Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Žvilgsnis po Antarkties jūros ledu

 
2016 12 21 14:10
AFP Photo/Glenn JohnStone nuotrauka
AFP Photo/Glenn JohnStone nuotrauka

Po vandeniu veikiantis australų robotas suteikė retą progą pažvelgti po Antarkties jūros ledu ir parodė spalvingą pasaulį su kokoso riešuto formos pintimis, į pūkuotas kiaulpienių galvutes panašiomis kirmėlėmis, rausvais dumbliais ir jūrų žvaigždėmis.

Australijos aplinkosaugos departamento Australijos Antarkties skyrius (AAD) šį pasaulį nufilmavo kamera, pritaisyta prie nuotolinio valdymo roboto, kurį mokslininkai įleido pro mažą lede išgręžtą skylę, matuodami jūros vandens rūgštingumą, prisotinimą deguonimi, druskingumą bei temperatūrą.

„Kai galvoji apie Antarkties pajūrio aplinką, paprastai dėmesį prikausto tokios simboliais tapusios rūšys kaip pingvinai, ruoniai ir banginiai“, – trečiadienį sakė AAD biologas Glennas Johnstone'as.

„Ši filmuota medžiaga parodo produktyvią, spalvingą, dinamišką ir didelės bioįvairovės, įskaitant pintis, jūrų vorus, jūrų ežius, holoturijas ir jūrų žvaigždes, pilną buveinę“, – sakė jis.

Šie gyvūnai, užfiksuoti netoli Australijos Keisio mokslinės stoties Antarktidoje, ištisus metus gyvena –1,5 laipsnio pagal Celsijų temperatūros vandenyje, o 10 mėnesių per metus – dar ir po 1,5 m storio ledo „stogu“.

„Kartais gali atkeliauti ledkalnis ir nušluoti kokią bendriją, bet dažniausiai jūros ledas užtikrina apsaugą nuo viršuje siaučiančių audrų, todėl tai palyginti stabili aplinka, kurioje gali tarpti bioįvairovė“, – sakė G.Johnstone'as.

Didėjant taršai anglies dvideginiu, mokslininkai Antarktyje stengiasi geriau suprasti rūgštėjimo poveikį Pietų vandenyno dugno bendrijoms.

Projekto vadovas Johnny Starkas sakė, kad ketvirtadalį į atmosferą išmetamo anglies dvideginio absorbuoja vandenynas ir tai didina jo rūgštingumą.

„Anglies dvideginis geriau tirpsta šaltame vandenyje ir poliariniai vandenys rūgštėja dvigubai greičiau už atogrąžų ar vidutinių (platumų) regionų (vandenis)“, – sakė jis.

„Tad manome, kad šias ekosistemas vienas pirmųjų paveiks vandenyno rūgštėjimas“, – pridūrė J.Starkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"