TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žiemos stebuklai - sėja ir šienapjūtė

2011 02 26 0:00
Šienapjūtė - neįprastas vaizdas žiemą.
Arūno Pranaičio nuotrauka

Užvakar buvo Vieversio diena, tačiau žiema šiam pavasario šaukliui vis dar užvėrusi duris. Net gerokai didesni sparnuočiai - pilkosios žąsys, pabandę parlėkti į Žuvinto ežerą, turėjo vėl palikti gimtinę.

Didžiųjų zylių cinksėjimas rodo - pavasaris nebe už kalnų. "Bukučiai čiauška, juodvarniai krunksi, meletos klykauja jau pavasariškai", - džiaugėsi Dzūkijos nacionalinio parko ekologas Henrikas Gudavičius. Jam, kaip ir daugeliui mūsų, taip pat nusibodo žiema. Tuo labiau kad Henrikas gyvena trobelėje prie Liškiavos, kurią per šalčius nelengva prišildyti. Ką tik lankiausi pas šį gamtininką ir sutikau jį pareinantį iš miško su sausuoliu ant peties. "Ir mišką valau, ir pirkią pasišildau", - šypsojosi H.Gudavičius. Ir puolė pasakoti, ką matęs savo augalų kolekcijoje, kuri snaudžia po sniegu Krūčiaus upelio slėnyje prie Liškiavos.

"Ne visi augalai snaudžia. Savo sėklas jau kelinta savaitė barsto trilapės ptelijos, apyniai, o sniegas po juodalksniais, žiūrėk, net juoduoja nuo sėklų", - rodė gamtininkas. Pasak jo, tokia ankstyva (o gal vėlyva - nelygu, kaip žiūrėsi) ir ilgai trunkanti sėja - biologinis gamtos tikslingumas. Jei sėklos išbyrėtų greitai ir visos iš karto, jas nuplautų pavasario polaidis, o kai byra pamažu ir po truputį - vėjas nulakdina į įvairias vietas.

Ūdra šalčio nebijo

H.Gudavičius taip dažnai lanko netoliese čiurlenantį Krūčiaus upelį, kad jame įsikūrusi ūdra šio stebėtojo jau menkai tebijo. "Matyt, iš Nemuno čia atplaukė, - svarstė gamtininkas. - Jau tris kartus mačiau užsiropštusią ant akmens, ledinis vanduo nuo jos varva... Riebi, todėl šaltis jai nė motais."

Kol džiaugėmės jau kaitresne saule, Henrikas pranešė, kad pats šio šviesulio gražumas jau praėjęs. "Gražiausia saulė gruodį ir sausį. Nors ir retai ji tada iš debesų išlenda, tačiau kokia raudona būna - gali žiūrėt net neprisimerkęs. O dabar ji jau skaistesnė ir todėl, kaip rašė "Anykščių šilelyje" Antanas Baranauskas, čižylos cinksi." Čižylos - tai zylės.

Tikriausiai jaučia pavasario artėjimą ir lapės, bet kol kas joms gyventi nelengva. "Anądien žiūrėjau, kaip medžioja lapė, jų kiekvieną žiemą prie mano sodybos ateina. Sėdi uodegą paskleidusi ant sniego ir klausosi, kaip peliukai po sniegu šmirinėja. Pasižiūri į mane ir toliau klausosi. Paskui staiga strykt! - ir laimikis nasruose. Koks įdomus, gamtos nugludintas jos šuolis - 45 laipsnių kampu tiksliai ten, kur reikia", - stebėjosi H.Gudavičius.

Netrukus sukaks 20 metų, kai įsteigtas Dzūkijos nacionalinis parkas, beveik tiek pat laiko jame dirba gyvenimą Vilniuje į Dzūkiją iškeitęs H.Gudavičius, tačiau jis dar neprarado gebėjimo kasdien stebėtis gamtos visagalybe.

Šienapjūtė Žuvinte

Žuvinto biosferos rezervate dabar - darbymetis. Kol čia dar neužvirė sparnuočių turgūs ir ežerą tebekausto storas ledas, virš jo suka ratus "Simno komunalininko" žoliapjovė: pjauna ir smulkina pakrančių nendres bei kitas sausas žoles. Pasak rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, šis biokuras pravers Simno miestelio katilinėje. Jei sąlygos nepablogės, komunalininkai pasiryžę nukirsti keliolika hektarų šlapynių.

"Prieš keletą dešimtmečių, kai Žuvintas be jokios konkurencijos buvo vadinamas paukščių ežeru, jo pakrantėse tik kai kur vešėjo nendrynai", - aiškino A.Pranaitis. Retieji sparnuočiai, kurie praskrenda pro Žuvintą ar jame veisiasi, labiau už nendrynus mėgsta atviras pakrantes. Be to, nendrių siena trukdo ežerui apsivalyti - išplukdyti pavasarį bent dalį teršalų į aplinkines pievas. Užliejamas pievas labai mėgo juodkrūčiai bėgikai, griciukai, perkūno oželiai, pempės ir kiti paukščiai, čia neršti išplaukdavo lydekos, ilsėdavosi migruojančios žąsys.

Prieškariu žmonės nendres iškirsdavo, jomis kūreno krosnis, dengė stogus. Šienavo ir pievas, ganė jose gyvulius. Vėliau, sovietmečiu, rezervate ūkinė veikla buvo griežtai uždrausta, todėl ežero pakrančių pievos apaugo krūmais ir net medžiais. Pievų sparnuočiams teko išsikraustyti kitur. Ir gervėms, žąsims tenka ieškoti lesalo ne aplinkinėse pievose, o žmonių pasėliuose.

Kūrena Simne

Tad gamtininkai nusprendė nendrynus išpjauti ir jų vietoje atkurti pelkėtas pievas. Patogiausias metas tokiam darbui - žiema. Sausos nendrės - puikus kuras. Simno miesto katilinėje, kuri pritaikyta kūrenti biokuru, smulkintos nendrės maišomos su medienos drožlėmis.

Žinoma, vasarą nendrynai vėl šoktels, tad tose vietose ūkininkai ganys karves. Rezervato direkcija dėl to iš Škotijos nupirko keliolika "Hereford" veislės karvių ir jautį, mat šie mėsiniai galvijai prisitaikę misti skurdžiomis sąlygomis. Škotiškosios neniekina viksvų, nendrių, apgraužia net krūmus. Šie nepigiai kainavę gyvuliai buvo išnuomoti vietos ūkininkams.

"Be vietos žmonių paramos rezervato gamtos neapsaugosi. Jie - pirmieji ir svarbiausi mūsų padėjėjai, o neretai ir šeimininkai, tad privalome bendradarbiauti ir draugauti", - įsitikinęs A.Pranaitis.

Jo teigimu, Žuvinte nebus iškirstos visos nendrės. "Jos nėra labai pageidaujamos ežero pakrantėse, tačiau centrinėje dalyje, pusiasaliuose didžiuliai nendrynų plotai ir toliau bus saugomi, kad juose sėkmingai perėtų retos paukščių rūšys - didieji baubliai, ūsuotosios zylės, plovinės vištelės, pievinės lingės ir kiti sparnuočiai. Mums svarbu išlaikyti tinkamą balansą tarp naudojamų ir visiškai saugomų nendrynų", - sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"