TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Alpinariumas: natūralu ir gyva

2016 04 21 6:00
Alpinariumo apželdinimo sėkmę lemia tinkamai įvertinta dirvos sudėtis, alpinariumo dydis ir augalų žydėjimo laikas. LŽ archyvo nuotrauka

Namo aplinkos tvarkymas pavasarį – neišvengiamas darbas. Tačiau žvelgiant į tai ne kaip į prievolę, o kaip į smagų užsiėmimą, galima duoti valią fantazijai ir kartu su atsinaujinančia gamta nuosavo namo kiemą pertvarkyti iš pagrindų.

Aplinkos ir landšafto dizainerė Jakaterina Ladyženko sako, kad norint namo kiemą atnaujinti iš esmės, būtina tinkamai įvertinti sklypo plotą ir reljefą. Tai ypač svarbu imantis didesnių kiemo pertvarkymo projektų, pavyzdžiui, alpinariumo įrengimo.

„Alpinariumų estetikos suvilioti žmonės dažniausiai renkasi akmenų ir želdinių kompozicijas – tai natūralios, bet prižiūrimos floros kalvelės kieme, kurį dar pagyvina tekantis vanduo, minimalistiniai baseinėliai. Kompozicijoje naudojami akmenys turi dvi funkcijas – dekoratyvinę, taip pat teikia užuovėją, drėgmę ir vėsą augalams“, – aiškino J. Ladyženko.

Didelės priežiūros nereikalauja

Panevėžietė kraštovaizdžio specialistė Kristina Čerbauskienė pabrėžė, kad alpinariumą reikia kurti iš alpinių augalų ir akmenų. Tik tokį žaliosios aplinkos kampelį galima laikyti tikru alpinariumu, kitu atveju tai tebus apželdinta kalvelė. Tam tikri daugiamečiai alpiniai augalai puikiai jaučiasi ir lietuviško klimato sąlygomis.

„Alpinariumo projektavimas prasideda nuo kalvos kūrimo. Tinkamai suformavus ją ir padarius drenažą, alpinariumo priežiūra nereikalaus daug dėmesio. Žinoma, kartais apeiti, apravėti, nuskabyti peržydėjusias augalų dalis reikės. Nepamirškime, kad alpinariumuose vienmečiai augalai nėra sodinami, o kruopščiai pasodinti daugiamečiai nuolat nereikalauja daug dėmesio“, – tvirtino zydintyssodai.lt kraštovaizdžio specialistė.

Puiku, jei sklype yra natūralus gamtos suformuotas šlaitas. Alpinariumo dydis priklauso ne tik nuo šlaito ploto, bet ir nuo bendro reljefo, nuo kitų ten jau augančių augalų. Alpinariumai projektuojami tiek lygioje, tiek kalvotoje, bet saulėtoje vietoje. Ji didesnę dienos dalį turi būti gerai apšviesta. Medžių ir krūmų fonas suteiks alpinariumui natūralumo įspūdį.

Augalų įvairovė

Renkant augalus, pasak K. Čerbauskienės, reikia žinoti, kad ant kalvelės įrengtam alpinariumui netiks drėgmę mėgstantys augalai. Jo apželdinimo sėkmę lemia keturi pagrindiniai faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti, – tai dirvos sudėtis, naudojami akmenys, alpinariumo dydis ir augalų žydėjimo laikas.

„Siūlyčiau rinktis augalus, tinkamus esamoms sąlygoms. Kalkingoje dirvoje auga ir yra panašiausi į Alpių peizažo augalus šilokai, įvairūs katilėliai, liūtpėdės, gubojos, putokliai, šiušelės, raktažolės, uoliniai laibeniai, rudgrūdėlės, karpažolės, šilropės. Kalkinant alpinariumo dirvą dažniausiai naudojamas dolomitas, todėl nerekomenduočiau šalia sodinti rūgščią dirvą mėgstančių viržių, azalijų“, – kalbėjo kraštovaizdžio specialistė.

Nedideliame alpinariume reikėtų vengti stambių, greitai augančių augalų. Patariama sodinti lėtai augančius nykštukinius spygliuočius, lapuočių krūmelius ir gėles. Mažame alpinariume neadekvačiai atrodys ir dideli akmenys – jie tiesiog užgoš augalus.

„Alpinariumas, kaip ir bet kuris gėlynas, gražiausias yra tada, kai augalai pasikeisdami žydi nuolat. Todėl parenkant juos derėtų pradėti nuo anksti pavasarį pražystančių snieguolių, krokų, vėliau žydinčių įvairiausių rūšių tulpių, rūtenių, margučių česnakų, plukių, katilėlių, viendienių, dailiųjų auskarėlių, levizijų, gencijonų, uolaskėlių, šilinių gvazdikų, įvairiausių atspalvių ir rūšių šilokų, snapučių, sinavadų, astrų, vilkdalgių ir vienmečių gėlių, žydinčių iki rudens, – vardijo K. Čerbauskienė. – Be to, alpinariume verta pasodinti įvairių žemaūgių spygliuočių, kad sudarytų žalią foną žydinčioms gėlėms ir jas paryškintų.“

Akmenys dera prie aplinkos

Suprojektavus alpinariumą parinktoje vietoje pagal nurodytą formą nukasamas žemės sluoksnis iki 15–30 cm gylio ir pilama žvyro, kad atliktų drenažo funkciją. Tuomet, jei numatyta, įrengiamas apšvietimas.

Akmenys, savo spalva ir forma derantys prie aplinkos, įkasami į žemę maždaug iki pusės. Tarp jų būtina palikti tarpus augalams. Dalis akmenų turi būti plokšti ir sukomponuoti taip, kad ant jų būtų patogu užlipti ir išravėti alpinariumą nemindant augalų. Akmenis reikia išdėlioti tinkamai, kitaip jie trukdys pjauti šalia augančią veją. Anot K. Čerbauskienės, dažnai alpinariumuose naudojamas tufas, dolomitas, kai kuriais atvejais – ir lietuviški lauko rieduliai. Tik juos būtina atsukti į tam tikrą pusę. Suridenus akmenis įrengiama, jei projekte numatyta, kapiliarinė laistymo sistema.

Tarpai tarp akmenų užpilami pralaidžia žeme, sumaišyta su kalkėmis ir trąšomis, o tada sodinami augalai. Tuos, kurie mėgsta drėgnesnį substratą, rekomenduojama sodinti žemesnėse alpinariumo vietose, o jautresnius užsilaikančiam vandeniui – alpinariumo viršuje. Pavėsį mėgstantiems augalams rekomenduojama šalia pasodinti nedidelį medelį arba krūmą paūksmei sudaryti (lanksvą, sausakrūmį, didesni žolinį augalą). Darbų pabaigoje alpinariumo viršuje atsargiai išdėliojami paskutiniai akmenys ir naujasis natūralios gamtos kampelis palaistomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"