TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žiemos be sniego ir saulėtos vasaros

2010 11 15 0:00
Saulėto dangaus Lietuvoje žadama daugiau.
Scanpix/Corbis nuotrauka

"Jau gegužę galėsime vykti į Kuršių neriją ir niokoti ją ne tris, o penkis ar net šešis mėnesius. Šiltėja žiemos ir mažiau energijos sąnaudų reikės šildymui. Be abejo, šildymo kainos mažės. Bet pasakykite, kada jos buvo sumažėjusios?!" - juokavo klimatologas dr. Egidijus Rimkus.

Nors klimato kaita mums nėra tokia pavojinga kaip kai kurioms kitoms pasaulio valstybėms, jos keliama grėsmė akivaizdi. Kaip vieną tokių Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas pirmiausia minėjo ekstremalių reiškinių gausėjimą.

Šiltesnės žiemos

VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas E.Rimkus pasakojo, kad nustatant klimato kaitos tendencijas Lietuvoje, analizuojami įvairūs meteorologiniai rodikliai. Kai kurios senosios meteorologijos stotys veikia jau beveik šimtmetį, o, pavyzdžiui, Vilniaus, - net nuo 1770 metų. Iš atliekamų matavimų klimatologai ir sprendžia, kurie klimato rodikliai keičiasi. Svarbiausias, be abejo, - oro temperatūra. Jos kitimas, pasak klimatologo, yra akivaizdus. Ryškiausiai pasikeitė žiemos. Jos per pastaruosius porą dešimtmečių pasidarė šiltesnės. Būtent šiltos žiemos daugiausia ir lemia vidutinės metinės temperatūros kilimą Lietuvoje.

"Praėjusi žiema nebuvo išskirtinė, kaip mums atrodo. Sniegingumu? 2004 metais sniego buvo neką mažiau. Šalčiais? Kaip rodo žiemų statistika, palyginti šaltas praėjęs sausis buvo, regis, devintas pagal šaltumą per pastaruosius 50 metų, o nuo 1778-ųjų, kai pradėti matavimai Vilniuje, užima 64 vietą. Šalčiausias fiksuotas 1803 metų sausis, kai vidutinė temperatūra nukrito iki -20,5 laipsnio, - vardijo dr. E.Rimkus. - Prisiminkime, pavyzdžiui, 1987 metus, kai sausio 5 dieną driokstelėjo -32 laipsniai, o vidutinė mėnesio temperatūra buvo -16 laipsnių. Trečias šalčiausias sausis per 200 metų. Vėliau tokių šaltų žiemos mėnesių, kai naktimis oro temperatūra nukrinta žemiau -20 laipsnių, išskyrus atskirus atvejus, Lietuvoje nebuvo. Šių metų sausį užfiksuota -24,4 laipsnio žemiausia temperatūra ir -10,4 laipsnio vidutinė mėnesio temperatūra. Šis sausis buvo šalčiausias nuo 1987 metų."

Kad ir kokia būtų šalta žiema, iš jos, kaip pabrėžė klimatologas, negalima spręsti bendrai apie klimatą. Žiemos akivaizdžiai šiltėja visoje Lietuvoje ir vien tai, kad 2010 metų sausis mums pasirodė gana šaltas, patvirtina, jog mes paprasčiausiai nebeprisimename iš tikrųjų šaltų žiemų.

Pasiilgsime sniego

Pasak VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento dr. Gintaro Valiuškevičiaus, daugelis užmiršo ir tokias žiemas, kai užšaldavo didžiosios Lietuvos upės. Pavyzdžiui, Neryje ties Vilniumi anksčiau susidarydavo ištisinis ledo sluoksnis, kuriuo būdavo galima vaikščioti. Baltijos jūros pakrantėje ledo reiškiniai taip pat reti. Kelerius metus ledas nesusidarė ir ant ežerų. Hidrologas pažymėjo, kad pastarosiomis žiemomis mažėja ledo storis. Jo plonėjimo tendencija pastebėta maždaug nuo 1970 metų.

Nors pasitaiko žiemų, kai susidaro stora sniego danga, bendras dėsningumas, kaip sakė klimatologas E.Rimkus, aiškus - mažėja ir sniego. Tarkime, daug prisnigo 1995-1996 metų žiemą. Palyginti snieginga buvo ir 2010 metų žiema. Vietomis sniego danga siekė net 30 cm, tačiau nelabai ilgai laikėsi. Gražu buvo sausį, vasarį, o kovo mėnesį sniegas ištirpo.

