TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žurnale "Science" - ir apie lietuviškus vilkus

2015 01 12 6:00
Ekologas habil dr. Linas Balčiauskas žurnale "Science" paskelbtame straipsnyje pristatė plėšrūnų padėtį Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotrauka

Naujausiame žurnalo "Science" numeryje publikuotas straipsnis „Stambiųjų plėšrūnų populiacijų atsikūrimas šiuolaikiniuose antropogeniniuose Europos landšaftuose“ ("Recovery of Large Carnivores in Europe's Modern Human-Dominated Landscapes") pateikė didelę staigmeną ne europiečiams. Taip sakė portalui lzinios.lt vienas straipsnio bendraautorių Gamtos tyrimų centro mokslininkas habil. dr. Linas Balčiauskas.

Žurnale "Science" - tai pirmas straipsnis su Gamtos tyrimų centro prieskyra. Iš viso 76 autoriai iš 26 šalių išanalizavo keturių stambiųjų plėšrūnų rūšių (vilkų, lūšių, rudųjų lokių ir ernių) padėtį Europoje. Mokslininkų pateikta esminė išvada, kad dėl įstatyminių apsaugos priemonių, visuomenės pakantumo plėšrūnams ir ilgo politinio stabilumo periodo dauguma populiacijų atsikūrė iki tokio lygio, kuris buvo XX amžiaus pradžioje ir viduryje. Bent viena stambiųjų plėšrūnų rūšis aptinkama trečdalyje žemyno, visos rūšys gyvena fragmentuotame, žmogaus veiklos pakeistame ir intensyviai naudojamame landšafte. Didelę reikšmę populiacijoms atsikurti turėjo miškingumo didėjimas (miškai - pagrindinė stambiųjų plėšrūnų buveinė), taip pat kanopinių gyvūnų gausėjimas (jie - pagrindinis plėšrūnų maistas). Tyrėjai pripažino, kad tebeegzistuoja konfliktas tarp žmonių ir plėšrūnų. Pirmiausia - dėl naminių gyvūnų pjovimo. Būtent daroma žala buvo svarbiausia plėšrūnų naikinimo priežastis. Tačiau pastaruoju metu metu plėšrūnai tampa kitų, gilesnių politinių procesų atspindžiu visuomenėje.

"Kaip jau žinoma, būtent stambiųjų plėšrūnų apsauga yra didžiausias gyvosios gamtos išsaugojimo iššūkis ir šis straipsnis svarbus tuo, kad jame įrodyta galimybė plėšrūnams ir žmonėms išlikti šalia vieni kitų net labai tankiai žmonių apgyventose vietose, - pabrėžė Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vedėjas habil. dr. L. Balčiauskas. - Paaiškėjo, kad XXI amžiuje keturių stambiausių plėšrūnų rūšių (rudųjų lokių, vilkų, lūšių ir ernių) gausumas tapo stabilus, trečdalyje Europos aptinkama bent viena šių gyvūnų rūšis. Tai didelė staigmena ne europiečiams, gal todėl straipsnį per pirmą parą perskaitė pusė milijono žmonių, o po dviejų dienų jis buvo 155 vietoje pagal skaitomiausių "Science" straipsnių rodiklius (skaičiuojant nuo 1880 metų)."

Mokslininkas džiaugėsi pirmu tokio lygio straipsniu: publikacija viename prestižiškiausių mokslo žurnalų pasaulyje - turbūt aukščiausias ekologo darbo įvertinimas. Habil. dr. L. Balčiausko tyrimų sritis - žinduoliai, jų ekologija, priimtinumas visuomenei. Šiuo metu atliekami gyvūnų žuvimo keliuose tyrimai. Bendradarbiaujant su JAV Niuhempšyro universiteto profesoriumi Johnu Litvaičiu pradedamas pirmasis Lietuvoje neprofesionalaus mokslo (angl. "citizen science") projektas, skirtas lūšims. 2014 metų pabaigoje žurnale "PlosOne" išėjo dar vienas svarbus straipsnis apie genetinius Rytų Europos lūšių populiacijų ryšius. Tai Lenkijos, Baltijos šalių, Suomijos ir Baltarusijos mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas. Habil. dr. L. Balčiausko įsitikinimu, bendradarbiavimas su kitų šalių kolegomis yra ne tik naudingas, bet ir neišvengiamas. Mokslui reikia vis daugiau apibendrinimų, o jie galimi tik plačiame kontekste.

"Štai tų pačių plėšrūnų pavyzdys. Neginčijamai įrodyta, kad tos priežastys, dėl kurių plėšrūnai šimtmečiais buvo naikinami (pavyzdžiui, galvijų ir kitų naminių gyvūnų pjovimas), dabar neišnyko. Tiesiog pasikeitė požiūris. Žmonės labiau toleruoja nuostolius ir akcentuoja gamtosaugą, - kalbėjo ekologas. - Su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos kolegomis atlikome išsamų visuomenės nuomonės tyrimą ir paaiškėjo, kad net artimiausių kaimynių, t.y. Baltijos šalių, visuomenės požiūris į vilkus ar lūšis labai skiriasi. Šiuo metu plėšrūnai tampa gilesnių visuomenės konfliktų išraiška ir vilkų medžioklė Lietuvoje – nebe gamtosaugos klausimas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"