TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žemėlapyje - beveik apie viską

2010 11 29 0:00
Kartografė G.Beconytė prie XXI amžiaus Europos konfliktų žemėlapio.
Petro Malūko nuotrauka

Žmonės nuo seniausių laikų suprato, koks reikalingas yra žemėlapis. Dabar orientuotis pasaulyje padeda daugybė modernių priemonių. Pavyzdžiui, palydovinės navigacijos sistemos GPS imtuvas. Tačiau juk ir jame yra žemėlapis.

"Šiuolaikinė kartografija nuo informatikos jau neatskiriama, - pabrėžė Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro docentė dr. Giedrė Beconytė. - Ir šiuolaikiniai žemėlapiai yra, galima sakyti, geografinės duomenų bazės, kurias peržiūrime žemėlapio pavidalu. Sunku atskirti, kur baigiasi viena ir prasideda kita, nes viena iš kito sukuriama."

Dabar žemėlapiai, kaip pasakojo kartografė, vis dažniau pasirenkami perteikti kokią nors teminę informaciją. Vienas dalykas - statistikos lentelės ir visai kas kita žemėlapyje pamatyti tų pačių duomenų sklaidą erdvėje. Pažiūrėjęs į žemėlapį, žmogus akimirksniu pastebi dėsningumus, kuriems išaiškinti reikėtų nemažai teksto, o gal ir iš viso nebūtų įmanoma.

Konfliktai Europoje

Šiemet doc. G.Beconytės vadovaujami kartografijos magistrantūros studentai baigė rengti XXI amžiaus Europos konfliktų žemėlapį. Toks sumanymas mokslininkei kilo skaitant kursą apie projektų valdymą. Pirmą kartą buvo pamėginta 2005 metais. Kartografijos specialybės magistrantai surinko iš žiniasklaidos ir kitų šaltinių labai daug duomenų, o juos tipizavus pasirodė, kad projektą prasminga tobulinti toliau, kasmet vis su kitu kursu. 2007 metais sudarytas dar nedidelio formato Europos konfliktų žemėlapis sudomino švedų kolegas - jie net įdėjo jį į savo metraštį.

Prieš pusmetį užbaigtame galutiniame žemėlapio variante pateikiami svarbiausi pastarųjų dešimties metų įvykiai pagal jų priežastis, t. y. karai, teroristiniai aktai ir smulkesni socialiniai, etniniai konfliktai. Kartu išskiriama, kur jų buvo daugiausia. Tokios teritorijos aiškiai matomos žemėlapyje: Kaukazas, Balkanai, Šiaurės Airija, Baskų kraštas. Pavyzdžiui, Ispanijoje per praėjusį dešimtmetį buvo įvykdyta daugiau kaip šimtas teroro aktų, o Švedijoje - tik vienas ar du didesni. Posovietinėje erdvėje konfliktų požiūriu labiausiai išsiskiria Šiaurės Kaukazas. Per praėjusį dešimtmetį daug terorizmo aktų buvo Rusijoje, įskaitant ir Šiaurės Kaukazą. Baltijos valstybėse gyvenimas palyginti ramus. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį jokių reikšmingesnių konfliktų nevyko. Žemėlapyje pažymėta tik nušalinto prezidento Rolando Pakso apkalta, kaip precedento neturintis įvykis Europoje, ir 2009 metų sausio 16-osios protesto akcija, peraugusi į riaušes. Estijoje ir Latvijoje - ekonominiai konfliktai su Rusija dėl dujų ir naftos, taip pat riaušės, kilusios dėl Bronzinio kario paminklo perkėlimo iš Talino centro.