Buvo metų, kai sniego danga susidarė net lapkričio pabaigoje, o ištirpo balandžio pradžioje. Šaltomis sniegingomis žiemomis pasižymėjo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžia. Po 1987 metų tarsi užkirsta - penkios žiemos beveik be sniego. Tokie nesniegingi buvo ir mums įsimintini 1990 metai.

Nors pastaraisiais metais daugiau ar mažiau pasninga, mažėja dienų, kai yra sniego danga, menkesnis ir jos storis. Palyginti su poliarinėmis sritimis, jis ir nėra didelis. Lietuvoje užfiksuotas vidutinis maksimalus metinis sniego dangos storis - maždaug 15-25 cm. Tokia danga gali susidaryti per vieną gerą snygį ir nebūtinai turi būti šalta žiema. Sakykime, vieną kartą gerai pasnigo, o po dešimties dienų nieko neliko, tačiau maksimalus sniego storis užfiksuotas gana didelis. Todėl sniego storio mažėjimo tendencija nėra tokia ryški kaip dienų, kai yra sniego danga.

"Žiemos kritulių kiekis kylant oro temperatūrai turėtų didėti, nes vis dažniau jų iškrinta lietumi. O lyjant, kaip rodo ištirpinto sniego ekvivalento matavimai, kritulių iškrinta daugiau negu sningant, - pasakojo klimatologas. - Vis dėlto kritulių kiekio didėjimo tendencija per pastaruosius 50 metų tik šiek tiek pastebima, pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje, o Vilniuje ji nėra labai aiški."

Ekstremalumo link

Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis, šių metų liepa buvo šilčiausia per visą 200 metų matavimų laikotarpį. Praėjusios vasaros antra pusė buvo ekstremaliai karšta ne tiek dėl aukštos temperatūros dienomis, o būtent dėl labai šiltų naktų. Nors rekordinių dienos karščių ir neužfiksuota, vidutinė liepos temperatūra buvo net +21,8 laipsnio.

"Vasaros oro temperatūrai kylant, tokių konvekcinės kilmės audrų, per kurias susidaro perkūnija, kruša, škvalas, kaip antai šių metų liepos mėnesį, kai buvo tarsi nušluoti Dzūkijos miškai ir net žuvo žmonių, ko gero, daugės. Pastaruoju metu pastebima ekstremalumo tendencija augs", - sakė E.Rimkus.

Klimatologas taip pat atkreipė dėmesį, kad antroje vasaros dalyje beveik kasdien kuriame nors Lietuvos krašte griaudėjo perkūnija. Dar nėra galutinai suskaičiuota, bet gali būti, kad šią vasarą buvo daugiausia dienų, kai griaudėjo perkūnija, per visą matavimų laikotarpį.

Nors manoma, kad vasaros, ypač antrosios jos pusės, kritulių suma turėtų mažėti, Lietuvoje daugėja gausių ir ekstremalių kritulių atvejų. Per pastaruosius dešimtmečius buvo kelios tokios stiprios liūtys, kai iškrito anksčiau niekada nefiksuotas kritulių kiekis. Pavyzdžiui, 2005 metų rugpjūtį Rytų ir Vakarų Lietuvoje lietus pliaupė tris dienas: iškrito milžiniškas kiekis - apie 140 mm - kritulių. Tų pačių metų rugpjūčio 9-ąją Vilniuje užfiksuotas ir dienos kritulių maksimumas - 85,1 mm. Jis yra gerokai didesnis nei vidutinis kritulių kiekis rugpjūčio mėnesį.

Prognozuojama, kad per XXI amžių gausių kritulių kiekis ir pasikartojimas didės apie 20 procentų. Didžiausi pokyčiai numatomi Pajūrio žemumoje ir Žemaičių aukštumoje. Turėtų daugėti ir dienų, kai iškrinta kritulių, ir trumpų, daugiausia vieną dieną trunkančių liūčių.

Klimatologai ne tik statistiniu būdu analizavo, kaip keičiasi gausūs krituliai, jų daugėja ar mažėja, bet taip pat tyrinėjo sinoptinius procesus, kurie lemia tokius itin gausius kritulius. Ir vasarą, ir žiemą juos dažniausiai atneša pietiniai ciklonai bei nuo Skandinavijos atslenkančių ciklonų frontinės sistemos. Daugiau nei trečdalis gausių kritulių iškrinta esant zoninei atmosferos cirkuliacijai.

Kitokios vasaros ir žiemos

Regioninės klimato prognozės sudaromos remiantis globaliais klimato modeliais. Pavyzdžiui, Lietuva yra tik viena globalaus klimato modelio gardelė - vienas taškelis pasaulio mastu. Dažniausiai globalaus modelio išvesties duomenys perdirbami į regioninę skalę įvedus vietinę informaciją apie reljefą ir ežerus ar kitus duomenis, turinčius įtakos klimatui.

