TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žmonių likimas priklauso ir nuo girių

2009 06 03 0:00
Rašinio autorius prie aukščiausio Lietuvoje medžio - europinio maumedžio Prienų miškų urėdijos Degsnės maumedyne. Šio medžio aukštis - 46 metrai.
LŽ archyvo nuotrauka

Įrodyta, kad girios stabilizuoja klimatą ir gina mus nuo jo negandų. Tad miškams ir miškininkystei šiame amžiuje bus skiriama kur kas daugiau dėmesio ir lėšų negu dabar. Juk niekas nekerta šakos, ant kurios sėdi.

Hamburge įsikūrusio Maxo Planco meteorologijos instituto ekspertai mano, kad tokių audrų, kokia nusiaubė 1999 metais Vakarų Europą, ateityje bus dar daugiau. Tais metais Anatolijaus uraganas Prancūzijos miškuose išvertė net 115 mln. kubinių metrų medžių, Šveicarijoje - 10 mln., Danijoje - 3,4 mln. kubinių metrų. Lietuvos miškų Anatolijus tąkart pagailėjo - išgriovė tik 0,4 mln. kubinių metrų.

Jungtinių Tautų aplinkos prognozavimo direktorius Vokietijoje profesorius K.Toferis teigia, kad audras Europoje sukelia vis labiau stiprėjantis vadinamasis šiltnamio efektas. Ir iš tiesų - per pastaruosius 30 metų Vidurio ir Šiaurės Europoje stichinių nelaimių nuolat daugėjo.

Pailsėti - į mišką

Ateinančiais dešimtmečiais giriose bus kur kas daugiau jos lankytojų, poilsiautojų negu dabar. Tam būtina ruoštis. Tuo labiau kad mokslininkai prognozuoja, jog miško kenkėjų ir grybinių ligų ne sumažės, o dar gausės. Tad daugiau dėmesio teks skirti miško kenkėjų ir ligų studijoms. Būtina ruoštis ir galimoms vėjavartoms, vėjalaužoms miškuose - jų bus dažniau.

Mokslo žmonės turės siūlyti, kokius miškus veisti ir kaip juos prižiūrėti, kad būtų atsparūs vėjams, kaip formuoti pamiškes. Prireiks operatyvinio veiksmų plano galimiems stichinių nelaimių padariniams likviduoti. Tuo labiau jog, kaip pranašaujama, nemažės ir miško gaisrų.

Šiame amžiuje miškininkystė taps ekologinė: bus taikomos gamtą nežalojančios technologijos ir t. t. Teks sudaryti sąlygas miškams natūraliai atželti. Svarbi biologijos mokslo kryptis - genetiniai tyrimai. Įspūdingi laimėjimai genetikoje gali tapti technologinio perversmo pradžia daugelyje veiklos sričių, įskaitant ir miškininkystę.

Žemės užteks ir grikiams

Šį šimtmetį Lietuva turėtų tapti miškingesniu kraštu. Kai kas nuogąstauja, esą vėl kaip pokario metais medžiai bus sodinami iki pat namo durų ir kaimo žmonėms teks keltis gyventi kitur. Zoologai, botanikai būgštauja, kad mišku nebūtų užsodintos pievutės, aikštelės, seni dirvonai, apleisti karjerai, kur prieglobstį rado nemažai vertingų, net retų augalų ir gyvūnų.

Tačiau baiminamasi be reikalo - į viską bus atsižvelgta. Lietuvoje yra tik apie 400 tūkst. hektarų mažo našumo žemių, tad apie totalinį miškų veisimą negali būti nė kalbos. Pritariu tiems žemės ūkio specialistams, mokslininkams, kurie teigia, kad ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse reikėtų teikti finansinę paramą už rugius, grikius, lubinus ir kitus ten puoselėjamus augalus. Juk dabar grikių į Lietuvą vežama iš Ukrainos, Čekijos.

Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą dėl miškingumo didinimo per artimiausius 10-20 metų naujus plotus įveisti įmanoma 130-200 tūkst. hektarų plote. Taigi Zarasuose, Lazdijuose ir kituose mažo našumo žemių rajonuose niekas nedraus ūkininkauti, nebus verčiama apsodinti žemę mišku. Tačiau nederėtų pamiršti, kad miškų trūksta visoje Europoje ir pasaulyje, o juk jie mažina anglies dioksido kiekį atmosferoje ir tokiu būdu lėtina klimato atšilimą.

Girininkas - girių kunigas

Ateityje girininkas taps svarbiu pareigūnu. Kitaip negu dabar, jis ir jo padėjėjai didesnę laiko dalį praleis ne prie biurokratinių popierių, o miške. Girininko darbas bus kūrybiškesnis, jį vis rečiau lankys įvairaus rango kontrolieriai. Miško gyvenimą, vadovaudamasis mokslo žiniomis, girininkas reguliuos savarankiškai.

