TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žiemojančios gulbės - žmonių aukos

2013 01 24 8:15
Praeivių akis traukia pulkelis Panevėžio centre žiemojančių gulbių. / Daivos Baronienės nuotrauka

Kaip prie pašalpų pripratinti žmonės nebesugeba susirasti darbo ir tampa išlaikytiniais, taip ir nuolat maitinami laukiniai paukščiai nebepajėgia pasirūpinti savimi. 

Net dabar, kai spaudžia šaltis, per Panevėžį tekančio Nevėžio pakrantė nutūpta šimtų žiemoti neišskridusių vandens paukščių. Vakar vidurdienį pavyko suskaičiuoti šešiolika gulbių, krypavo ir plaukiojo šimtai ančių. Viena panevėžietė, nuolat maitinanti šiuos paukščius, tikino sykį suskaičiavusi net 24 gulbes ir vadino šį skaičių rekordiniu. Ji ypač krimtosi, kad šiemet drauge su tėvais žiemoja nemažai neišskridusių gulbių jauniklių ir kaltino suaugusias gulbes, kad jos šalčiui pasmerkė savo vaikus.

Tačiau Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Rūta Taučikienė pabrėžia, jog kritikuoti reikia ne paukščius, o žmones, maitinančius gulbes vien dėl pramogos. Gamta yra išmokiusi gulbes prisitaikyti, susirasti maisto, o rudenį, vedamos instinkto, jos turi išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Tačiau nuolat paukščius lesinantys žmonės ne tik atpratina juos rūpintis savimi, bet ir sunaikina jų instinktą, verčiantį rudenį palikti Lietuvą, o vasarą sugrįžti, todėl gulbės tampa savotiškomis žmonių neapdairumo aukomis.

R.Taučikienei pritaria ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė. Ji sako, kad maitinamos gulbės praranda ir verčiantį migruoti laiko pojūtį, ir skrydžiui reikalingas jėgas, todėl tampa nuolat lesalo laukiančiomis vištomis. Tačiau tiems, kurie pradėjo maitinti šiuos paukščius, aplinkosaugininkė pataria tai daryti nuolat.

Panevėžio gamtos mokyklos specialistė Rima Ivanauskienė primena, kad gulbėms ir antims negalima duoti pasenusių, supelijusių, parazitų pakenktų maisto produktų. Paukščiams žalinga ir juoda duona, nuo šios jie gali susirgti. Geriausia paukščius maitinti batonu, jiems taip pat tinka grūdai, košės, daržovių sriubos tirščiai.

R.Ivanauskienė sakė, kad Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva sausio 13-ąją buvo skaičiuojami Nevėžio upėje žiemojantys paukščiai. Gulbių tądien suskaičiuota 12, o didžiųjų ančių - 350-400. Kol upėse yra properšų, gulbėms ir antims išgyventi lengviau, nes vandens temperatūra teigiama. Tačiau atsidūrę ant užšalusių vietų ar sniego, šie paukščiai tampa kankiniais, neretai įšąla į ledą. Panevėžio gamtos mokykla, priimanti ir gydanti ligotus gyvūnus, jau priėmė globoti šią žiemą žmonių atneštą genį, varnėną bei gulbės jauniklį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"