Konfliktų teritorijose kiekvienas ženklas turi indeksą, nurodantį aukų skaičių. Atskirai pateikiama papildoma statistika iš duomenų bazės: per pastarąjį dešimtmetį 11 879 žmonės žuvo dėl politinių priežasčių, 2116 - per teroristinius aktus, 655 - per etninius konfliktus. Diagrama parodo, kiek kiekvienais metais buvo socialinių ir ekonominių neramumų, politinių konfliktų ar terorizmo aktų. Atskiroje lentelėje pateikiama informacija apie visus numeriukais pažymėtus įvykius nuo ginkluotų konfliktų iki, pavyzdžiui, Prancūzijos uostų darbuotojų streikų.

Dideliame žemėlapyje gali būti apie 300 ženklų, o duomenų bazėje sukaupta, aprašyta ir suklasifikuota per 600 informacijos vienetų, atrinktų turbūt iš tūkstančių nuo 2000-ųjų sausio iki šių metų gegužės įvykusių faktų. Žemėlapį kūrė trys studentų grupės ir duomenys pildyti, taisyti per tris kartus. Tokio maždaug 4 tūkst. valandų per visus trejus metus trukusio darbo, pasak kartografės, tikriausiai nesiimtų nė vienas komercinis gamintojas. Netrukus bus paskelbtas mokslinis straipsnis, pristatysiantis žemėlapį anglų kalba tarptautiniu mastu, nes iki šiol tokio pobūdžio informacija dar nebuvo taip išsamiai pateikta. Lietuvoje žemėlapis po truputį jau platinamas, jis išsiuntinėtas ir mokykloms. VĮ "GIS-Centras" kol kas sutiko pageidaujantiesiems pagaminti po vieną egzempliorių, tačiau jo savikaina palyginti didelė. Jei pavyktų išleisti didesnį tiražą, žemėlapis pirkėjams kainuotų kur mažiau nei dabar.

Ko kiti nesupranta

VU Kartografijos centre G.Beconytė pradėjo dirbti vos baigusi studijas. Pasak mokslininkės, 1993 metais jau buvo akivaizdu, kad žemėlapių darymas be kompiuterių greitai baigsis, ir Kartografijos centrui reikėjo žmogaus, kuris išmanytų naująsias technologijas.

Taip susiklostė, kad G.Beconytė nuo ketvirto geografijos studijų kurso pasirinko lygiagrečiai studijuoti ir informatiką. Magistro darbas buvo skirtas informacijos modeliavimo taikymui kartografiniams projektams, daktaro disertacija - teminės kartografijos informacinės sistemos kūrimo metodologijai Lietuvos nacionalinio atlaso pavyzdžiu.

"Mane visada labiau traukė matematika ir kompiuteriai, - prisipažino VU Gamtos mokslų fakulteto docentė. - Sakoma, kad matematikai supranta tai, ko kiti nesupranta. Taigi man vis norėjosi suprasti. Kai Kartografijos centre naujomis technologijomis ėmiau daryti žemėlapius, pradėjo patikti ir jie. Dėstydama informacines technologijas, duomenų bazių projektavimą, projektų valdymą ar matematinius metodus mėgstu sieti su kartografija, nes žemėlapiai yra tiesiog unikalus būdas pateikti informaciją."

Nuo tradicinių popierinių žemėlapių prie skaitmeninės kartografijos pasaulyje masiškai pereita praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. VU Kartografijos centras, įsteigtas vietoj 1993 metais pradėtos reorganizuoti Kartografijos laboratorijos, sugebėjo greitai pasivyti Rytų Europos valstybių lygį, nors naujosios technologijos buvo brangios ir iš pradžių plito gana inertiškai. Privačios verslo įmonės įsidiegė jas greičiau ir pirmosios pradėjo sudarinėti skaitmeninius žemėlapius. Pasak kartografės, visame pasaulyje mokslas nuo verslo šiek tiek atsilieka šioje srityje, bet kai perima naujausias technologijas, metodiškai viskas būna geriau pagrįsta. Išsaugota ir gražaus dizaino kartografavimo bei gero žemėlapių skaitomumo tradicija.