Žinoma, žinias apie mišką teks nuolat gerinti, mokėti įdomiai pateikti visuomenei miškininkystės pagrindus. Teks konsultuotis su kalbėjimo meno specialistais, išmokti spręsti konfliktus su savivaldybėmis, ekologinėmis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Girininkas taps tarsi girių kunigu, apie kuriuos Simonas Daukantas rašė: "Be girių kunigo žinios niekas nė vieno žalio virbelio išlaužti, bet ir įžengti tenai negalėjo."

Kaip teigia futurologai, mokslo ir mokymo institucijos, XXI amžius - biologijos mokslų era. Taigi reikės miško gyvenimą pažinti geriau, daugiau žinoti apie mitybinius įvairių gyvybės formų ryšius miške, vieno organizmo priklausomybę nuo kito. Toli gražu ne visi tie ryšiai mums žinomi. Tai ilgas ir kruopštus darbas. Tarptautinis botanikų kongresas, vykęs JAV 2000 metais, paskelbė nelinksmą prognozę - per šimtą metų gali išnykti apie du trečdaliai planetos augalų ir gyvūnų. Šiuo metu daugiausia augalų ir gyvūnų nyksta sparčiai kertamuose atogrąžų miškuose.

Grybai nebus nemokami

Kalbėdami apie biologinę įvairovę dažnai įsivaizduojame tik tai, kiek augalų ir gyvūnų rūšių arba jų bendrijų yra vienoje ar kitoje teritorijoje. Tačiau ją reikėtų suvokti giliau - juk gamtoje viskas glaudžiai susiję. Taigi miškus studijuos ne tik miškininkai, bet ir biologai, zoologai, dirvožemininkai, geografai bei kiti specialistai.

Miškininkai privalės atsižvelgti į nuolat kintančius visuomenės poreikius ir lūkesčius dėl miško išteklių apsaugos ir tvarkymo. Girių specialistams teks išsamiau visuomenei aiškinti, kodėl kertamas vienas ar kitas miškas. Gal tada Vyriausybė ir Aplinkos ministerija negaus laiškų, kuriuose siūloma bent dvidešimčiai metų šalyje uždrausti brandžių medynų kirtimus.

Miškininkai džiaugiasi Jaunųjų miško bičiulių sambūrio parama. Šalyje galėtų būti įkurti ir suaugusių žmonių miško bičiulių klubai. Tokių klubų yra Prancūzijoje, Vokietijoje. Jie nuolat supažindinami su miškininkystės aktualijomis, teikia siūlymų viena ar kita tema.

Kol kas visose pasaulio šalyse miškų ūkio sektoriaus (miškų ūkis ir medienos ruoša) indėlis į vidaus nacionalinį produktą nėra didelis, kai kuriose valstybėse jis nesiekia net procento. Kiek didesnis šis procentas Suomijoje ir Švedijoje (2,66 ir 1,44 proc.).

Didėjant socialinėms ir rekreacinėms miškų funkcijoms, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Austrija, miškų ūkį dotuoja iš valstybės biudžeto, nes miškams tvarkyti ir saugoti neužtenka lėšų, gautų pardavus paruoštą medieną. Tačiau vis garsiau kalbama, kad už miško teikiamas gėrybes ir malonumus vartotojams gali tekti mokėti. Taip kada nors nutiks ir Lietuvoje.

Nukelk kepurę prieš medį

Neretai visuomenė ragina dar labiau griežtinti aplinkosaugos įstatymus, didinti baudas, stiprinti kontrolę. Tai reikia daryti ir daroma. Kita vertus, blogis yra labiau pastebimas, nors gėrio esama daugiau ir jis laimi kasdien. Vargu ar galima pritarti filosofo Immanuelio Kanto žodžiams, kad gėris viešpataus tik kitame pasaulyje. Štai imkime privačias dendrologinės kolekcijas. Jose sukaupta labai daug sumedėjusių, anksčiau neaugusių šiose vietose augalų. Dauguma jų dekoratyvūs, neretai - tikri meno kūriniai, kuriuos per keletą dešimtmečių sukūrė ir išpuoselėjo darbštūs ir kantrūs šeimininkai. Kai išvysti tokias kolekcijas, pajunti harmonijos ir amžinybės triumfą.

Vis dėlto ir mes turėsime išmokti labiau gerbti medį, kaip tai darė žmogus praeityje. Tada gal neskubėsime jo greit nupjauti ir ręsti toje vietoje pilaitę ar kokį kitą statinį. Juk medis taip pat savotiškas gamtos statinys, kurį sukurti trunka dešimtmečius.

Kūrėjo šventykla

Kaip išlaisvinti žmogaus dvasią, išmokyti jį įžvelgti gamtos harmoniją, jos grožį? Pravartu prisiminti daugiau kaip prieš 250 metų gyvenusio Denis Diderot žodžius: "Aukščiausia išmintis yra gamtos tvarkos pažinimas." Pažinti gamtos tvarką reikia mokyti žemės savininką, valdytoją, gamtos lankytoją, moksleivį, studentą.

