TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žvejai grasina galąsti žeberklus ruoniams

2012 04 14 13:45

Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais nuožmėja vietos žvejų ir jų laimikį bei tinklus naikinančių pilkųjų ruonių kova. Tačiau siūlymas medžioti šiuos gyvūnus skamba tiesiog makabriškai, tad aplinkosaugininkai atmeta jį net nesvarstydami.

Ruonių daroma žala esą tokia didelė, kad žvejai atvirai prabilo apie būtinybę reguliuoti vis gausėjančią jūrų žinduolių populiaciją. Žvejai net norėtų, kad jiems būtų leista medžioti ruonius.

Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejus (LJM) jau priglaudė du pajūryje rastus nusilpusius ruonių jauniklius. Tačiau nemažai jų randama ir žuvusių. Kovo mėnesį ties Nemirseta buvo aptiktas nušautas didelis ruonis. Tokie incidentai kelia pagrįsta nerimą.

Balsas tyruose

Mokslininkų teigimu, Baltijos jūros vanduo šiaurinėje jos dalyje ėmė gėlėti, todėl sūriamėgės žuvys migruoja į pietus, arčiau mūsų krašto krantų, o drauge su jomis - ruoniai.

Nenuostabu, kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai vis dažniau neišvengia akistatos su žvejais. Jie daugiausia žvejoja žuvingoje jūros priekrantėje, iki 20 metrų gylyje. Būtent ten yra nemažai ruonių.

Jų padaroma žala žvejams, kaip LŽ teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila, jau sunkiai suskaičiuojama. "Pilkieji ruoniai labai mėgsta medžioti būtent tose teritorijose, kuriose žvejoja mūsų žmonės. Jūrų gyvūnai ne tik niokoja laimikį, bet ir sudrasko tinklus. Žuvų sunaikinama apie du trečdaliai, tad galite įsivaizduoti, kokių nuostolių patiria žvejai", - sakė A.Bargaila.

Asociacijos vadovas buvo susitikęs su keliais Europos Komisijos atstovais, mėgino problemą kelti nacionaliniu lygiu Seime, Aplinkos ministerijoje (AM), tačiau rezultatų nepasiekta.

"Pareigūnai net į kalbas nesileido, nes ruoniai saugomi visoje Baltijos jūroje. Bet juk suomiai turi kvotas naikinti ruonius, šaudyti juos, švedai taip pat, o mums neleidžiama. Nebežinau, ką ir daryti. Tokia situacija nebegali tęstis", - nuogąstavo A.Bargaila.

Randa tik galvas

Apie pilkųjų ruonių "chuliganizmą" LŽ pasakojo ir patyrę žvejai. Jie kalbėjo ne taip diplomatiškai kaip A.Bargaila - atvirai koneveikė ne tik jūros žinduolius, bet ir bejėgiškumą ar nenorą spręsti problemą demonstruojančius valdininkus.

Šventosios žvejys Antanas, kraudamas žvejybos įrangą į laivą, LŽ pabrėžė kartą net irklu bandęs nubaidyti žuvų atplaukusius ruonius.

"Baisūs dalykai vyksta. Kitose valstybėse leidžiama juos šaudyti, o mūsų krašte - ne. Ten, kur žalieji uždraudė ruonių populiacijos reguliavimą, jų tiek prisiveisė, kad žvejai bankrutuoja. Su ruoniais susiduriu kiekvieną dieną, jie išdrasko brangiai kainuojančius tinklus, suėda žuvis arba jas sugadina. Anksčiau tų gyvūnų tiek nebūdavo", - sakė žvejys. Jis pažymėjo, kad ruoniai taikosi tik į vertingas menkes, strimeles, o pavasarį ir rudenį - ir į lašišines žuvis šlakius.

"Vienas tinklas, nelygu dydis, medžiaga, kokybė, kainuoja nuo 150 litų. Tinklus išdėstome apie vieno dviejų kilometrų ilgiu. Jei paliksi tinklus dienai ar dviem, jų jau neberasi: viską bus išdraskę ruoniai. Jie suplaukia bandomis, žuvis nuplėšo net nuo kabliukų. Nuostoliai - didžiuliai, po žiemos tenka beveik pusę visų tinklų nurašyti", - skundėsi Antanas.

