TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žvilgsnis iš JAV: nusikalstamos dalybos

2009 06 16 0:00
R.Stepanauskas sėkmingą mokslinę karjerą daro JAV.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Kaip Vyriausybė į tą reikalą žiūrėjo, kaip tie pinigai buvo neformaliai pažadėti, iš tikrųjų yra tarsi mafijos dalybos be jokių konkursų ir atskaitomybės", - apie Lietuvos mokslo slėnių kūrimo programą kalbėjo Bigelow okeanų tyrimų laboratorijos (JAV) padalinio vadovas dr. Ramūnas Stepanauskas.

JAV arba bet kurioje Vakarų Europos valstybėje tai būtų, pasak mokslininko, tiesiogiai nusikalstama veikla, o Lietuvoje net neprašoma jokių ataskaitų. Atseit, vyrai žinos, kaip tuos pinigus išleisti, tegu tvarkosi. Nors tokios didžiulės 2 mlrd. litų investicijos į mokslą Lietuvoje dar niekada nebuvo ir galbūt niekada daugiau nebus.

Pasaulio lietuvių mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" atstovai praėjusią savaitę po susitikimo su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite sakė suprantą, kad naujoji Vyriausybė dabar vėl ėmėsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mokslui klausimo, jau turėdama buvusios Vyriausybės palikimą - penkių mokslo slėnių programą.

Asociacijos "Futura Scientia" branduolys, iš užsienio į Lietuvą dirbti grįžę mokslininkai, per kelis susitikimus Švietimo ir mokslo ministerijoje tiesiogiai išdėstė savo siūlymus, taip pat dalyvavo Vyriausybės pasitarime. Mokslininkai pažymėjo, kad dabar valdžia bent jau įsiklauso, kviečia diskutuoti, tačiau jaučiamas didžiulis nusistovėjusių akademinių struktūrų ir kai kurių privačių kompanijų spaudimas. Siekiama, kad būtent į jų sritis ateitų pinigai, nors būdas, kaip mėginama investuoti, labai abejotinas, tam tikra prasme net nelegalus - dalyti lėšas iš karto pasirašytiems "pageidavimų sąrašams" be konkursų, be atrankos, nesikviečiant profesionalių ekspertų. Asociacija "Futura Scientia" pasiryžusi ir toliau domėtis tomis problemomis, siekdama, kad būtų pereita į vakarietiško tipo mokslo valdymo praktiką.

R.Stepanauskas jau 17 metų dirba užsienyje, pastaruosius devynerius metus - JAV. Vykdamas į Švediją skaityti pranešimo mokslinėje konferencijoje pakeliui užsuko poros savaičių atostogų į gimtinę. Mokslininkas turi nemenkos infrastruktūros projektų patirties. Į dabartines Lietuvos mokslo problemas jis įsitraukė per asociacijos "Futura Scientia" diskusijas, nors jau nuo studijų laikų, kai išvyko į užsienį, mėgino burti neformalias organizacijas ir formuoti nuostatą, kad reikia pradėti mokslo reformą, nes tik tada atsiras galimybė visai kitokio lygio studijoms.

Kas dar ne vėlu

R.Stepanauskas pripažino, kad dabartinei Vyriausybei ypač sudėtinga nuspręsti, kaip elgtis susidariusiomis aplinkybėmis. Viena vertus, turi pakeisti sistemą. Kita vertus, jei struktūrinių fondų lėšos nebus laiku panaudotos mokslo plėtrai, gresia prarasti apie 300 mln. litų. Didelė suma ir tų pinigų Lietuvos mokslui tikrai reikia.