Vienas naujausių VU klimatologų tyrimų kaip tik ir buvo skirtas kritulių kiekiui, oro temperatūrai ir saulės spindėjimo trukmei prognozuoti. Didžiausi pokyčiai numatomi žiemą. Per XXI amžių vidutinė oro temperatūra pakils apie keturis-šešis laipsnius. Daugoka. Nors apie pusę laipsnio per dešimtmetį, atrodytų, nedaug. Mažiausi temperatūros pokyčiai numatomi vasarą - du trys laipsniai. Tačiau pastarieji pokyčiai bus juntami itin smarkiai.

"Nieko nuostabaus, - sakė E.Rimkus. - Mūsų krašte vasarą vidutinės temperatūros svyravimai nedideli. Pavyzdžiui, liepą - tik šeši septyni laipsniai. Kita vertus, labai didelis skirtumas, ar bus, sakykime, Vilniuje temperatūros vidurkis 17 ar 21 laipsnis šilumos - kaip kad karščiai praėjusią vasarą. Lietuvoje paprastai šalta liepa laikoma, kai vidutinė temperatūra yra apie 15 laipsnių, šilta - apie 19 laipsnių šilumos. Žiemą oro temperatūros svyravimai kur kas didesni. Pavyzdžiui, sausio vidutinė temperatūra gali būti ir teigiama, ir -15 laipsnių. Tačiau nežinia, kurie pokyčiai bus akivaizdesni: ar du trys laipsniai vasarą neturės fiziologiškai didesnio poveikio nei keturiais penkiais laipsniais aukštesnė oro temperatūra žiemą."

Per XXI amžių turėtų smarkiai sumažėti sniego dangos trukmė ir storis. Planuojama, kad Pajūrio žemumoje vidutinė žiemos temperatūra pakils aukščiau nulio. Ten ir sniego dangos tikimybė bus labai nedidelė. Ilgalaikė susidarys tik labai retais atvejais.

Metinis kritulių kiekis mažai keisis. Prognozuojama, kad žiemos kritulių kiekis turėtų didėti, tačiau tas didėjimas bus kompensuojamas kritulių kiekio mažėjimu vasarą, antroje jos pusėje ir rugsėjo mėnesį. XXI amžiuje didės vidutinė saulės spindėjimo trukmė per dieną, labiausiai gegužės - rugsėjo mėnesiais.

"Vadinasi, vasaros bus karštesnės, o jų sausringumas - didesnis. Kita vertus, daugės gausių kritulių, - kalbėjo klimatologas. - Vadinasi, vasaros bus kitokios. Gana ilgi sausringi periodai ir kelios per vieną dieną nušniokščiančios stiprios liūtys. Nors bendras kritulių kiekis vasaros antroje pusėje turėtų šiek tiek mažėti ir visoje Lietuvoje padidės sausringumas, tas mažesnis kiekis iškris gausiais krituliais."

Daug nežinomųjų

Kodėl dažnai globalinių klimato prognozių rodikliai nėra konkretūs, tarkime, numatomas globalios oro temperatūros kilimas per XXI amžių 1,5 - 4 laipsniai? Skirtumas vis dėlto juk nemažas. Pasak dr. E.Rimkaus, esmė ta, kad į klimato modelius įtraukiamas ir šiltnamio dujų emisijų prognozavimas. Kiek šiltnamio dujų pateks į atmosferą, priklauso nuo daugelio dalykų, kuriuos labai sunku įvertinti. Pavyzdžiui, kaip keisis gyventojų skaičius. Ar XXI amžiaus pabaigoje bus 12, o gal tik 6 mlrd. žmonių Žemėje? Kaip jie elgsis - naudos modernias ar pasenusias, teršiančias technologijas? Kokia bus atskirų valstybių raida? Kokie galimi kariniai konfliktai ir t. t. Nežinomųjų labai daug, todėl ir sudarytų scenarijų spektras labai didelis. Iš pradžių buvo apie 40 variantų, kaip keisis šiltnamio dujų emisija į atmosferą XXI amžiuje. Vėliau jie buvo sujungti į keturias pagrindines grupes: A2, A1, B2, B1 - nuo didžiausių iki mažiausių galimų šiltnamio dujų išmetimo pokyčių. Sudarant prognozes ir įtraukiamas visas galimas šiltnamio dujų emisijų spektras.

