganizuotai interneto pramonei, jos gebėjimui pasipriešinti galingiems interesams, kuriuos Vašingtone gina armija lobistų.

Baltieji rūmai iš esmės stojo įstatymų kritikų pusėn. Išplatintame pareiškime sakoma: "Internetinis piratavimas yra rimta problema, reikalaujanti rimto įstatyminio atsako, tačiau mes neremsime įstatymų, kurie mažina žodžio laisvę, didina kibernetinę riziką arba pakerta pasaulinio interneto dinamiškumą bei inovatyvumą." Taigi Baltieji rūmai aiškiai leido suprasti, kad prezidentas gali pasinaudoti ir veto teise.

Tačiau įstatymai turi visą armiją labai žinomų gynėjų, pavyzdžiui, žiniasklaidos magnatą Rupertą Murdochą, juos priimti suinteresuota visa filmų ir muzikos pramonė, kuri Amerikoje yra labai didelė ir stipri, įstatymų šalininkų yra ir respublikonų, ir demokratų.

Tai pirmas kartas, kai "Wikipedia" išjungiama, nors jos itališka versija kartą trumpai jau buvo taip pasielgusi protestuodama prieš interneto cenzūros įstatymą, kurį norėjo priimti Silvio Berlusconi vyriausybė. Bandymas nepavyko, toks įstatymas nepriimtas.

Sprendimą išjungti "Wikipedią" patys jos kūrėjai ir autoriai vertina prieštaringai. Jie sako, kad didžiausia žmonijos istorijoje enciklopedija turi pateikti neutralų turinį, o dabar daugelis vartotojų gali pamanyti, kad ji šališka, netikėti, kad straipsniai objektyvūs.

Pasaulyje šalys turi įvairiausių įstatymų, ribojančių ir kontroliuojančių internetą. Vienos skelbia tai darančios iš nacionalinio saugumo sumetimų, kitos - dėl politinio stabilumo, trečios - kad apgintų tradicines vertybes. Tačiau visuomet valdžiai yra pagunda užčiaupti burną oponentams.

Labiausiai internetas ribojamas tokiose šalyse kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Kuba, Birma, Iranas, Sirija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Vietnamas. Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje tik 4 proc. gyventojų apskritai gali prieiti prie interneto. Interneto cenzūra Kinijoje laikoma griežčiausia pasaulyje. Daugumoje Europos šalių veikia įstatymai, draudžiantys vaikų pornografiją internete ir ginantys vaikus nuo pornografinių svetainių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"