TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Zondas nuskriejo Marso link

2016 10 17 10:33
AFP/Scanpix nuotrauka

Europa sekmadienį pasiuntė mažytį nusileidimo modulį į trijų dienų kelionę, per kurią jis turi nuskrieti milijoną kilometrų ir pasiekti Marso paviršių, kur mėgins ieškoti gyvybės pėdsakų.

Praėjus 13 metų po pirmojo nesėkmingo Europos mėginimo nusiųsti į Marsą kibernetinį zondą, sekmadienį prasidėjo nauja svarbi misija, parengta bendradarbiaujant su Rusija.

Skrydžio valdymo specialistai Žemėje patyrė įtemptų momentų, kai nusileidimo modulį nešantis zondas „Trace Gas Orbiter“ (TGO) netikėtai liovėsi siųsti duomenis apie manevro pažangą, paleidęs pripučiamo vaikiško baseinėlio dydžio aparatą „Schiaparelli“ skrieti Marso link.

„Viskas grįžo į savo vėžes“, – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė Europos kosminių operacijų centro (ESOC) atstovė Jocelyne Landeau-Constantin po valandą trukusio įtempto laukimo, kai buvo pasiųsta programinės įrangos perkrovimo komanda.

Ji pridūrė, kad pagaliau atskrieję atsakomieji signalai atnešė palengvėjimą daugybei žmonių skrydžių valdymo centre, įsikūrusiame Vokietijos mieste Darmštate.

TGO ir „Schiaparelli“ šiuo metu skrieja už maždaug 175 mln. km nuo Žemės. Kaip ir planuota, 600 kg sveriantis nusileidimo modulis sekmadienį 14 val. 42 min. Grinvičo (17 val. 42 min. Lietuvos) laiku atsiskyrė nuo jį nešančio zondo po septynis mėnesius trukusio skrydžio iš Žemės, per kurį jie abu sukorė iš viso apie 496 mln. kilometrų.

„Schiaparelli“ turėtų nusileisti Marse trečiadienį, o TGO įskries į orbitą aplink Marsą ir ieškos jo atmosferoje gyvų organizmų išskiriamų dujų pėdsakų.

Nusileidimo modulis ir TGO buvo paleisti per bendro Europos ir Rusijos projekto „ExoMars“ pirmąjį etapą.

Antrasis etapas prasidės tik 2020-aisiais, nes jo finansavimas buvo atidėtas dvejiems metams. Tuomet į Marsą bus nuskraidintas marsaeigis „ExoMars“.

„Schiaparelli“ pagrindinis uždavinys – išbandyti įskriejimo į atmosferą ir nusileidimo technologijas, kurias taip pat naudos būsimasis marsaeigis, imsiantis Marso grunto mėginius ir ieškosiantis nežemiškos gyvybės, galbūt kada nors egzistavusios šioje planetoje – arba joje tebesančios.

Sudėtinga misija

Nors mažai tikėtina, kad kokių nors gyvų organizmų bus rasta nykiame, intensyvios spinduliuotės veikiamame Marso paviršiuje, mokslininkai sako, kad Marso atmosferoje aptinkami metano pėdsakai galbūt byloje, kad esama kažkokios gyvybės po žeme – galbūt kokių nors vienaląsčių mikroorganizmų.

Vis dėlto daugelis mėginimų tyrinėti planetą, tūkstantmečius jaudinusią žmonijos vaizduotę, buvo nesėkmingi.

Nutupdyti nusileidimo modulį ant Marso paviršiaus yra „sudėtinga Misija“, sakė „Schiaparelli“ misijos vadovas Thierry Blancquaert'as (Theri Blankaras).

Nuo 7-o dešimtmečio nepasisekė daugiau kaip pusė JAV, Rusijos ir Europos mėginimų nutupdyti zondų ant Marso paviršiaus ir juos valdyti.

Vėliausias Europos kosmoso agentūros (ESA) mėginimas buvo Didžiojoje Britanijoje sukonstruotas nusileidimo modulis „Beagle 2“. 2003 metų gruodį jis dingo be pėdsakų, kai atsiskyrė nuo aparato nešėjo „Mars Express“.

Galiausiai „Beagle 2“ buvo pastebėtas vienoje NASA nuotraukoje praeitų metų sausį.

Marso nusileidimo modulis turi atlaikyti ilgą kelionę iš Žemės ir įskriejimą dideliu greičiu į anglies dvideginio turtingą, bet išretėjusią šios planetos atmosferą.

Nusileidimo metu modulio apvalkalas būna veikiamas kelių tūkstančių laipsnių temperatūros dėl atmosferos trinties. Misijos nesėkmę taip pat gali lemti atsitiktinis pataikymas į uolą arba kraterį raižytame Marso reljefe.

„Schiaparelli“ turėtų įskrieti į atmosferą 121 km aukštyje virš planetos. Tuo metu jo greitis bus beveik 21 tūkst. km per valandą.

Ekstremalus nusileidimas truks šešias minutes.

Numetamas aeroskydas saugos modulį nuo kaitros stabdant, o vėliau jį stabdys viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas ir devyni manevriniai raketiniai varikliai.

Galutinį smūgį į planetos paviršių turi sušvelninti sugniūžtanti dugno konstrukcija.

Tikimasi, kad tuojau po nusileidimo „Schiaparelli“ pradės siųsti duomenis apie atmosferos temperatūrą, drėgmę, tankį ir elektrines savybes. Ši informacija bus labai svarbi planuojant daug didesnio ir brangesnio marsaeigio nusileidimą..

Akumuliatorių maitinamas zondas, neturintis saulės elementų, turėtų veikti 2–3 dienas. Jo signalai nuo Marso iki Žemės skries apie 10 minučių.

Paleidęs savo brangųjį krovinį, TGO gavo komandą pakeisti kursą, kad neprisidėtų prie „Schiaparelli“ ant planetos paviršiaus. Zondas įskries į ištęstą elipsinę orbitą aplink Marsą.

Vėliau prasidės 12 mėnesių truksiantis „atmosferinio stabdymo“ procesas, kai orbitinis modulis periodiškai įskries į Marso atmosferos viršutinius sluoksnius, o jo orbita palaipsniui taps taisyklingesnė, artima apskritajai.

Tai bus pasiekta 2018 pradžioje, o TGO tuomet imsis ieškoti metano pėdsakų Marso atmosferoje, skriedamas apie 400 km aukštyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"