Mokslininkas vardijo klaidas, kurių neišvengta nuo pat pradžių. Pirmiausia turėjo būti paskelbtas atviras slėnių idėjos konkursas, jam vadovauti pasitelkti geriausi pasaulio ekspertai, turintys patirties toje srityje ir galintys pateikti nepriklausomą nuo šalies mokslo sluoksnių vertinimą. Iš pasiūlytų paraiškų (tikriausiai kur kas daugiau nei tie penki slėniai) būtų buvę atrinkti geriausi projektai, kurie labiausiai tinka Lietuvos sąlygomis ir yra, ekspertų vertinimu, perspektyviausia investicija, duosianti geriausią efektą.

Kitas dalykas, ir tai dar nevėlu pakeisti, - paraiškose turi būti labai aiškiai apibrėžta, kokiais kriterijais bus vertinama projektų sėkmė mokslo, inovacijų kūrimo ir poveikio šalies ekonomikai požiūriu. Vėliau, kasmet įvertinant, ar projektas vykdomas taip, kaip buvo planuota, ir ar duoda tokį efektą, koks buvo žadėtas, jis gali būti tęsiamas, plečiamas, mažinamas arba visiškai nutraukiamas.

Pasak R.Stepanausko, tokių konsultantų, atitinkančių struktūrinių lėšų panaudojimo reikalavimus, dabar Lietuvoje nėra. Turbūt vienintelis variantas, ir jam, atrodo, ministerijos pritaria, - kuo skubiau pritraukti pasaulinio lygio ekspertų, turinčių patirties ir nepriklausomų nuo Lietuvos mokslo sluoksnių. Tokios asmenybės, kurios kūrė technologijų parkus Skandinavijoje, Honkonge ar Singapūre, tikrai nenorės veltis į abejotinos reputacijos santykius. Laiku įkurta slėnių kūrimo priežiūros agentūra ne tik kontroliuos padėtį, bet ir padės išvengti didelių klaidų, nes ekspertai iš savo patirties žino, kaip tokie projektai įgyvendinami ir kaip ieškoti šiuolaikinių laboratorijų statybos rangovų.

"Pasaulyje nedaug įmonių, kurios sugeba tokius statinius projektuoti ir prižiūrėti jų statybą. Lietuva neturėtų jausti kokio nors nevisavertiškumo komplekso. Net statant panašius objektus, sakykim, Suomijoje, ieškoma ekspertų Amerikoje, nes pripažįstama, kad šalyje tokių nėra, - kalbėjo R.Stepanauskas. - Lietuvai taip pat reikia jų ieškoti, kad būtų garantuota, jog investicijos nebus švaistomos, o pritrauktos tinkamos kompanijos kurs laboratorijas, išvengdamos smulkmeniškumo ir ieškodamos geriausių sprendimų."

Vienintelis prioritetas

Su ministerijomis taip pat žodiškai sutarta, kad slėnių programa bus įgyvendinama etapais. Pirmasis etapas - infrastruktūros kūrimas, t. y. laboratorijų statybos, tačiau iki jų pradžios jau turėtų būti įsteigta vadinamoji priežiūros agentūra, kad adekvačiai įvertintų statybų planus. R.Stepanausko manymu, tai galima padaryti iki finansinių metų pabaigos, kad nebūtų prarasti tie 300 mln. litų. Diskutuota, kad pirmasis etapas truktų dvejus metus. Antrasis etapas būtų skirtas geriausiems tyrimų projektams atrinkti ir jiems reikalingai aparatūrai įsigyti per atvirą ir skaidrią konkursų sistemą.

"Niekas neturi jokių priežasčių ką nors pradėti, nes juridiškai dar nėra jokių Vyriausybės įsipareigojimų remti nė vieno slėnio. Norėdami sudaryti paskutinės minutės įspūdį, kad jau nebegalima nieko pakeisti, kažkas pradėjo turbūt griovius kasti, kažkas turėjo kažką nusipirkęs ir dabar tikina, kad nebėra kaip grįžti, atseit traukinys pajudėjo. Tas traukinys niekur nepajudėjo, jis yra judinamas vien tokių savavalių veiksmų, - sakė mokslininkas. - Visą laiką linksniuojamos biotechnologijos ir lazeriai. Pripažinsiu, kad dabar Lietuvoje šios sritys yra stipriausios, bet pažiūrėjus iš toliau, Europos ar pasaulio mastu, mūsų lazerininkai ir biotechnologai nėra jau tokie stiprūs. Iš tikrųjų, manau, nėra ko jiems čia spyriotis, jei atvirai ir konkurso būdu ieškotų lėšų iš struktūrinių fondų, vis tiek laimėtų, bet turi būti žalia šviesa bet kokiam geram projektui."