Gamtos supratimas padėtų sudvasinti žmogaus egzistenciją. Ji taptų galingu auklėjimo šaltiniu, kai žmogus suvoktų jos dėsnius, priežasties ir pasekmės ryšius. Maža pasakyti: "Aš myliu gamtą", reikia būti joje, liestis su ja, reikia praktinio ryšio. Ne taip lengva išmokti skaityti Gamtos knygą. Popierinės knygos ar kompiuteriai niekada nepakeis paslaptingos ir be galo įdomios Gamtos knygos, tik gali padėti ją suprasti.

Žemės savininkai, valdytojai, pažinę gamtos vingrybes, kitaip pažvelgtų į pievos, raisto, giraitės ar didelio miško sudėtingą gyvenimą. Pažintis su gamta padėtų ugdyti taurius jausmus, formuoti asmenybę, kuri, kaip ir Juozas Tumas-Vaižgantas "Pragiedruliuose", galėtų pasakyti: "Ak, kaip graži Lietuvos pieva per šventą Joną."

Gamtos tvarkos pažinimas ir kartu su juo atėjusi jos meilė padėtų išsaugoti mūsų mažą nepakartojamą kraštą būsimoms kartoms - skaidrius ežerus, vandeningas upes, kalvų ir lygumų raštą, miškų žalią rūbą, turtingą biologinę įvairovę. Tikriausiai ne veltui Vaižgantas gamtą vadino Pasaulio kūrėjo šventykla, o Johannas Wolfgangas Goethe - net dievybe.

Keletas pastabų

Per pastaruosius kelis tūkstantmečius žmogaus ir miško santykiai mainėsi. Šiandien niekas neabejoja, kad miškas - gyvybiškai svarbus Žemės biosferos komponentas, nuo kurio daug priklauso sveika ir tinkama žmogui aplinka. Nors daugeliui žmonių pasaulyje miškas ir toliau lieka medienos fabrikas, vis plačiau pripažįstama ir kitokia svarbi, gal net svarbesnė negu mediena, miškų teikiama nauda, kaip, tarkime:

* Deguonies ir anglies dioksido balanso atmosferoje reguliavimas, didžiuliais kiekiais išvalant iš atmosferos CO 2 (šios dujos yra viena šiltnamio efekto priežasčių) ir tokiu būdu stabilizuojant klimatą.

* Vandens režimo reguliavimas, kai miško paklotė ir kiti miško ekosistemos elementai filtruoja ir kaupia iškrintančius kritulius, sniego tirpsmo ir liūčių vandens tekėjimo režimo reguliavimas, iškritusių kritulių išgarinimas medžių lajomis ir oro drėgmės palaikymas, dirvožemio vandens erozijos stabdymas.

* Miškai - biologinės įvairovės Žemėje buveinė. Apie du trečdaliai augalų ir gyvūnų rūšių gyvena miške.

* Estetiniu požiūriu vertingų gamtos kraštovaizdžių, kurių aplinkoje per tūkstančius metų formavosi žmonių kultūra ir kurie dar iki šiolei turi labai didelę įtaką estetiniam žmogaus tobulėjimui, išsaugojimas.

* Rekreacinės (poilsio) teritorijos.

* Vertingų ūkiniu požiūriu augalų ir gyvūnų aruodas (grybų, uogų, medžiojamos faunos, žuvų ir t. t.).

* Būties ir buities sąlygos toms pasaulio tautoms, kurių ūkinis ir kultūrinis gyvenimas tiesiogiai susijęs su mišku.

* Vis daugėja žmonių, suprantančių miško reikšmę išsaugant sveiką ir tinkamą mums gyventi aplinką. Vis labiau pripažįstama, kad sprendžiant svarbiausius miškų apsaugos ir tvarkymo klausimus turi dalyvauti visuomenė, o miško produkcijos vartotojai turi būti ekologiškai raštingi ir atsakingi už vertingų miškų išsaugojimą, nes nuo to priklauso tiek jų naudojami ištekliai, tiek visos žmonijos egzistavimas.

* Gausėja įmonių ir firmų, kurios ekologiškai tvarko miškus ir jų naudojimą, kyla tokių bendrovių vaidmuo miško produkcijos rinkose. Tai rodo, pavyzdžiui, miškų sertifikavimas. Kasmet sukuriama vis tobulesnės technikos ir technologijų, kurios padeda tvarkyti miškus darant mažiausią neigiamą poveikį gamtai. Daugėja ir specializuotose plantacijose išaugintos medienos.

* Išvardyti procesai įvairiose šalyse vyksta skirtingai. Lėtai - Kanadoje, Rusijoje. Pasaulyje dar yra nemažai vadinamųjų transnacionalinių miško kompanijų, kurios yra labai turtingos ir kerta miškus įvairiose šalyse, pirmiausia besivystančiose. Kerta, labai dažnai pažeisdamos gamtosaugos reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"