TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žiedadulkių tyrimai įgyja svarbos pasaulio mastu

2016 08 17 9:36
Lauros Šukienės nuotraukos

Lietuvą pasaulyje garsina ne tik pasiekimai lazerių ar puslaidininkių srityse. Pasirodo, ne ką mažiau pažengę esame ir aerobiologijoje, kurios tyrimų objektas – oru plintančios žiedadulkės, sporos, taip pat bakterijos ir virusai.

Tarptautiniu mastu besidarbuojančių mūsų šalies aerobiologų infrastruktūros projektą Lietuvos mokslo taryba išskyrė kaip prioritetinę mokslo sritį, reikšmingai prisidedančią prie Lietuvos mokslo tyrimų pažangos bei proveržio, ir įtraukė į nacionalinį kelrodį, rašoma Šiaulių universiteto pranešime žiniasklaidai.

2016 m., siekdama objektyvios ir nešališkos Lietuvos mokslinių infrastruktūrų analizės, Švietimo ir mokslo ministerija užsakė tarptautinį vertinimą. Atlikto darbo ataskaitoje užsienio ekspertai aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūrai AEROINFRA skyrė 13-tą poziciją iš 23-jų Lietuvai ir Europai aktualiausių mokslinių tyrimų sričių.

Mokslo plėtrą skatina didėjantis pavojus sveikatai

Didėjančią aerobiologijos svarbą lemia gąsdinančios pasaulinės prognozės dėl alergijos poveikio sveikatai – Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, jog jei dabar alergijos simptomus patiria per 20 proc. europiečių, tai 2025 m. alergijos bus paveiktas bemaž kas antras Senajame žemyne gyvenantis žmogus.

„Dėl nuolat augančio alergiškų žmonių skaičiaus, didėjančio oro užterštumo ir klimato kaitos labai greitai aerobiologų atliekamos žiedadulkių prognozės taps tiek pat aktualios kaip ir orų, – sakė aeroalergenų sklaidą ore sistemingai tirianti Šiaulių universiteto prof. dr. Ingrida Šaulienė. – Nes žinant apie atkeliaujančius alergizuojančių žiedadulkių srautus ar jų aktyvumą paros metu, nuo žiedadulkių ir kitų gamtinės kilmės alergenų galima apsisaugoti arba bent sumažinti jų poveikį. Pavyzdžiui, net einant į lauką ar bėgiojant vakarais užuot tai darius iš ryto, kuomet žiedadulkes augalai barsto gausiau.“

Aerobiologija palyginti yra dar gana jauna mokslo šaka, pasaulyje skaičiuojanti apie 40, o mūsų šalyje – 12 metų praktikos. „Tačiau aerobiologiniai tyrimai dar niekada nebuvo tokie svarbūs – tūkstantmečius šalia žmonių esančios žiedadulkės ir kiti alergenų turintys biologinės kilmės objektai šiandien tampa vis pavojingesni mūsų sveikatai“, – sakė AEROINFRA grupės vadovė prof. dr. I. Šaulienė.

Šiaulių universiteto Aplinkotyros ir fizikos katedros mokslininkai ir tyrėjai yra vienintelė grupė Lietuvoje, atliekanti ilgamečius žiedadulkių tyrimus ir stebinti žiedadulkių plitimą ore.

Beržo žiedadulkės.

Justi duomenų trūkumas

Aerobiologija, kaip ir dauguma kitų mokslų, reikalauja nemažai investicijų, todėl iki šiol pasaulyje vis dar juntamas duomenų, susijusių su pasyviai oru plintančių alergenų, tokių kaip žiedadulkės, bakterijos, grybų sporos, labai maži vabzdžiai ar virusai, produktyvumu, o ypač – jų sklaida, trūkumas.

Dar 2009 m. Lietuvos aerobiologų pasiūlyto mokslinių tyrimų infrastruktūros projekto tikslas – sukurti nacionalinę tinklinę aerobiologinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą – AEROINFRA. Kitaip tariant, pažangią mokslinių tyrimų terpę, kurios pagrindu būtų galima kurti mokslui ir kasdienio gyvenimo kokybei svarbius produktus: aeroalergenų duomenų banką, akredituotas laboratorijas ir apskritai tinkamą aplinką tarptautiniams projektams organizuoti ir pan. Infrastruktūros tikslas – padėti specialistams kompleksiškai spręsti mokslo klausimus ir plėtoti taikomojo pobūdžio tyrimus.

2015 m. vasarą tarptautinė aerobiologų bendruomenė jau spėjo pasinaudoti veikiančia mokslinių tyrimų infrastruktūra AEROINFRA – mokslininkai iš 15 šalių susirinko į aerobiologijos pažangos mokymus Lietuvoje.

