TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žuvys pristigo deguonies

2013 02 26 13:30
Trūkstant deguonies vandenyje, kai kuriuose šalies vandens telkiniuose pradėjo gaišti žuvys. /Redakcijos archyvo nuotrauka

Šiomis dienomis deguonies kiekį vandens telkinių vandenyje tyrę aplinkosaugininkai sunerimę – trūkstant vandenyje ištirpusio deguonies kai kurių tvenkinių krantus pavasarį nubalins išgaišusios žuvys.

Tokia padėtis ne tik kai kuriuose šiaurės Lietuvos vandens telkiniuose. Apie kritinę situacija prakalbo ir pietų Lietuvos aplinkosaugininkai.

Išgelbėti nepavyks

Šiuo metu itin nedėkinga situacija žuvims susidarė Kelmės rajone esančiuose Daunoriškės tvenkiniuose. Juose jau aptikta nemažai išgaišusių žuvų. Joniškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Baltramaitis LŽ teigė, kad tvenkiniuose kol kas matyti tik išgaišusios smulkios žuvys, ar tas pat nutiko ir su stambesnėmis – kol kas neaišku. Tai paaiškės pavasarėjant, kai pradės tirpti sniegas bei ledas. Tačiau beveik neabejojama, kad deguonies stygius vandenyje bus paveikęs ir stambesnes žuvis, jos taip pat pradės gaišti. Mat šių tvenkinių gylis nedidelis – giliausia vieta siekia apie 1,5 metro, tuo tarpu praėjusią savaitę tiriant šių tvenkinių vandenyje ištirpusio deguonies koncentraciją, oksimetro rodmenys specialistus net nustebino – jie rodė, kad ištirpusio deguonies vandenyje visai nebelikę. Pats vanduo skleidė stiprų sieros vandenilio kvapą.

15 hektarų ploto Daunoriškės tvenkiniai, įrengti Platonės upelio baseine ant Dirvenkos upelio, yra išnuomoti vietos ūkininkui. Jis jau iškirto keletą ekečių, tačiau nauda iš jų menka. „Kur kas būtų efektyviau, jei pavyktų nors nuo dalies tvenkinių ledo traktoriumi nustumdyti sniegą, tuomet daugiau šviesos prasiskverbtų per ledą ir atsinaujintų fotosinteze.  Tačiau ledo storis sudaro gal apie 15 centimetrų ir ant jo važiuoti su technika yra pavojinga“, - tikino R.Baltramonaitis.

Anot jo, tai būtų jau nebe pirmas kartas, kai žiemą išgaišta dalis šiuose tvenkiniuose žiemojusių žuvų. Tiesa, taip būdavo anksčiau. Pastaruosius trejus metus to jau nėra buvę.

Nedramatizuoja, bet...

Pirmieji apie deguonies stygių pietų Lietuvos ežerų vandenyje prabilo poledinės žūklės mėgėjai, iš pragręžtų ekečių pajutę sklindantį dvoką. Aplinkosaugininkų teigimu, tuo stebėtis neverta, nes kai kuriuose vandens telkiniuose situacija tikrai yra kritinė. Ypač pačiame žuvingiausiame Marijampolės apskrityje Žaltyčio ežere. Praėjusią savaitę patikrinus deguonies kiekį šio ežero vandenyje, buvo nustatyta, kad jis netoli kranto siekia 0,78 mg/l, o tolėliau nuo kranto - 1,22 mg/, kai tuo tarpu kritine ištirpusio deguonies kiekio riba laikomi 3 miligramai litre vandens, o masiškai gaišti žuvys pradeda, kai deguonies sumažėja iki 0,5 mg/l.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) direktoriaus pavaduotojas Gintautas Česaitis neslėpė, kad tokia deguonies koncentracija vandenyje yra nepakankama, kad išgyventų žuvys. Ypač stambesnės – mekšrai, lydekos, ešeriai. Todėl gali būti, kad pradės dusti jau ir jos, ne tik įvairios smulkios žuvelės.