Lietuvai tapus Tarptautinės kartografijos asociacijos (TKA) nare, į seminarus Vilniuje kas dveji metai renkasi TKA Teorinės kartografijos komisija. Jos vicepirmininkė - dr. G.Beconytė. Mokslininkė taip pat yra tarptautinio žurnalo "Geoinformatics" skilties redaktorė. Kurį laiką tokias pareigas ėjo vienintelė iš posovietinių šalių specialistų. Šiame žurnale, be kitų temų, ji rašė ir apie geografinį Europos centrą, Prancūzijos geografijos instituto nustatytą Lietuvoje.

Dar karjeros pradžioje G.Beconytė laimėjo TKA apdovanojimą už mokslinį straipsnį apie žemėlapių ženklų sistemų sudarymą ir kartografinio dizaino klaidas. Sudėtingai informacijai pateikti ženklus, kaip pasakojo kartografė, reikia parinkti vadovaujantis tam tikromis loginėmis taisyklėmis, kad žmogus, pažiūrėjęs į žemėlapį, matytų tikslinę informaciją, o ne tarpusavyje vizualiai nesusijusių ženklų kratinį.

Per stažuotę Portugalijoje G.Beconytė domėjosi moderniausiomis kartografinėmis technologijomis, Ispanijoje - kuriama geografinės informacijos infrastruktūra, Vokietijos Fraunhoferio institute - geografinės informacijos elektroninės vizualizacijos darbais. Drezdeno technikos universitete mokslininkė beveik kasmet skaito paskaitas apie kartografinių projektų valdymą ir ženklų sistemų kūrimą. Pagal "Erasmus" programą paskaitas taip pat skaitė Ispanijoje ir Graikijoje.

VU docentės darbas VĮ "GIS-Centras" (www.gis-centras.lt) susijęs su Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros plėtra. "GIS-Centro" ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyva buvo sukurtas portalas www.geoportal.lt, skirtas pirmiausia valstybės institucijoms keistis geografiniais duomenimis, bet jo elektroninėmis paslaugomis gali naudotis visi. Pasak G.Beconytės, kaupti duomenis - didelis ir brangus darbas, todėl būtų gerai, kad institucijos nenaudotų jų vien savo tikslams, bet dalytųsi su kitais. Tam ir yra skirtas neseniai pradėjęs veikti portalas, šiuo metu teikiantis prieigą prie 21 geografinių duomenų rinkinio, nors metaduomenimis aprašyta jau per 100 jų. Vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis duomenis galima ir atsisiųsti. Planuojama, kad ateityje bus nemokamų ir mokamų, dalis galbūt ne visai viešai prieinamų duomenų, tačiau visi jie bus randami vienoje vietoje.

Žemėlapiuose nuo II amžiaus

Senieji žemėlapiai dabar vertingi kaip istorinės informacijos šaltinis. Pasak kartografės, svarbu žinoti, kas buvo net ir netolimoje praeityje. Pavyzdžiui, išnykę kaimai ar numelioruotos upės. Taip pat įdomu, kaip keitėsi aplinkos suvokimas, žmogaus gebėjimas vaizduoti jį supančią erdvę, nes ir popieriniai žemėlapiai yra gana tikslūs. Senieji kartografijos kūriniai tokie gražūs, kad į juos galima žvelgti ir kaip į istorinį meno paveldą. Iš jų neretai mokomasi, kaip galima vaizduoti informaciją.

Pernai pažymėtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, tačiau mūsų protėvių gyvenama sritis prie Baltijos jūros graikų geografo Klaudijaus Ptolemėjaus žemėlapiuose buvo parodyta daug anksčiau - II amžiuje. Pirmą reikšmingą tikrai lietuvišką žemėlapį finansavo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1590 metais jis pats organizavo kartografijos darbus ir jiems vadovavo. Vienas tiksliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių buvo išleistas Amsterdame 1613 metais. Jame pavaizduota tūkstantis gyvenviečių, 150 iš jų - dabartinės Lietuvos teritorijoje. Savo tikslumu žemėlapis pralenkė net Vakarų Europos tų laikų kartografijos darbus.