Pasak R.Stepanausko, šiuo metu vienam ar dviem tūkstančiams daktarų, parengtų užsienyje, kelias grįžti į Lietuvą yra užkirstas, nes čia įsitvirtinusios kelios stiprios mokslo grupuotės visokiais būdais stengiasi išlikti lyderės. Ir vienas iš tų būdų yra slėnių kūrimas. Atvėrus kelius per kelerius metus atsirastų paraiškų, kurios prilygtų dabar Lietuvoje pirmaujančioms sritims. Prarasta daug laiko ir išteklių ieškant, kokie prioritetai turi būti Lietuvoje, nors prioritetas yra vienas - gera paraiška. Nesvarbu, iš kokios srities ji ateina, tegu gauna finansavimą ir daro proveržį, kurio Lietuvoje kol kas dar nėra, bet tikrai gali būti, tik nereikia apsistatyti sienomis.

Nelaukiami

"Esmė, kodėl užsienio mokslininkai negrįžta ir kodėl jų čia niekas nelaukia, yra dabartinė finansavimo sistema, nes bent iki naujojo Mokslo ir studijų įstatymo beveik visos mokslo finansavimui skirtos lėšos buvo paprasčiausiai pasidalijamos tarp institutų ir universitetų, o jų vadovai toliau skirstė savo nuožiūra iš viršaus į apačią. Tokioje sistemoje nėra jokio suinteresuotumo ieškoti naujų žmonių, idėjų ir priimti geriausius ekspertus", - kalbėjo R.Stepanauskas.

Jis prisiminė išvažiuodamas iš Lietuvos manęs, kad po penkių mėnesių kursų grįš. Vilniaus universitete studijavo biologiją, tačiau studijas baigė jau Švedijoje. Upsalos universitete įgijo limnologijos (gėlųjų vandenų ekologijos) bakalauro, o Lundo universitete - magistro ir vėliau daktaro laipsnius. Dvejus su puse metų stažavo Džordijos universiteto (JAV) Jūrų mokslų katedroje. Po šios stažuotės buvo dar viena, o dabar jau ketveri metai dirba Bigelow okeanų tyrimų laboratorijoje, vadovauja vienam padaliniui.

Nepriklausomas Bigelow institutas, iš viso 50 žmonių, yra orientuotas vien į mokslinius tyrimus ir vienintelis jo finansavimo šaltinis yra mokslo rėmimo agentūros, tokios kaip National Science Foundation (Nacionalinis mokslo fondas), NASA ar National Institute of Health (Nacionalinis sveikatos institutas). Kiekvienas iš penkiolikos padalinių vadovų turi nuolat ieškoti naujų projektų, kurie būtų finansuojami per jas. Už tas lėšas įsigyjamos tyrimams reikalingos medžiagos, aparatūra, sumokami atlyginimai, taip pat mokesčiai už pastatus, šildymą, elektrą ir pan. Visas institutas, taip pat ir direktorius, yra priklausomi nuo mokslininkų sėkmės. Jeigu nėra gerų tyrėjų, institutas žlunga.

