TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
NAMŲ PASAULIS

Ant Nemuno kranto boluoja "pusė apskritimo"

2010 11 16 0:00
Biuro "Dviejų grupė" archyvo nuotrauka

Kauniečio architekto, biuro "Dviejų grupė" nario Gintaro Balčyčio suprojektuotas namas Kačerginėje nominuotas Europos architektūros prestižinio konkurso "Mies van der Rohe 2011" premijai gauti. Garsaus vokiečių architekto Ludwigo Mies van der Rohe vardu pavadintas prizas prilygsta kino "Oskarams".

Ties Kačerginės miesteliu srauniai veržiasi Nemunas. Gamta unikali - aplink vanduo ir miško parkas, vos už šešiolikos kilometrų - Kaunas. Miestelis turi kurorto statusą, tarpukariu čia mėgo vasaroti inteligentijos atstovai. Tačiau dabar Kačerginė keičia savo veidą - čia kyla nauji modernūs individualūs namai. Pastaruoju metu daugybė žmonių mieliau nei didmiestį renkasi mažą ramų miestelį, kuriame galėtų nuolat gyventi.

Jeigu teko vasarą Nemunu plaukti laivu, ties Kačergine žvilgsnis krypsta į kairįjį krantą. Vaizdas kiek neįprastas ir intriguojantis.

Kas gi ten taip keistai boluoja tarp miško žalumos - lyg koks didelis paukštis išskleidęs baltus sparnus ketina pakilti nuo žemės?!

Įsižiūrėjus sunku patikėti, kad ten stovi namas, puslankiu pasuktas į upę, savo forma primenantis per pusę perpjautą apskritimą. Dideli langai lyg dangaus akys atsispindi upės tėkmėje. Tokios originalios formos būstas bene vienintelis Lietuvoje.

"Būsto forma primena išskleistus paukščio sparnus. Bet namas - ne oro balionas, nepakils į dangų", - šypsodamasis pasakoja architektas G.Balčytis.

Pasuktas į pietų pusę

Kodėl namas Kačerginėje prie Nemuno tokios keistos formos? Architektas prisipažįsta, kad projekto architektūrinę išraišką neabejotinai lėmė unikali gamta. "Pastatas negali sudarkyti gamtos grožio ir užgožti savo dydžiu ar forma. Priešingai - namas turi būti tarsi gamtos dalis, vientisai susilieti su aplinka ir harmoningai ją papildyti", - neabejoja G.Balčytis.

Būstas išdygo sklype Nemuno kairiajame krante, šiaurinėje pusėje. O panoraminis vaizdas atsiveria būtent į upę. "Namą teko pasukti į pietų ir vakarų pusę, kad jame būtų daugiau šviesos. Iš dalies tai ir lėmė netradicinę būsto formą", - aiškino architektas.

Pastato sienos išlenktos, nes tai - pusė apskritimo, langai taip pat išlenkti. Gal ir gyvenimas namo viduje sukasi pusračiu? Ar taip yra iš tiesų?

"Gyvenamasis namas - ne muziejus, skirtas kitiems pažiūrėti. Net ir originaliausia forma negali užgožti svarbiausios būsto paskirties - name turi būti patogu gyventi", - sakė kaunietis. Vis dėlto jis pripažino, kad jam reikėjo daug kūrybinio ryžto, kad būtent tokios formos namas atsirastų ant Nemuno kranto.

Anot Gintaro, architektūra - tai kūrybinis procesas, kuris trunka kelerius metus. Šioje srityje mados pokyčiai ne taip juntami, kaip, tarkim, drabužių dizaino. Tačiau architektūroje mada taip pat egzistuoja. Kas galėjo pagalvoti, kad bus statomi namai iš stiklo! Septintajame dešimtmetyje pirmasis tokius pastatus pradėjo projektuoti vokiečių architektas Mies van der Rohe. Vadinamieji stikliniai namai iki šiol madingi.

Tarp dangaus ir žemės

Namas Kačerginėje - beveik iš stiklo. Pirmo aukšto stiklinės sienos tarsi pratęsia darnos su gamta pojūtį. Kas vyksta už lango - akivaizdu ir arti. Pro stiklines sienas į vidų veržiasi saulės spinduliai. Šviesu ir jauku. "Nemunas man asocijuojasi su žuvėdrų pulkais ant kranto. Kodėl namas negali būti panašus į reto grožio paukščio skrydį?" - svarstė autorius. Pirmas pastato aukštas iš išorės žemiškesnis - dalis sienos sumūryta iš rudos spalvos dolomito akmens, o kita stiklinė. Apatinė pastato plokštuma beveik susilieja su žemės paviršiumi.