VU mokslininko įsitikinimu, žmogus savo ūkine veikla neabejotinai keičia globalų klimatą, tačiau yra ir gamtinių procesų, kurie daro įtaką jam, todėl į šią problemą reikia žvelgti kompleksiškai.

Klimatas akivaizdžiai šyla. Dėl to pasaulyje niekas beveik ir nediskutuoja. Dažniausiai ieškoma priežasčių, kodėl jis šyla. Jei priežastys grynai gamtinės, tarkime, Saulės aktyvumas, gali būti, kad klimatas pradės vėsti. Yra tokia teorija, kad būtent dėl Saulės aktyvumo poveikio XXI amžiuje oro temperatūra jau turėtų vėsti. Toks natūralus gamtos ciklas. Jeigu, sakykime, veikia vien žmogus, dabartinės tendencijos tik stiprės iki globalinės katastrofos.

"Be abejo, svarbūs yra ir Saulės aktyvumo ciklai, ir žmogaus ūkinė veikla, - sakė dr. E.Rimkus. - Saulės aktyvumo svyravimai galbūt nepakeis bendrų pokyčių tendencijų, bet šiek tiek koreguos.

Kita vertus, galima viską suskaičiuoti, bet kartais labai sunku perprasti procesų esmę iki galo."

Nėra žinoma, kaip pati Žemė reaguos į klimato pokyčius. Vadinamieji grįžtamieji mechanizmai būna teigiami ir neigiami. Tarkime, pakils temperatūra, bus daugiau vandens garų, susidarys daugiau debesų, mažiau saulės spindulių pasieks žemės paviršių, temperatūra vės - neigiamo grįžtamojo mechanizmo pavyzdys. Teigiamas grįžtamasis mechanizmas: kils oro temperatūra, mažės ledynų plotas ir atspindžio geba, daugiau saulės spinduliuotės sugers paklotinis paviršius, jis šils ir dar stipriau tirps ledynai. Tokie būtų akivaizdūs mechanizmai, bet yra daugybė iki galo neįvertintų. Sakykime, niekas tiksliai nežino, kiek pateks į atmosferą metano, kaip ir anglies dioksidas, labai svarbių šiltnamio dujų, tirpstant amžinajam įšalui tundroje. Arba kaip reaguos vandenynas, jei tirps Grenlandijos ledo skydas. Didelis gėlo vandens kiekis, patekęs į vandenyną, keis tankio pasiskirstymą ir vandens cirkuliaciją. Vadinasi, gali būti, kad keisis Golfo srovės stiprumas, jos judėjimo kryptis ir pan. Visi šie klausimai dar nėra iki galo atsakyti, todėl klimato prognozės dar ne kartą bus tikslinamos.

Sąrašo gale

"Pasaulyje yra labai daug jautrių klimato požiūriu teritorijų. Pavyzdžiui, Bangladešas tame sąraše užima, ko gero, vieną pirmųjų vietų. Šalis labai lygi. Jai kelia grėsmę jūros lygio kilimas. Net jeigu neužlieja, auga druskingas horizontas po žeme, nepalankus žemės ūkio kultūroms. Kitas dalykas, labai dažni potvyniai. Kartu stiprėja audros, nes ten labai dažnai pakrančių ruožą pasiekia Indijos vandenyno tropiniai ciklonai, - pasakojo klimatologas. - Poveikis šaliai iš karto labai didelis."

Lietuva būtų klimato pokyčiams jautrių valstybių sąrašo gale. Juk šiluma kaulų nelaužo. Tačiau kalbama, kaip pabrėžė VU mokslininkas, apie globalinius pokyčius. Bangladešo dydis - kaip dvi Lietuvos, o gyvena apie 150 mln. gyventojų. Jeigu dėl klimato kaitos prasidėtų migracija, Europos Sąjunga (ES), be abejo, būtų viena iš donorių ir finansuotų ne Lietuvos ūkininkus, o ekologinius pabėgėlius iš viso pasaulio.

"O kas juos maitintų ir kur jie važiuotų?! - retoriškai klausė dr. E.Rimkus. - Indijoje ar Kinijoje savų gyventojų užtenka. Vadinasi, JAV ir ES pajustų labai stiprų ekonominį poveikį."

Kitas dalykas, pastaruoju metu besivystančios valstybės kol kas nedrąsiai kelia ir kitą klausimą. Jei klimato atšilimas yra dėl žmogaus ūkinės veiklos, ją vykdė išsivysčiusios valstybės. Kodėl dabar neturėtų padengti nuostolių, kurie atsiranda dėl klimato pokyčių, menkai išsivysčiusioms valstybėms?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"