Konkurencija vyksta visos Amerikos mastu per atvirus ir skaidrius konkursus. Iš visų paraiškų finansuojama tik apie 10 ar kartais, jei konkursas lengvesnis, 20 procentų. Ir paraiškų rašymas nėra kažkoks popierizmas, kaip pas mus neretai manoma, o sudėtingas ir esminis mokslo procesas. Pasak R.Stepanausko, rašydamas paraišką mokslininkas suformuluoja ir sau, ir kitiems, ką konkrečiai nori daryti, kodėl tai verta dėmesio ir yra vertingiau nei kitos paraiškos. Yra atvejų, kai labai svarbu ką nors padaryti greitai ir nėra laiko laukti metus ar pusmetį, kol labai gera idėja bus įvertinta, arba ji nelaimi konkurso, nes yra tiesiog per nauja, kad įtikintų. Tokiems atvejams, kai matyti, kad yra labai rizikinga, bet jeigu pavyktų, būtų tikrai didelis proveržis, taikomos išimtys. Yra mechanizmai, kai mažesnės pinigų sumos greitai gali būti skirtos agentūros programų vadovų savo nuožiūra, kad mokslininkai galėtų toje srityje dirbti ir sugeneruoti nors kiek pradinių duomenų, vėliau leisiančių jau įprastu būdu gauti didesnių lėšų ir toliau plėtoti tyrimus.

Jei padėtis Lietuvoje keisis tokia linkme, mokslininko įsitikinimu, atsiras ir natūralus poreikis pritraukti naujų, gerų tyrėjų. Kol tokio poreikio nėra, galima kurti įvairias programas, diskutuoti, kaip mokėti stipendiją vienam ar kitam mokslininkui, bus tik smulkūs pasikeitimai, nes nėra finansinių paskatų.

Didžiausias akmuo

Beveik viskas, ko Lietuvos mokslo vadybai reikia, pasak R.Stepanausko, seniai pasaulyje apgalvota ir patirties yra su kaupu. Nusikalstama, kad niekas į tai nekreipia dėmesio. Kitas dalykas, Lietuvos mokslo sistema bent keturis kartus labai išsamiai buvo įvertinta tarptautinių ekspertų, tačiau tos ataskaitos yra padedamos į stalčių net nediskutuojant viešai.

"Amerikoje tai būtų įvertinta kaip nusikaltimas, ir šiuo atveju mano didžiausias akmuo kristų į buvusį Mokslo ir studijų, o dabar - Mokslo ir technologijų departamentą, - kalbėjo mokslininkas. - Jų atsakomybė daryti išvadas iš tokios ekspertizės bei formuluoti Lietuvos mokslo strategiją. Departamentas piktybiškai nekreipia dėmesio į tokius dalykus ir per dešimt metų iš principo nieko nepadarė. Buvo tūpčiojama vietoje, ir tie patys žmonės iki šiol ten tebedirba kaip didžiausias stabdys. Maždaug prieš dvejus metus turbūt buvo aišku, kad ateis struktūrinių fondų lėšos, tačiau, manau, ir vėl piktybiškai nieko nebuvo daroma, kad atėjus paskutinei minutei būtų galima pasakyti, jog Lietuvai bus blogai, jei dabar nebus patvirtinti tie penki slėnių projektai, nors jie ir neskaidriai atrinkti."

R.Stepanauskas pasigedo aiškesnės ir Lietuvos mokslo tarybos, ir Lietuvos mokslo akademijos pozicijos: net iš jų pusės jaučiamas spaudimas nekreipti dėmesio į susidariusią padėtį, atseit tvarkomės patys, kaip išmanome, ir tai yra geriausia. O rezultatas toks, kad mokslo valdymo sistema yra likusi beveik tokia pati, kokia buvo prieš 20 metų.

Akstinas grįžti

R.Stepanauskas neslėpė, kad jau įsitvirtino JAV. Vadovauja mokslinei grupei, rašo straipsnius ir paraiškas, dalyvauja vertinant Amerikos bei kitų šalių tyrimų ir infrastruktūros paraiškas. Darbui laboratorijoje lieka nedaug laiko, tačiau stengiasi neatitrūkti.