Carinėje Rusijoje ir okupacijos metais Lietuva beveik neturėjo galimybių plėtoti savo kartografijos. Pirma mokslinė kartografijos laboratorija buvo įsteigta 1966 metais. Jos parengtas "Lietuvos TSR atlasas" prilygo nacionaliniams valstybių atlasams. Jame išsamiai parodyta ir gamta, ir visuomenė, ir ūkis.

Sovietmečio trofėjus

VU Kartografijos centro vyr. specialistė, kartografė ir redaktorė Regina Bugorevičienė prisiminė, kaip prof. Vaclovas Chomskis, VU Gamtos mokslų fakultete įsteigęs kartografijos specializaciją, dar sovietmečiu pasiryžo išleisti Lietuvos valstybės atlasą. Jis pradėtas sudaryti 1967 metais, kai studentai dar tik buvo rengiami kartografais, o išleistas 1981-aisiais.

"Nebuvo lengva susitarti su Maskva, - pasakojo kartografė. - Atlasas buvo parengtas dviejų tomų, tačiau "pramušti" pavyko tik vieno leidybą. Taigi iš maždaug 650 žemėlapių, susiaurinus, aišku, istorijos ir sumažinus dar daug kitų skyrių, buvo išleisti šiek tiek daugiau nei 460 jų. Nors tiek, tačiau turime vis dėlto didžiausią trofėjų iš socializmo laikotarpio: 5 tūkst. egzempliorių lietuvių ir 5 tūkst. - rusų kalba."

Kitoms sovietinėms respublikoms nepavyko tokio leidinio išsikovoti.

"Lietuvos TSR atlaso" kartografinis vaizdas, pasak R.Bugorevičienės, - visa to laikotarpio reziumė. Išsamiai parodyta ir socialinė, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros padėtis. Atlasu dabar gali naudotis istorikai, geografai, politikai ir kiti to laikotarpio tyrinėtojai.

Daug atlasų išleidusiai ir su mokytojais dažnai bendraujančiai kartografei pastaruoju metu susirūpinimą kelia per brangūs mokykliniai atlasai. Jos manymu, bent prieš mokslo metų pradžią galėtų būti taikomos kokios nors nuolaidos, nes atlasai vis brangsta. Pavyzdžiui, anksčiau 19 litų vertintas leidinys dabar kainuoja 29 litus.

"Spausdinimo kainos spaustuvėse tikrai krinta, bet gero ir perkamo produkto, kasmet tiražuojamo, kainos keliamos, - kalbėjo R.Bugorevičienė. - Ką daryti, kad geri mokykliniai atlasai būtų pigesni, nes ir taip kartografinio švietimo būklė Lietuvoje apgailėtina?! Net kai kuriose leidyklose kartografinis raštingumas nepakankamas - kartais net nesuprantama, kad žemėlapį mechaniškai didinant ar mažinant, keičiasi jo mastelis."

Dr. G.Beconytė įsitikinusi, kad šiuo atveju reikalingas valstybės politikos lygmens supratimas: tokie leidiniai turi būti dotuojami, jei norime turėti iš tikrųjų gerus atlasus. Komerciškai niekada neapsimokės įdėti tiek darbo, kiek būtina tikrai geriems, išsamiems žemėlapiams parengti.

Nebaigti projektai

Valstybės požiūris svarbus ir didžiausiam Kartografijos centro projektui - pirmam tokiam išsamiam, dideliam ir labai atsakingai rengiamam Lietuvos nacionaliniam atlasui. Iš pradžių darbus finansavo Nacionalinė žemės tarnyba, o dabar pinigų jiems nenumatyta ir neaišku, kaip bus toliau.

