TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žiemiškas anomalijas įveikė saulė

2013 04 15 6:00
Nemunas nuo apžvalgos aikštelės Vilkijoje praėjusį savaitgalį. / Laimono Januškos nuotrauka

Jei nuolatinė sniego danga išsilaikys dar bent kelias dienas, Lietuvoje bus užfiksuotas rekordas. Dėl spartaus tirpsmo pastarosiomis dienomis smarkiai kyla vanduo kai kuriose upėse.

Kaip pabrėžė klimatologas prof. Arūnas Bukantis, šį pavasarį visas atmosferos sluoksnis iki maždaug 35 km aukščio yra paveiktas anomalių procesų, ir kažin ar iki galo suvokiame, kokius padarinius šie nepaprastai sudėtingi reiškiniai gali sukelti. Nepaisant visų atmosferos cirkuliacijos procesų, Šiaurės pusrutulis gauna tiek saulės, kiek ir priklauso balandžio pradžioje. Taip palengva ėmė formuotis vadinamasis vasarinis cirkuliacijos mechanizmas. Stratosferoje išnyksta ciklonas, ima susidaryti anticiklonas. Jis šiemet irgi vėluoja apie keturias savaites.

Užtrukusi žiema

"Praėjęs kovas buvo tikrai žiemiškas - ir Europoje, ir JAV vienas šalčiausių, - pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas. - Lietuvoje kovo vidutinė temperatūra buvo žemesnė už daugiametį vidurkį maždaug 3-4 laipsniais. Vilniuje siekė -4,8 laipsnio. Tokia temperatūra būdinga vasario, sausio mėnesiams. Galima sakyti, kad tikra žiema tęsėsi ir kovą. Tačiau šis mėnuo nebuvo rekordiškai šaltas Lietuvoje. Jis net nepateko į šalčiausių kovo mėnesių dešimtuką per visą matavimo istoriją nuo 1777 metų. Užima tik 34 vietą."

Prof. A.Bukantis neabejoja, kad ryškias anomalijas lemia klimato atšilimas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalčiausi kovo mėnesiai buvo 1942 ir 1952 metais, kai užfiksuota -9,4 laipsnio vidutinė temperatūra. Labai šaltas kovas taip pat buvo 1845 metais (-9,1 laipsnio) ir 1785 metais (-8,8 laipsnio). Tokie šalti pavasariai, kaip aiškino klimatologas, daugiausia susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, kurie susidaro visame Arkties, Šiaurės Atlanto, Europos ir Azijos sektoriuje. Ypač daug dėmesio dabar skiriama Arkties, Grenlandijos ir Skandinavijos regionui, nes būtent čia kovo mėnesį beveik keturias savaites laikėsi aukšto slėgio sritis. Ji susidarė virš Grenlandijos, tada susijungė su Skandinavijos anticiklonu ir užblokavo vakarinių šiltų oro masių pernašą į Europą. Tada į Europą ėmė plūsti šaltos oro masės iš Arkties. Vietoj vakarinės pernašos įsivyravo šiaurinė, šiaurės rytinė pernaša. O kitas anticiklono kraštas ties Grenlandija jau nešė šilumą iš Vidurio Atlanto ir, pavyzdžiui, vakarinėje Grenlandijoje, Kanadoje buvo anomaliai šilta. Grenlandijos vakarinėje dalyje kovo mėnesį temperatūra viršijo daugiametį vidurkį net aštuoniais laipsniais ir kai kuriomis dienomis būdavo šilčiau nei Europoje, Baltijos regione. Ten temperatūra - apie nulį laipsnių, kai pas mus spaudė apie -10 laipsnių šaltis.

Iš Arkties - Europai

"Tokia paradoksali situacija yra susijusi pirmiausia ir su pačia Arkties sritimi, nes ten pastaraisiais metais vyksta labai kardinalūs pokyčiai, - pabrėžė prof. A.Bukantis. - 2012 metų vasarą buvo užfiksuotas mažiausias ledo dangos plotas. Nutirpo 50 proc. ledo dangos ir vasaros pabaigoje ji buvo mažiausia per visą palydovinio matavimo istoriją, t. y. per pastaruosius maždaug 33 metus. O Grenlandija liko šalta. Toks didžiulis kontrastas tarp Arkties ir Grenlandijos labai palankus formuotis gana stabiliems grenlandiškiems anticiklonams."

Nors gali atrodyti, kad Arktis - tolima sritis, jos poveikis, pasak klimatologo, labai stiprus visai Europai. Susidaro grandininė procesų reakcija: Arktyje tirpstant ledams atsiveriantys atviro vandens plotai sugeria kur kas daugiau saulės energijos, įšylantis vanduo atiduoda šilumą atmosferai ir virš Arkties pasikeičia temperatūra, o kartu ir slėgis. Dėl to persitvarko visa atmosferos cirkuliacija tarp Arkties ir Europos.

"Šią žiemą, nors Arktyje vėl buvo gana šilta, priežeminė temperatūra maždaug du-keturis laipsnius viršijo vidurkį, įdomiausi dalykai vyko stratosferoje, - pasakojo mokslininkas. - Ten žiemą susiformuoja stratosferinis ciklonas. Šiemet jis buvo itin gilus ir stiprus. Labai nukrito stratosferos temperatūra ir ciklono centras pasislinko Azijos ir Šiaurės Europos link. Rytinį Arkties sektorių užėmė šalta oro masė. Kanados pusėje, priešingai, - stratosfera šilta. Arktis tarsi padalyta per pusę. Visi šie procesai galiausiai persiduoda žemutiniams sluoksniams ir čia virš Arkties formuojasi vadinamieji troposferiniai ciklonai. Jie sukaupia didžiulį šalto oro kiekį ir jo slėniai nutįsta Europos link, pasiekia net Šiaurės Afriką, Viduržemio jūros regioną."