LŽ vakar kalbintas kitas žvejys - klaipėdietis Vytautas tikino tą pačią dieną matęs 15 ruonių, besisukiojančių aplink laivą, ir dar 4 - prie pat uosto vartų. "Plaukiau žvejoti jau net ten, kur gylis - 80 metrų. Ir ten tų ruonių pilna. Tinklus išdrasko taip, kad pro skyles mašina galėtų pralįsti. Jei nebus imtasi priemonių, tiesiog nebeapsimokės žvejoti. Kolegos Šventojoje kenčia labiausiai, nes ruoniai iš šiaurės parplaukia", - sakė jis. Klaipėdietis pateikė iškalbingą savo nuostolių statistiką: per vieną plaukimą nuo 900 iš 1000 kabliukų buvo nuvalgytos žuvys, teko parplukdyti 300 kilogramų tik menkių galvų, kurių niekam neparduosi.

"Įsivaizduojate? Vietoj tonos žuvų, už kurias gaučiau 5 tūkst. litų, man liko tik bevertės galvos! O kur dar sudraskyti tinklai, degalų sąnaudos, užmokestis samdytiems žmonėms", - piktinosi Vytautas.

Žudyti neleis

Kol žvejai šaukia apie ruonių daromą žalą jų verslui, AM delsia. Priežastis - nėra jokių konkrečių ir konstruktyvių siūlymų, kaip problemą spręsti civilizuotai. Esą remtis tik emocijomis ir grasinimais nederėtų.

AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys LŽ tikino, kad medžioti ar kitaip naikinti pilkųjų ruonių negalima, šios išeities net svarstyti nevalia. "Gyvename XXI amžiuje, tokių brutalių veiksmų imtis mums neleis Europos Sąjunga. Jei yra daroma žala verslui, ją reikia kompensuoti. Be to, valstybėse kaimynėse (Vokietijoje, Skandinavijos šalyse) yra naudojamos prevencinės ruonių atbaidymo priemonės, ypatingi tinklai, iš kurių jūrų žinduoliai negali ištraukti žuvų. Tad reikia sėsti prie derybų stalo, įvardyti problemas, pasiūlyti būdus joms spręsti ir kreiptis į Europos Komisiją dėl lėšų gavimo, kompensacijų mechanizmo taikymo, o ne grasinti ruonių skerdynėmis", - siūlė L.Budrys.

Valdininko teigimu, kol kas nėra gautas joks oficialus žvejų interesus ginančių asocijuotų struktūrų raštas, nepradėtos jokios oficialios derybos.

Grėstų išnykimas

Pamestinukais ruoniais daug metų besirūpinantis LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas susiklosčiusią padėtį komentavo ironiškai: pačius žvejus, o ne ruonius reikia reguliuoti.

"Ruonių populiacija Baltijos jūroje ne didėja, o mažėja, nes žvejai išgaudė net 80 proc. žuvų išteklių. Ruoniai beveik badauja. Prieš 50 metų pilkųjų ruonių buvo sumažėję iki 300, dabar jų yra apie 20 tūkstančių. Prie mūsų krantų ruonių daugėja dėl to, kad čia pasitraukia žuvys iš gėlėjančių vandenų šiaurėje. O ruonių populiacijos reguliavimas reiškia jos naikinimą. Skandinavai pernai jau buvo "prisižaidę", ruonių lavonus net iki mūsų krantų atnešdavo srovės. Ruonių jie prišaudė tiek, kad galiausiai buvo uždrausta tai daryti", - pažymėjo A.Grušas.

Biologas siūlė taikyti alternatyvas ūdoms ir tradiciniams tinklams - gaudyti žuvis tokiomis priemonėmis, kurios neleistų ruoniams jų ėsti. "Žinoma, pigiau yra šaudyti. Lietuvoje tik leisk - iškart iššaudys. Anksčiau, prieš 100 metų, pilkųjų ruonių Baltijos jūroje gyveno apie 100 tūkst., žuvų užteko ir jiems, ir žmonėms, kol pramoninė žvejyba užkariavo Baltiją. Ne veltui mūsų senoliai ruonius vadino ne priešais, o jūros mergelėmis, jūrų veršiukais", - priminė A.Grušas.

Baltijos pilkieji ruoniai - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"