TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žmogaus genomo dešimtmetis: kieno genomas buvo iššifruotas

2013 04 16 18:30
Žmonės tarpusavyje skiriasi tik viena iš tūkstančio bazių - cheminių vienetų, kurie sudaro DNR. / Royal Society of Chemistry nuotrauka

Prieš dešimt metų, 2003-ųjų balandžio 14 d., mokslininkai paskelbė, kad baigtas Žmogaus genomo projektas. Manyta, kad iš trijų milijardų genetinio kodo „raidžių“ sudarytas „juodraštis“ leis perskaityti kiekvieno asmens genetinę informaciją.

Minint sukaktį, apie aštuonerius metus trukusį, milijardą JAV dolerių (2,6 mlrd. litų) kainavusį tūkstančių tyrėjų visame pasaulyje darbą „The New York Times“ kalbėjosi su Nacionalinio žmogaus genomo tyrimo instituto direktoriumi Ericu D.Greenu.

- Grįžkime dešimt metų atgal. Kieno genomas buvo sekvenuotas? Kodėl norėta  sužinoti atsitiktinio asmens genomo seką? Argi kiekvienas nesame unikalus?

- Sumanymas buvo ištirti ne konkretaus asmens, bet hipotetinį genomą, kuris būtų reprezentatyvus visos žmonijos atžvilgiu.

- Ką tai reiškia? Juk tyrėte žmogaus DNR? Kodėl genomas buvo hipotetinis?

- Dėl tuometinių tyrimų pobūdžio. Mes skaitėme genomo „raides“, ir dienos pabaigoje suguldavo skirtingi jų „puslapiai“, atkeliavę iš skirtingų žmonių. Kiekvienas puslapis buvo DNR atkarpa, apie 100 tūkst. bazių iš visų trijų milijardų bazių – cheminių vienetų, kurie sudaro DNR. Vieno asmens, anoniminio donoro iš Bafalo, genomo buvo daugiausia, nes DNR „bibliotekos“ kūrimo ekspertas dirbo Bafale, Roswell Park vėžio institute.

- Tačiau kokia nauda iš tokio hipotetinio genomo, sudaryto iš daugybės skirtingų žmonių DNR atkarpų?

- Ta informacine nuoroda buvo galima naudotis atliekant tolesnius tyrimus. Žmonės tarpusavyje skiriasi tik viena iš tūkstančio bazių, todėl ši genomo nuoroda yra 99,9 proc. identiška kiekvieno asmens genomui. Mes naudojamės šiuo įrankiu, kad sukurtume savotišką greitkelio žemėlapį. Tuo greitkeliu keliaudami galėjome rinkti papildomą informaciją apie tai, kas buvo svarbu.

Gal net geresnė analogija būtų automobilio navigacijos sistema. Puiku turėti greitkelio žemėlapį, tačiau norime dar žinoti, kur bus prekybos centras, degalinė, parkas ar restoranas. Mes norime žinoti, kur yra tie genai, atitinkamos genomo dalys, kurios koduoja baltymus. Kur yra tos genomo vietos, lemiančios žmonių skirtumus? Kur yra genai, atsakingi už ligas?

- Ar dabar sudėtinga sekvenuoti asmens genomą?

- Galime sekvenuoti žmogaus genomą per porą dienų už 10 tūkst. (26 tūkst.), galbūt už 4-5 tūkst. dolerių (10-13 tūkst. litų). Ir nuskaitysime genomą, kurį paveldėjote iš tėvo ir motinos, t.y. iš viso šešis milijardus bazių. Kaina su laiku dar mažės.

Tuo tarpu vykdydami Žmogaus genomo projektą nuskaitėme tik tris milijardus bazių.

- Kaip dėl nekantruolių, kurie klausia, kur yra žadėtasis ligų gydymas?

- Kai prieš trejus su puse metų tapau instituto direktoriumi, nuolat girdėjau: „Jau praėjo septyneri metai. Kur laimėjimai?“. Dabar nieko panašaus nebegirdžiu. Manau, štai kas atsitiko, ypač per pastaruosius trejus metus: gryniausios sėkmės istorijos. Mes perpratome vėžį ir retas genetines ligas. Neįtikėtina, tačiau dabar galime iš nėščios moters kraujo ištirti būsimo kūdikio DNR. Vis dažniau galime pasiūlyti labiau pagrįstus gydymo būdus, nes pirmiau atliekame genetinį testą. Galime per kelias valandas iš mikrobų DNR atsekti ligos protrūkius. Tiesiog pasikeitė žaidimas. Jo laukas išsiplėtė.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"