Pastaruoju metu pagrindinė tyrimų tematika buvo vienos ląstelės genomika. Išplėtota visai nauja metodika ir dabar jau kelios JAV laboratorijos kuria naują mokslo sritį.

"Dauguma Žemėje egzistuojančių mikroorganizmų neauga laboratorijose, kad būtų galima gauti daugybės milijardų ląstelių biomasę. Mikroorganizmai tokių sąlygų nemėgsta, todėl reikia tirti kitokiais būdais. Mes radome būdą, kaip galima paimti vieną ląstelę ir iš jos išgauti visą genetinę informaciją, - pasakojo mokslininkas. - Tai labai svarbu tiek fundamentaliems mokslams suprasti, kaip egzistuoja mikroorganizmų bendrijos, tiek ir taikomuoju požiūriu, kad būtų įmanoma panaudoti tą milžinišką genetinę informaciją praktiniams poreikiams."

Nors mikroorganizmai labai maži, jų biomasė, kaip sakė R.Stepanauskas, yra daug kartų didesnė nei visi matomi stambūs organizmai. Jūrose mikroorganizmai sudaro apie 80 proc. visos biomasės, žemės paviršiuje tas santykis truputėlį kitoks, bet visi pagrindiniai biocheminiai, biogeocheminiai procesai, turintys poveikį visiems gyviems organizmams, įskaitant mus pačius, yra iš esmės atliekami jų. Mikroorganizmai ne tik turi didžiulę biomasę, bet ir egzistuoja Žemėje kur kas ilgiau negu žmogus ar bet kuris kitas daugialąstis organizmas, todėl jų poveikis aplinkai yra milžiniškas, o beribei įvairovei apibrėžti kol kas nėra net būdų, tad ir metodika, kaip išgauti patikimą informaciją iš nekultivuotų mikroorganizmų, yra labai sudėtinga. Reikia daug kvalifikuotų, talentingų mokslininkų ir nemažai brangios aparatūros.

Jau gautas finansavimas vienos ląstelės genomikos centrui įkurti. Šis institutas įeis į dar didesnį junginį - vadinamosios mėlynosios, t. y. jūrinės, biotechnologijos centrą. Iš viso skirta maždaug 15 mln. litų.

Dabar rengiama paraiška stambiai požeminės laboratorijos buvusiose aukso kasyklose infrastruktūrai. DUSEL (Deep Underground Science and Engineering Laboratory - Gilaus požemio mokslo ir inžinerijos laboratorija) daugiausia bus skirta fizikiniams tyrimams, kuriems reikia, kad nebūtų saulės radiacijos poveikio. Pirmiausia bus tyrinėjami neutrinai ir juodoji materija.

R.Stepanauskas dalyvaus mikrobiologiniuose tyrimuose. Jų esmė ieškoti gyvybės ribų - kiek giliai dar galima rasti gyvų mikroorganizmų, kokio jie tipo, ar turi ypač įdomių evoliucinių požymių ir ar jų genuose yra kokio nors biotechnologinio potencialo. Pasak mokslininko, gana neseniai buvo suprasta, kad mikroorganizmai sugeba gyventi ir būti aktyvūs taip giliai, kiek kol kas buvo įmanoma gręžti. Nelabai aišku, iš kur jie gauna energijos ir kaip evoliuciniu požiūriu ten atsirado. Gali net būti, kad pagrindinė biomasė yra sukaupta ne paviršiuje, bet po žeme. Jie labai skiriasi nuo, sakykim, dirvožemyje ar paviršiniuose vandenyse rastų mikroorganizmų ir gali turėti pritaikomosios vertės biotechnologijos srityje.

"Kuo toliau, tuo sunkiau grįžti į Lietuvą, - pripažino R.Stepanauskas. - Vis dėlto sėkmingai įgyvendinamų slėnių idėja daugeliui užsienyje dirbančių mokslininkų būtų labai stiprus akstinas apie tai rimtai galvoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"