TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žuvintas: nauda ir žmogui, ir gamtai

2014 02 10 6:00
Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje yra šimtai hektarų tvarkytinų šlapžemių. Žuvinto biosferos rezervato direkcijos archyvo nuotrauka

Žuvinto biosferos rezervato direkcija įsigijo ir išbandė pelkių žolės biomasę granuliuojančią įrangą, sudarysiančią galimybes žmogaus poreikiams panaudoti žolių, krūmų bei kitokių pelkėse, šlapiose žemėse augančių augalų atliekas. Tokiu būdu būtų apšvarintos pačios pelkės, kad jose noriau kurtųsi reti ir saugotini paukščiai.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, iš rezervato užimamo 18 tūkst. hektarų ploto maždaug pusę sudaro pelkės. Tai didžiausias šalyje šlapių žemių plotas. Pastaraisiais dešimtmečiais dalis šių teritorijų buvo apleista, sunyko ir kažkada buvusios pievos. Todėl jose reikia atkurti sunykusią ekosistemą.

„Mums yra svarbiausia neapleisti pelkių – nupjauti žolę bei atsirandančius menkaverčius krūmynus. Tik taip bus palaikomos palankios sąlygos retiems paukščiams bei vabzdžiams. Kai pelkės apleistos, jose pelkinių paukščių rūšys labai sparčiai nyksta“, - pasakojo A.Pranaitis.

Rezervato pelkės, gavus lėšų Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų fondų, buvo pradėtos tvarkyti daugiau kaip prieš šešerius metus. Buvo įsigyta ir šlapžemių priežiūrai reikalinga technika, nes rugpjūtį, kai prasideda pelkių priežiūros darbai, aplinkiniams ūkininkams yra pats darbymetis ir jų pasisamdyti neįmanoma.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio teigimu, šienauti šlapžemes reikia, kad neišnyktų reti pelkynų paukščiai bei kiti gyvūnai. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus A.Pranaičio teigimu, nupjautą žolę, krūmokšnius bei kitokią biomasę galima naudoti kaip žaliavą granulių gamybai. Todėl jie nusprendė įsigyti ir tokią įrangą. Taip pat ir specialų granulėms kūrenamą katilą, kad patys galėtų šildytis direkcijos administracinį pastatą. Visa tai kainavo 600 tūkst. litų. Naujas šildymosi būdas leis beveik perpus sumažinti šildymui išleidžiamas lėšas.

„Granulių gaminamės tik tiek, kiek reikia mūsų poreikiams. Bet planuojame, kad ateityje pradėsime dirbti kur kas intensyviau, nes granuliavimo įranga yra skirta granuliuoti ne tik pelkių žolei, bet ir šienui, šiaudams. Todėl ji galėtų pasitarnauti ir aplinkiniams ūkininkams“, - pripažino A.Pranaitis, pastebėdamas, kad plėsti savo veiklos ir užsiimti gamyba bei prekyba pati Žuvinto biosferos rezervato direkcija, kaip biudžetinė įstaiga, negali, tam reikėtų steigti viešąją įstaigą.

Jei dedamos viltys pasiteisins, tokia įstaiga gali atsirasti, nes turimų įrenginių pajėgumai yra kur kas didesni, nei yra pačios direkcijos reikmės. Be to, ir tvarkytinų privačių ir valstybinės žemės šlapžemių – iki soties. Mat vien tik rezervato teritorijoje šiuo metu tokių yra apie 500 hektarų.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė teigė, kad pritaria tokiai Žuvinto biosferos rezervato darbuotojų parodytai iniciatyvai ir panašiai elgtis siūlytų kitiems rezervatams parkams. „Gal tai iš esmės ir nepakeis situacijos visoje Lietuvoje, tačiau tokia galimybė leidžia sutvarkyti atviras erdves – pievas, peršlapusias pievas, pelkes ir dar iš to turėti apčiuopiamos naudos“, - sakė R.Baškytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"