Vaizdas nuo kelio Rusnė-Šilutė į užlietas pievas. / Laimono Januškos nuotrauka

Arti rekordo

Vadinamieji skandinaviški ir grenlandiški anticiklonai maitinami šalto oro masėmis iš Grenlandijos, todėl yra, pasak prof. A.Bukančio, labai stabilūs, gali išsilaikyti net keturias savaites kaip šiemet - nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos. Tokį cirkuliacijos modelį išardė tik saulės spinduliuotė. Kovo ir balandžio mėnesiais ji jau gana stipri. Galiausiai ėmė kilti temperatūra ir šiaurinėje Atlanto dalyje, kol pagaliau, maždaug prieš aštuonias dienas, anticiklonas iširo. Dabar Europoje įsigali vakarų pernaša. Atslenka ciklonai į Baltijos regioną, keliauja toliau į rytus.

"Visą kovą ciklonai keliavo piečiau, per pietinę Europą. Viduržemio jūros regione jie labai suaktyvino ciklogenezę ir iš ten žemo slėgio sūkuriai ėjo į Rusiją, Ukrainą, toliau į rytus. Užvertė sniegu ir Vidurio Europos šalis, ir Baltarusiją, Ukrainą, Maskvą. Susidarė tokia paradoksali situacija, kad dar kovo pabaigoje didelę Europos dalį dengė sniegas. Tai, žinoma, didelė anomalija", - sakė klimatologas.

Daugiamečio matavimo duomenimis, Lietuvoje nuolatinė sniego danga nutirpsta maždaug kovo pirmame - antrame dešimtadienyje. Pajūryje - anksčiau, Rytų Lietuvoje - vėliau. Šiemet sniego danga Rytų Lietuvoje vėluoja nutirpti maždaug 23-25 dienas. Toks vėlavimas artėja prie rekordo. Per visą matavimo istoriją nuo pokario laikų iki dabar vėliausiai nuolatinė sniego danga yra nutirpusi balandžio viduryje. Jei šiemet ji išsilaikys dar bent kelias dienas, bus užfiksuota vėlyviausia nutirpimo data. Kaip patikslino prof. A.Bukantis, tikimybė, kad sniego danga laikytųsi iki balandžio antrojo dešimtadalio, yra tik keturi procentai. Kitaip tariant, tik keturis pavasarius per 100 metų. Šis pavasaris jau pateko į šį ketvertą.

Patvino upės

Naujausiais VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros studentų surinktais duomenimis, balandžio 12 dieną Lietuvos upėse jau beveik neliko ledo, todėl Vakarų Lietuvoje, tose upėse, kurios įteka į Kuršių marias, didelio potvynio neturėtų būti. Pajūryje, Šilutės rajone, yra likęs ledo sluoksnis pievose, tačiau po juo tik vietomis telkšo balos.

Pastaruoju metu vanduo smarkiai kyla Nevėžyje, Nemunėlyje, Dubysoje ir Neryje. Rytų Lietuvoje per dvi pastarąsias dienas sparčiai tirpo sniego danga ir tirpsmo vanduo plūstelėjo į upes. Nevėžyje vandens lygis yra pakilęs jau net dviem metrais. Didesnio potvynio laukiama Neries ir Dauguvos baseinuose.

Kelias Rusnė-Šilutė: įstrigusios ledo lytys medyje rodo buvusį vandens lygį. / Laimono Januškos nuotrauka

Nemuno potvynis, kaip pasakojo prof. A.Bukantis, prasidėjęs iš karto po Kalėdų, truko iki pat pavasario, nes buvo susidariusios ledo sangrūdos. Pagėgių, Šilutės savivaldybėse užlietos pievos - nuo praėjusių metų pabaigos. Tik balandžio pradžioje ledas palengva ėmė tirpti ir pievos atsilaisvina iš jo gniaužtų. Sniego dangos Vidurio ir Vakarų Lietuvoje kovo mėnesį nebuvo, plika žemė įšalo net iki pusės metro, todėl mažosioms Vakarų Lietuvos upėms Bartuvai, Jūrai, Minijai, Akmenai, Danei, Šyšai negresia ištvinti dėl sniego tirpsmo vandens.

Visai kitokia padėtis Rytų Lietuvoje. Ten buvo stora sniego danga ir žemė neįšalo. Dabar prasidėjo staigus tirpimas. Pavyzdžiui, Neries baseine, prasidedančiame Baltarusijos teritorijoje, sukaupta labai daug sniego. Vandens atsargos jame net dvigubai viršija didžiausias galimas reikšmes ir čia sniego tirpsmas turėtų gerokai pakelti vandens lygį.

"Daug kas priklausys ir nuo iškritusio lietaus. Jei jis nebus gausus, sniegas tirps iš lėto, katastrofinių potvynių nebus, - patikino klimatologas. - Nemune, jau laisvame nuo ledo sangrūdų, potvynį galėtų lemti nebent vadinamoji vėjo patvanka. Labai stiprūs vėjai kartais gena Kuršių marių vandenį atgal į Nemuno žiotis ir tada šiek tiek pakyla vandens lygis. Prielaidų katastrofiniam potvyniui Nemune šiuo metu nėra."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"