TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žvėrinčiuje išaugintos lūšys pasklido po šalies miškus

2014 07 19 6:00
Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje per pastaruosius trejus metus išauginta ir į laisvę paleista 20 lūšių. Selemono Paltanavičiaus nuotrauka

Telšių miškų urėdija trejus metus įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą projektą ir savo voljeruose išaugino, o paskui į laisvę paleido dvidešimt lūšių. Išauginti Europos šalių žvėrynuose ar zoologijos soduose šį pasaulį išvydusius ir į žvėrinčių atgabentus lūšiukus kainavo beveik 700 tūkst. litų.

Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje buvo auginami lūšiukai, atvežti iš Estijos ir Švedijos. Telšių miškų urėdas Bronislavas Banys LŽ teigė, jog parsigabentus ir laisvėje gyventi pratinamus žvėrelius reikėjo paruošti natūraliam gyvenimui miškuose. Todėl jie buvo maitinami gyvu maistu, laikomi atokiuose, gyvenimą laisvėje primenančiuose voljeruose. Kol augo, lūšiukai sudorojo ne vieną miškininkų parūpintą triušį, vištą, medžiojo ir ėdė specialiai jiems skirtas ožkas, nutrijas bei kitą gyvą grobį.

Pasak B. Banio, lūšių populiacijos mažėjimu Europos miškuose susirūpinusi ES Telšių miškų urėdijai atseikėjo beveik 700 tūkst. litų. Už šiuos pinigus reikėjo išauginti ir į laisvę paleisti 14 lūšių. Didžioji dalis lėšų buvo skirta aptvarams, kuriuose ir auginti šie žvėreliai, įrengti. Miškininkų pastangomis per trejus metus jų išauginta ne 14, o 20. Suaugusios lūšys paleistos Žemaitijos, Suvalkijos ir Aukštaitijos miškuose, o šiuo metu jau pasklidusios po visą Lietuvą. Plėšrūnų buvimo vietos žinomos, nes jiems ant kaklų yra prisegtos specialios apykaklės, turinčios duomenų daviklius.

Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2011 metų, kai pradėta vykdyti lūšių grąžinimo į laisvę programa, šių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žvėrių mūsų šalies miškuose buvo likę apie 40. Taip pat pabrėžiama, kad lūšių Lietuvoje niekada nebuvo itin daug. Daugiausia jų suskaičiuota 1980-aisiais – 215. Po penkiolikos metų lūšių Lietuvoje tebuvo likę 100. 2000-aisiais šie plėšrūnai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Miškų urėdas B. Banys pabrėžė, kad lūšys yra etninės Lietuvos miškų gyventojos. Deja, pastaraisiais metais jos buvo beišnykstančios. „Lūšys, kaip ir vilkai, yra miškų sanitarai. Maitindamosi mėsa jos daro ligotų žvėrių atranką ir švarina mūsų miškus. O tai itin svarbu visai ekosistemai“, - tvirtino urėdas.

Iš dvidešimties Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje išaugintų ir į laisvę paleistų lūšių dvi žuvo. Viena krito patekusi į duobę, antra nudvėsė susižeidusi. Dar vieną parsivežtą lūšiuką teko užmigdyti, nes pasirodė, kad jis aklas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"