Kaip pasakojo VU Kartografijos centro vyr. kartografė Lidija Kavaliauskienė, Lietuvos nacionalinį atlasą sudaro keturios dalys: "Lietuva pasaulyje ir Europoje", "Gamta", "Istorija", "Visuomenė ir ūkis". Užbaigtos pirmos dvi dalys ir pradėta trečioji.

"Kiekvieną žemėlapį rengia po vieną, du ar tris autorius, o mes kartografiškai viską pateikiame, - aiškino L.Kavaliauskienė. - Kai neturime lėšų, neturime ir autorių, kurie išmano tą sritį ir surenka duomenis."

Geras žemėlapis rengiamas metų metus. Pasak G.Beconytės, tokiems teminiams kartografiniams darbams reikia labai daug sąnaudų, norint labai sąžiningai padaryti ir surinkti net tokią informaciją, kurios nėra lengvai prieinamose duomenų bazėse. Todėl darbai trunka ilgai. Kita vertus, negali per ilgai užtrukti, nes informacija sensta. Taigi projektas turi būti intensyvus, o tam reikia nemažo finansavimo.

"Valstybei svarbu turėti savo nacionalinį atlasą, - įsitikinusi VU docentė. - Kitos šalys labai daug į juos investuoja, o mes patys ieškomės šaltinių, lyg Lietuvos nacionalinis atlasas būtų vien VU ar Kartografijos centro, bet ne valstybės prestižo reikalas. Liūdna, kad taip yra. Galima, žinoma, diskutuoti, kad dabar, kai yra įvairių duomenų bazių, žemėlapiai nelabai reikalingi, bet paėmęs tokią reprezentacinę knygą apie valstybę bet kas gali iš karto matyti, kokia yra padėtis, kaip viskas pasiskirstę teritoriškai. Jau vien tai svarbu kiekvienam piliečiui. Ir kiekvienam politikui turėtų būti svarbu. Juk neieškos kiekvieno fakto atskiroje duomenų bazėje. O jei ir ieško, kaip juos paskui kartu pamatyti?! Dažnai taip ir nepamato."

Pigiausia būtų išleisti elektroninį atlasą. Apie tokį dabar ir mąstoma. Jis greičiau atnaujinamas, tačiau skiriasi ir patys žemėlapiai, ir dizainas nebegali būti toks gražus kaip solidžiame leidinyje. Dr. G.Beconytės manymu, reikėtų ir tokio, ir tokio. Pirmos dvi atlaso dalys jau visiškai parengtos spaudai. Nacionalinė žemės tarnyba, dabartinė šių žemėlapių savininkė, rengia jų platinimo taisykles ir tikimasi, kad jie greitai bus paskelbti internete.

VU Kartografijos centras, bendradarbiaudamas su švedų kartografais, taip pat rengė Baltijos jūros regiono šalių atlasą. Prof. Thomo Lundeno sumanymas dėl nutrūkusio finansavimo liko neįgyvendintas.

"Projektas tikrai nepigus ir turbūt ne dabar, krizės metu, laikas kalbėti apie jo finansavimą. Vis dėlto Baltijos jūros regiono šalių atlasas būtų labai naudingas, - sakė G.Beconytė. - Jame būtų parodyta visų Baltijos valstybių gamtinė, socialinė, ekonominė padėtis, taip pat tarša, gyventojų sveikatai keliami pavojai, sergamumas ir mirtingumas, etnokultūriniai, socialiniai skirtumai ir panašumai."

Tik nugalėtojai

Lietuvos kartografų draugija kas dveji metai organizuoja vaikų piešinių atranką tarptautiniam žemėlapių konkursui "Gyvename vieningame pasaulyje". Penki žemėlapiai atrenkami iš kelių šimtų piešinių. Pernai gauta net 800 jų. Tarptautiniame konkurse Lietuvos vaikai dalyvavo keturis kartus ir - turbūt nedaug kas žino - kaskart laimėdavo pagrindinį kurios nors amžiaus grupės prizą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"