TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Žvilgsnis ultragarsu – už įprasto matymo ribų

Prof. Renaldas Raišutis KTU nuotrauka

Nuo prasidėjusio vėžio ankstyvo diagnozavimo iki įtrūkimo keleivinio lėktuvo sparne aptikimo – akimi nepastebimo ultragarso tyrimai ir jo pritaikymo vaisiai žmonių gyvenimą gelbsti kiekvieną dieną.

Šiandien tyrimas bei stebėjimas ultragarsu – vienas iš pagrindinių ekologiškų įrankių, vykdant žmogaus organizmo bei žmogų supančios aplinkos stebėseną ir diagnostiką.

Padeda išvengti aviakatastrofų

Ultragarso dėka užtikrinamas kasdienis žmonių saugumas – užkertamas kelias įvairioms lėktuvų katastrofoms, žmonės keliauja saugiai, net nepagalvodami, kad prie to prisidėjo ultragarsą tyrinėjantys mokslininkai.

Pavyzdžiui, ultragarsas iki minimumo sumažina tikimybę, kad lėktuvas dėl konstrukcijos nestabilumo patirs avariją ore – ultragarsu, neardant lėktuvo korpuso, galima aptikti dar tik besiformuojančius ir prasidedančius jo sparno medžiagų atsiklijavimo bei atsisluoksniavimo defektus. Ultragarsu tikrinamas ne tik didžiausias šiuo metu pasaulyje keleivinis lėktuvas „Airbus A380“, tačiau ir keleivinių laivų korpusai bei greitaeigių traukinių ratai.

Ultragarsas – civilizacijos variklis

Didžiulį indėlį šiame moksle įneša ir lietuviai, šiuos tyrimus ultragarsu atliekantys „Santakos“ slėnio Kauno technologijos universiteto Mokslo, technologijų ir verslo centre (KTU MTVC), įsikūrusiame prof. Kazimiero Baršausko ultragarso mokslo institute.

Čia mokslininkai ne tik padeda užtikrinti aviacijos saugumą, tačiau ultragarso žvilgsnį „nukreipia“ ir į pramonės objektuose vykdomus gamybos procesus.

Žemiausių ultragarso bangų dažniais tiriamos didelių gabaritų inžinierinės konstrukcijos, tokios kaip vėjo jėgainių sparnai, siekiantys nuo dešimčių metrų iki 100 metrų ilgio, pagaminti iš daugiasluoksnių anglies ir stiklo pluošto konstrukcijų. Analogiškų tyrimų prireikia ir patiems vėjo jėgainių bokštams, siekiantiems iki 150 metrų aukščio, o taip pat naftos produktų ir dujų tiekimo vamzdynams, net 80 metrų skersmenį siekiančioms kuro talpykloms.

Nors eilinis gyventojas ir nėra tiesiogiai susidūręs su ultragarso tyrimais, tačiau netiesiogiai jie kasdien ne tik gelbsti tūkstančius gyvybių, tačiau leidžia civilizacijai sparčiais žingsniais judėti priekin.

Dar vienas įrodymas, kad ultragarso tyrimai neatsiejami nuo mūsų kasdienybės – beveik kiekvienuose namuose randamos sienų ar grindų keraminės plytelės. Vidutiniais ultragarso dažniais kontroliuojama jų kokybė gamybos procesuose. Be ultragarso tyrimų, tokios plytelės nuolat trūkinėtų.

Ir tai – tik keletas pavyzdžių, kaip ultragarsas prisideda prie to, kad mūsų gyvenimas gerėtų, mums to nematant. Didelio galingumo poveikio ultragarsas pramonėje naudojamas medžiagoms kaitinti, oro pašalinimui iš metalo lydinių ir skysčių, detalėms valyti ir suvirinti, taip pat aliuminiui ir jo lydiniams lituoti.

Ginklas kovoje su vėžiu

Visgi bene svarbiausias ultragarsinių tyrimų panaudojimo būdas – ankstyvas vėžio diagnozavimas. Ultragarsu galima nustatyti ne tik besiformuojančius auglius, tačiau ir vidinius audinių pažeidimus, gydyti uždegimus ar moters gimdą – toks diagnostikos metodas kasdien pasaulyje išgelbsti tūkstančius gyvybių ir neturi jokio pašalinio poveikio pacientui.

Skenuojant žmogaus kūną ultragarsu, registruojamas aidas ir jo pokyčiai, mat kaulai, riebalai ir raumenys jį atspindi skirtingai. Atspindėtos ultragarso bangos paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane.

Be to, ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai, atbaidomi kenkėjai, kurmiai, tarakonai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.

Ultragarso tyrimo panaudojimo galimybės bei nauda šiandien – sunkiai išmatuojamos. Galime didžiuotis, kad šioje srityje lenkiame ne tik kaimyninių šalių, bet ir kai kuriuos žymius Vakarų Europos mokslinių tyrimų centrus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"