TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žvejų tinkluose - reti vandens paukščiai

2012 11 24 10:10
Nuodėgulės - reti vandens paukščiai. /LŽ archyvo nuotrauka  

Tik nesakykime: šalta, niūru, nyku, tamsu, drėgna, šlapia. Netrukus dienos dar trumpės, o naktys tamsės, bet tai reikš, kad ir Kalėdų žvaigždelė jau čia pat. Kol kas ruduo Lietuvoje nešaltas ir neblogas. Ir jei ne toji ančių istorija...  

Užvakar buvo Tarptautinė žvejų diena. Lietuvos žvejai šią savo šventę pasitiko neįprastais laimikiais, apie kuriuos pranešė garsus ornitologas, Suomijos garbės konsulas Lietuvoje Kristeris Castrenas. Jis prie Juodkrantės dairėsi pro žiūronus į jūrą ir išvydo, jog mūsų žvejai traukia iš vandens tinklus, kuriuose daugiau vandens paukščių negu žuvų.

Tarp nebegyvų sparnuočių buvo daug nuodėgulių - dėl juodos spalvos taip pavadintų ančių. Traukdamos iš Šiaurės, jos apsistoja žiemoti ir mūsų pajūryje. Šie paukščiai yra reti ir saugomi.

Maždaug šimto metrų ilgio tinkle ornitologas suskaičiavo 30 žuvusių nuodėgulių. Kai žvejai parplaukė į krantą, stebėtojas paklausė, kodėl jie merkia tinklus tokiose vietose, kur daug paukščių. "Mums tai nerūpi", - atšovė žvejai.

"O juk Kuršių nerijos priekrantė paskelbta tarptautine retų paukščių apsaugos zona", - stebėjosi lietuviškos žūklės ypatumais suomių ornitologas K.Castrenas.

Sovietmečiu verslinė žvejyba Baltijos priekrantėje buvo draudžiama ir retų paukščių čia netrūko. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čia pradėta intensyviai žvejoti tinklais, į kuriuos įsipainioję žūsta daug paukščių.

Kodėl nukrinta lapai

Jei ne toji nesmagi istorija, kol kas ruduo geras. Meteorologai prisimena, kad būta ir dar šiltesnių lapkričių: 1968 metais to mėnesio pirmąją Kybartuose buvo net 18,5 laipsnio šilumos. Bet tai - mūsų lapkričių rekordas. Kaip ir tai, jog 1979 metų lapkričio 1 dieną Varėnoje buvo 17,3 laipsnio šalčio. 

Kadangi lapkritis - slenkstis tarp rudens ir žiemos, jis turi kaprizų: ūžauja smarkūs vėjai, dažnai merkia lietus, dulksnoja, tvyro rūkas. Neretai būna ir lijundra bei plikledis, kartais iškrinta šlapias sniegas. Šį rudenį jo būta dar spalio pabaigoje, tačiau trumpai.

Vidutinė lapkričio temperatūra jau daug metų yra apie porą laipsnių šilumos. Taigi šiųmetis lapų kritimo metas - lapkritis - šiltesnis negu įprasta.

Tačiau dauguma medžių jau be lapų, pasirengę žiemoti. Juk tuo metų laiku jų šaknys negaus iš dirvožemio vandens - pernelyg šalta, tad tenka paaukoti labiausiai drėgmę mėgstančius lapus, kad išgyventum.

Tiesa, kai kurių augalų lapai, tarkim, bruknių, viržių, spanguolių, nenukrinta visą žiemą. Šie smulkūs lapeliai, lėtai garindami vandenį, lieka po sniegu. Su žaliais lapais žiemoja ir daugelis žolių, pavyzdžiui, žemuogės, dobilai, ugniažolės.

Kad šaltuoju metų laiku reiktų kuo mažiau drėgmės, rudenį net maumedžiai numeta spyglius. Tačiau dar veši samanos, auga kai kurių rūšių grybai.