Užtat antras aukštas - romantiškesnis ir asocijuojasi su žuvėdros skrydžiu. Ši pastato dalis lyg pakabinta beorėje erdvėje, ir tą įspūdį padidina baltos sienos. Vaizdas į Nemuno vingį matomas iš bet kurios pastato vietos. Tiek šiaurinėje, tiek pietinėje pusėje didesnė pirmo aukšto sienų dalis yra stiklinė, lyg kiaurai perverianti būsto erdvę. "Dėl pusapskritimio formos ir stiklinių sienų namas atviras gamtos grožiui", - aiškino architektas.

"Mažiau - tai daugiau"

Talentingas kaunietis architektas projektuodamas tarsi vadovavosi Mies van der Rohe pamėgtu posakiu "mažiau - tai daugiau". Ką tai reiškia?

Prieškambaris - vienintelė modernaus būsto erdvė be langų. Viena jo siena - stiklinė, už jos įrengta sūkurinė masažo vonia. Ši patalpa - su langu į Nemuną. Šviesa prasiskverbia į prieškambarį pro stiklinę sieną iš sūkurinės vonios kambario. Tuomet, kai tuo kambariu niekas nesinaudoja, atidengiama užuolaida, kad būtų šviesiau.

Šviesu ir nuo geltonų lyg saulės kamuolys akmeninių grindų. Taip pat ir kitose pirmo aukšto erdvėse - darbo kambaryje, svetainėje ir virtuvėje - šviesa sklinda kiaurai pro stiklines sienas.

Antrame namo aukšte šviesu lyg būtų uždegti keli šviestuvai. Tačiau jų nėra. Pro tris erdvius stoglangius šviesa patenka net ir naktį, ypač romantiška, kai danguje sužiba žvaigždės.

Iš miegamojo - į terasą

Ar įmanoma išsaugoti gyvenimo privatumą stikliniame name?

Pasak architekto, jei tokį namą jam būtų tekę projektuoti prieš dvidešimt metų, žinoma, toks būstas vargu ar būtų pastatytas Kačerginėje. Tačiau architektūra neatsilieka nuo gyvenimo, dabar žmonės nori gyventi atvirai, be užuolaidų ant langų.

Būsto sklypas - gamtos apsuptyje. Visi seni dideli medžiai, kurie augo tame plote, buvo išsaugoti. Jie sudaro uždarą vidinio kiemo erdvę ir kaip gyva tvora užtveria praėjimą, jei atsitiktinai užklystų koks praeivis. Medžiai apsaugo namą nuo tiesioginių saulės spindulių itin kaitrią dieną, bet uždarame kieme pavėsio nesukuria.

Antrame aukšte įrengtos dvi terasos. Viena skirta tėvams, kita - vaikams. Jei nesinori būti lauke, galima ilsėtis ten viršuje, itin privačioje erdvėje, išėjus į terasą iš miegamojo.

Architektūros "Oskarai"

Vokiečių architekto Mies van der Rohe vardo apdovanojimas įsteigtas 1987 metais, o 2001- aisiais šis apdovanojimas pripažintas oficialiu Europos Sąjungos architektūros prizu. Šis vokiečių kilmės architektas prieš Antrąjį pasaulinį karą emigravo į JAV ir čia kūrė iki gyvenimo pabaigos. Jis laikomas architektūros modernizmo pradininku. Europos architektūros Mies van der Rohe konkursas vyksta kas dveji metai. Projektus konkursui siūlo šalių bei tarptautinės architektų organizacijos, taip pat nepriklausomi ekspertai. Vienas iš 40 nepriklausomų ekspertų nuo 2001 metų yra ir Kauno architektas Audrys Karalius.

Lietuvos architektai prestižiniame konkurse dalyvauja dar tik keleri metai. Kol kas mūsų krašto atstovams nepavyko laimėti šio prestižinio prizo ir projektai nepateko į konkurso katalogą. Šiemet Lietuvos architektų sąjungai buvo suteikta galimybė pristatyti penkis mūsų šalies architektūros projektus. Visus juos patvirtino tarptautinė komisija ir jie dalyvauja konkurse.

Mies van der Rohe vizija - permatomas būstas: daug stiklo ir lengvos plieno konstrukcijos. Septintajame dešimtmetyje tai buvo architektūros avangardas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
NAMŲ PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"