TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

XXI a. patriotas. Kas jis?

2016 01 12 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Rusijai ėmus mankštinti raumenis Ukrainoje ir iššiepus propagandinius dantis, Lietuvos viešojoje erdvėje pagausėjo svarstymų patriotizmo tema. Ar švietimo sistema ugdo žmones, pasiryžusius ginti savo valstybę? Ar XXI a. patriotizmas kitoks nei ankstesniais laikais? Ir galiausiai – kas tie šiandienos patriotai? 

Tokie klausimai iškelti vakar vykusioje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Respublikos Krašto apsaugos ministerijos surengtoje diskusijoje „Ar nepabodo kalbėti apie patriotizmą?“.

Patriotai nešūkauja

„Patriotai yra tie, kurie mažiausiai šneka“, – teigia istorikas Alfredas Bumblauskas. Pasak jo, patriotizmą esame linkę sieti su „Kovo 11-osios eisenų berniukais“, kurie diskretizuoja šią sąvoką. Profesorius yra pasiruošęs visus juos išegzaminuoti iš Vilniaus istorijos. Jo įsitikinimu, tikrieji patriotai „nešūkauja“, o gerai dirba savo darbą. Tokios nuomonės laikosi ir kitas diskusijos dalyvis žurnalistas Dovydas Pancerovas – geru kasdienių darbų atlikimu prisidedama prie valstybės gerovės.

Anot jo, atgavus Nepriklausomybę patriotizmo erdvė išsiplėtė, tapo sunkiau jį apibrėžti. Vieni patriotai siekia, kad Lietuva kuo labiau panėšėtų į Vakarus, kitų patriotų vertybės sutampa su Vladimiro Putino išsakomais teiginiais. Vienintelis kriterijus, D. Pancerovo teigimu, yra santykio su valstybe buvimas, net ir kritiško. Jei patriotai dažniausiai siejami su „kraštutiniais dešiniaisiais“, ar pasivadinęs patriotu netapsi marginalia visuomenės dalimi? – provokuoja diskusijos moderatorius dr. Norbertas Černiauskas. Žurnalistas atsako, kad patriotizmo raiškos būdų esama įvairių ir skatina jaunuolius nepaisyti kitų nuomonės.

Kaip ginklas

Lietuvos šaulių sąjungos narys, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius jokiu būdu nesutiktų, kad jaunoji karta – nepatriotiška. Jo supratimu, kiekviename iš mūsų „miega patriotizmo žvėriukas“. To pavyzdys – pirmuoju šaukimu į privalomąją karo tarnybą surinkti surinkti visi reikalingi asmenys. Vakar paskelbtas jau antrasis – 2016 metų – šauktinių sąrašas. Pasak žurnalisto, patriotizmas yra panašus į ginklą, kuris laikomas seife ir ištraukiamas tik tuomet, kai reikia. „Saugioje atmosferoje kalbėti apie patriotiškumą nėra reikalo“, – jam antrina D. Pancerovas, pažymėdamas, jog patriotizmas tampa matomas tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

V. Radzevičius, J. Rimkutė, D. Pancerovas

Pastarosios nebūtinai turi būti geopolitinės. Pavyzdžiui, dizainerė dr. Jolanta Rimkutė kalbėjo apie išbandymą patriotizmui emigracijos banga, kuomet be ginklo, paprasčiausiai pasiliekant tėvynėje buvo proga jį įrodyti. Kita vertus, svetur gyvenantys lietuviai, jos nuomone, taip pat patriotai. Nuo 2007 metų pasaulio lietuvių kūrėjų dirbtuves „Migruojantys paukščiai“ rengianti dizainerė pastebi, kad emigrantai domisi Lietuva, užsienyje tampa savo šalies ambasadoriais. „Mano patriotizmas – mano profesija“, – sako J. Rimkutė, kuriai atrodo, kad patriotiškumo ginklu gali būti ir pieštukas.

Reikia ugdymo vizijos

1940-ųjų birželį, likus vos kelioms dienoms iki bolševikų įžengimo į Lietuvą, A. Bumblausko mama gavo pradinės mokyklos pažymėjimą. Jame įrašyta, kad mokinė turėjo tėvynės pažinimo kursą. Profesorius nustebęs, kad šiandien tokio mokyklose nebelikę, juk istorija ugdo ne patriotizmą, o kritinį mąstymą. Jam keista, kad į privalomos literatūros sąrašą neįtraukti ir Juozo Lukšos-Daumanto dienoraščiai. Tokie asmenys kaip minėtas partizanas ar 1794 metų sukilimo vadas Jokūbas Jasinskis – lietuviškojo patriotizmo pavyzdžiai. „Jie aukojosi“, – komentuoja profesorius, paaiškindamas, kad pirmasis gyveno Paryžiuje, o antrasis turėjo galimybių išvykti į užsienį, tačiau abu pasiryžo veikti dėl Lietuvos.

Diskusijos dalyviai

V. Radzevičius teigimu, šiandienė žiniasklaida smukdo patriotizmą. Antai tarpukario žiniasklaidoje tarp eilučių galėjai įskaityti pasididžiavimą savo valstybe, o dabar to trūksta. Kitokios nuomonės laikosi D. Pancerovas, kurio požiūriu, žiniasklaida negali būti nei patriotiška, nei nepatriotiška, mat ji paprasčiausiai paklūsta rinkos dėsniams. Jo įsitikinimu, patriotizmą skleisti gali tik atskiri žurnalistai komentaruose, o apskritai valstybėje trūksta susitarimo, kaip ugdyti patriotizmą ir kas tai turi daryti.

Naujos formos

Nors Rusijos agresijos akivaizdoje sustiprėjęs nesaugumo jausmas iššaukė diskusijas apie piliečių pasiryžimą ginti savo valstybę ir diskusijos rengėjai klausė, ar dar nepabodo kalbėti apie patriotizmą, V. Radzevičiui atrodo, kad kalbama vis dar per mažai: „aš manau, kad jis yra tiesiog prislopintas viešojoje erdvėje“. Žurnalisto teigimu, patriotizmą išbando ne tik išorinės, bet ir vidinės grėsmės, pavyzdžiui, korupcija. „Svarbiausia, kad būtų ugdomas doras žmogus“, – sako jis, pridurdamas, kad tarpukariu, norint įsidarbinti reikėdavo pateikti ir doros pažymėjimą. Pasak V. Radzevičiaus, patriotizmo turinys nekinta, svarbu tik atrasti jaunajai kartai patrauklias formas.

V. Radzevičius, A. Bumblauskas, J. Rimkutė

Viena iš tokių pastangų – jau trylika metų gyvuojantis prekinis ženklas „LT identity“. Pasak dizainerės J. Rimkutės, tie, kurie didžiuojasi valstybe, nebijo nešioti drabužių bei aksesuarų su lietuviškais simboliais, pavyzdžiui, džemperio papuošto Vyčiu. D. Pancerovas pastebi, kad jaunų žmonių tarpe auga susidomėjimas šiuo simboliu, pats siūlo jį parsisiųsti savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir kūrybiškai naudoti.

Diskusija „Ar nepabodo kalbėti apie patriotizmą“ yra nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“, kuriuo skatinamas domėjimasis Lietuvos Laisvės kovomis, dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"