Miega žemyn galva

Kai kurie gyvūnai jau ilsisi savo būstuose - olose, urvuose, drevėse. Sumigo susiraitę, kad būtų šilčiau, ežiai, gyvatės, žalčiai, miegapelės. Akmenų krūvose, pelių urveliuose, duobutėse po lapais įminga rupūžės. Vienų rūšių varlės peržiemoja vandens telkinių dugne, kitų - pratūnos požemio slėptuvėse. 

Pakibę žemyn galva namų rūsiuose, tuneliuose, palėpėse, ventiliacijos angose užsnūdo šikšnosparniai. Kol nelabai šalta, kai kurie jų dar būdrauja, tačiau spustelėjus 5-10 laipsnių šaltukui, šie skraidantys žvėreliai kietai įmigs iki pat pavasario.

Kodėl jie miega kabodami? Todėl, kad jų kojelės labai silpnos, nepritaikytos vaikščioti. Tačiau ant jų yra stiprūs nagučiai (tikriau, juos laikančios sausgyslės) - štai kodėl šiems gyvūnams patogiausia kaboti. Miegančių gyvūnų širdies pulsas labai sulėtėja, taip taupoma energija.

Arčiau žmonių būstų patraukė smulkiųjų graužikų armija - įvairių rūšių pelių, pelėnų, kirstukų. Paskui juos prisistato jų medžiotojai šeškai, šermuonėliai, žebenkštys. Daugelis žvėrių prieš žiemą gausiau maitinosi ir tapo riebesni, kad lengviau ištvertų rūstųjį metų laiką.

Kai kurie, sakysim, baltieji kiškiai, šermuonėliai, žebenkštys prieš žiemą pašviesina savo kailius, kad būtų mažiau matomi, o storesnį - žieminį - kailį užsiaugina visi žvėrys. Tad neturėtume stebėtis, kodėl tiems žvėrims nešalta, gamta jais pasirūpino.

Šernų haremai

Dauguma šilumą mėgstančių paukščių jau išskrido, jų vietą užėmė atplasnojusieji iš šiaurinių kraštų, kuriems Lietuvoje pakankamai šilta. Tarkim, svirbeliai - šių spalvingų, pasipuošusių kuodukais paukščių dabar galima pamatyti ištisus būrius. 

Pasak ornitologo Antano Aleknonio, tai draugiški, pasitikintys žmonėmis paukščiai. Smagu žiūrėti, kaip jie lesa šermukšnių, kadagių, gudobelių, putinų, kitų medžių vaisius bei pumpurus, soduose nenuskintus obuolius. Pavydėti nereikėtų, nes šitaip tie paukščiai nemažai augalų ir pasėja.

Ne tik medžiai rudenį meta lapus - ragų dabar atsikrato senesni briedžiai, stirninai. Tik taurieji elniai dar ilgai bus raguoti.

O šernams vėlyvas ruduo - tuoktuvių metas. Prieš jas patinai rungiasi, kuris stipresnis, kieno iltys aštresnės, sprandas stipresnis, tas ir turės savo "hareme" po 2-4 pateles. Tai vienas gamtos dėsnių: susilaukti palikuonių ir išgyventi lemta tik stipriausiems. Šio dėsnio nebepaiso tik žmonės.

Po savaitės, lapkričio 30-ąją, - Šv. Andriejus. Biblija pasakoja, jog kadaise Andriejus, lietuviškai Andrius, buvo, kaip ir jo brolis Petras, žvejys. Jiedu metė savo žūklę ir patraukė paskui Kristų, todėl laikomi žvejų globėjais.

Nuo Šv.Andriejaus prasideda Saulės grįžtuvių laukimas - pirmoji žiemos šventė ir Advento pradžia.

Anksčiau žmonės sakydavo: jei lapkritis šiltas - gruodis bus šaltas; lapkritį purvą braidysi - vasarą šieno neišdžiovinsi; lapkritis sausas - vasara irgi tokia; jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus. Tačiau dabar orai taip dažnai kaitaliojasi, kad liaudies išmintis jau menkai tepadeda juos atspėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"