Suvienijo jėgas su Vilniaus universitetu

Tarpdisciplininio aerobiologijos mokslo tyrimai reikalauja ir kitų mokslo šakų specialistų įsitraukimo. Kuriant mokslinių tyrimų infrastruktūrą su Šiaulių universitetu bendradarbiauja ir kolegos iš Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros bei tyrėjai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai padeda atlikti ilgalaikių ir trumpalaikių meteorologinių bei klimatinių sąlygų prognozes, analizuoti aeroalergenų sklaidos sąlygas ir jas lemiančius procesus.

Beržo žiedadulkės mikroskopu.

„Klimatas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis įvairių oro alergenų sklaidą atmosferoje. Keičiantis klimatui, keičiasi ir įvairių augalų žydėjimo sezoniškumas – prasideda anksčiau ir tampa daug intensyvesnis. Šiuo aspektu mes ir analizuojame tuos galimus klimato pokyčius, kaip jie gali paveikti oro keliais sklindančius alergenus, – kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnas Bukantis. – Bendradarbiavimas su Šiaulių universitetu leidžia pasiekti įdomių rezultatų – biologijos, meteorologijos ir klimatologijos mokslo šakų sąsaja padeda kurti išsamų biometeorologinių prognozių kompleksą.“

Su Šiaulių universitetu kolegiškus ryšius palaikantys LAMMC mokslininkai tyrinėja kultūrinių augalų žiedadulkes, plėtoja ligas sukeliančių grybų sporų ir kenkėjų populiacijos tyrimus. „Stebėdami patogeninių grybų sporas, galime nustatyti, kada jos pradeda plisti, prognozuoti gresiančias ligas ir užkirsti kelią, dar prieš joms pasireiškiant. Moksliniuose tyrimuose visų pirma svarbu padėti vartotojams – tokiu būdu galime signalizuoti žemdirbiams, kada veiksmingiausia imtis priemonių, ir taip apsaugoti jų pasėlius“, – kalbėjo LAMMC direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius.

ŠU tyrėjams – pasaulio mokslininkų pripažinimas

Šiauliečiai aerobiologai yra gerai žinomi, o jų atliekami tyrimai – ypač aukštai vertinami tarptautinėje mokslo erdvėje. Šių metų vasarą Europos aerobiologų asociacija Šiaulių universiteto mokslininkų grupės vadovę prof. dr. I. Šaulienę išrinko tarptautinės asociacijos prezidente.

Grybų sporos.

AEROINFRA infrastruktūroje dirbantys Lietuvos mokslininkai aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauja su Suomijos meteorologijos instituto, Prancūzijos nacionalinio aerobiologų tinklo, Vienos medicinos universiteto, Vorčesterio, Parmos, Kordobos universitetų, Šveicarijos meteorologijos tarnybos mokslininkais ir tyrėjais.

Tarptautinį mokslininkų bendradarbiavimo procesą skatina ir alergenų judėjimas bendra oro erdve. „Žiedadulkės ir kitos oru pernešamos biologinės dalelės juda nepaisydamos valstybių sienų ir tarptautinių susitarimų. Tyrimai rodo, kad jos gali nuskristi iki 6 tūkstančių kilometrų, todėl Lietuvoje galime susidurti ir ne su mūsų krašte augančių augalų žiedadulkėmis. Pavyzdžiui, beržo žiedadulkių pas mus gali atkeliauti net iš Vokietijos ar Skandinavijos“, – sakė prof. dr. I. Šaulienė.

Tyrimai palengvina gyvenimą kamuojamiems alergijų

Šiaulių universiteto mokslininkai, turėdami oru plintančių žiedadulkių fiksavimo tinklą Lietuvoje, surenka daug unikalių duomenų, kuriuos naudoja ne tik moksliniams tyrimams atlikti, bet ir jais dalijasi su visuomene. „Daugiausia dėmesio ir skiriame žiedadulkių poveikio žmonėms vertinimui ir įvairaus lygmens informacijos apie žiedadulkių sklaidą parengimui vartotojams, kurie yra jautrūs augalų žiedadulkėms“, – aiškino prof. dr. I. Šaulienė.

Tiems, kurie kenčia nuo alergijos sukeltų simptomų, profesorė siūlo pasinaudoti Šiaulių universiteto aerobiologų kartu su Europos mokslininkais sukurta inovatyvia paslauga – žiedadulkių dienoraščiu (www.pollendiary.com). „Dienoraštis padeda nustatyti Lietuvoje egzistuojančią įsijautrinimo žiedadulkėms ribą, kitaip tariant, juo galima nustatyti, kokiai ore esant žiedadulkių koncentracijai pasiekiama riba, nuo kurios žmonėms prasideda alerginės reakcijos“, – pasakojo profesorė.

„Aerobiologinių tyrimų infrastruktūros įtraukimas į nacionalinį kelrodį leidžia tikėtis palankesnio sprendimo skiriant finansavimą mokslininkų grupių ar konsorciumų projektams ir demonstruoja aerobiologijos tyrimų įvertinimą. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia šios mokslo šakos reikšmę ir jai reikalingų resursų svarbą“, – sakė I. Šaulienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"