„Anksčiau šiame ežere žuvys išdusdavo kas 6 – 7 metai. Tačiau nuo 1997 metų tokių atvejų nebuvo. Ežere labai daug augmenijos. Tad jei skaidrus ledas, tai per jį prasiskverbia saulės šviesa ir fotosintezė vyksta. Dabar ji beveik nevyksta, nes visas ežero paviršius užklotas apie 15 – 20 centimetrų sniego sluoksniu“, - LŽ teigė G.Česaitis.

Ne viename

Pasigirdus žvejų būgštavimams, jog vandens telkiniuose gyvybei trūksta deguonies, aplinkosaugininkai pradėjo masiškai atlikinėti ištirpusio vandenyje deguonies matavimus. Jie parodė, kad kritinė situacija ne vien tik Žaltyčio ežere. Ne vien tik pavienės žuvys gali pradėti kristi Kalvarijos savivaldybės teritorijoje esančiuose Janavo, Kalnynų ežeruose, kuriuose deguonies kiekis siekia vos 0,32 – 0,76 mg/l. Truputį geresnė padėtis Orijos ežere, tačiau ir jame situacija kritinė, todėl Kalvarijos žvejų mėgėjų klubo „Orija“ nariai jau pjauna eketes lede, siekdami išvengti žuvų dusimo.

Apie tai, kad kai kuriuose pietų Lietuvos vandens telkiniuose klostosi žuvims itin nedėkinga situacija prabilo ir Alytaus rajono aplinkosaugininkai. Patikrinę deguonies kiekį mažesniuose rajono ežeruose, aptiko, kad kritinė būklė yra Dėliuko ežere. Jame deguonies kiekis tesudarė tik 0,41mg/l. Arti kritinės ribos yra Norūnų ežeriukas, kuriame nustatyta 2,5 mg/l. Radžiūnų ežere nustatyti kiek didesni parametrai, bet ir šie yra netoli kritinės ribos (apie 3,1mg/l.).

Anot aplinkosaugininkų kritiškai maži deguonies kiekiai Dėliuko, Norūnų ir Radžiūnų ežerų vandenyje yra todėl, kad šie ežerai yra apaugę gausia augmenija, negilūs, juose gausu dumblo, vanduo yra nepratekantis, todėl ežero vanduo neprisotinamas ežerų faunai reikalingu deguonies kiekiu.

Gamtos rankose

Aplinkosaugininkai neabejoja, kad pastaruoju metu žvejų ir kitų vandens tvenkinių naudotojų bandymai padidinti deguonies koncentraciją vandenyje, iškertant eketes vandens telkinių lede, didelės naudos neatneš. Mat tokiu būdu vanduo deguonimi pasisotina labai pamažu. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, mažai pasiteisina ir į eketes kišami šiaudai ar nendrės. Kur kas veiksmingesnis būdas gelbėti vandens telkinių gyvūniją – nuo  ledo nuvalyti sniegą. Ankstesniais metais aplinkosaugininkai prašydavo vietinių žemės ūkio bendrovių, ūkininkų, kad šie taip ir padarytų. Tačiau, pasak MRAAD direktoriaus pavaduotojo G.Česaičio, šiemet to daryti nesiryžta - ledas yra labai netvirtas. Tad belieka laukti tik kol atšils arba stipriai palis.

Pasak MRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjo Antano Vengrausko, šiomis dienomis skyriaus specialistai dar ne kartą važinės tikrinti kokia yra deguonies koncentracija vandens telkiniuose, tačiau nuo to situacija vargu ar pagerės. „Būtų gerai, kad nors saulė daugiau pašviestų. Jei būtų giedresnės dienos, saulės spinduliai prasimuštų per sniegą ir augalų fotosintezė turėtų atsigauti. Tuomet padaugėtų ir deguonies koncentracija. Jei bus apniukusios dienos – nieko gero gali nebūti“, - LŽ pranašavo A.Vengrauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"